Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
JUOKIASI PUODAS, KAD KATILAS JUODAS
Lietuvoje išeinančioje spaudoje dažnokai pasišaipoma iš Amerikoje gyvenančių lietuvių, kad jie, lietuviškai kalbėdami, primaišo daug angliškų žodžių. Bet jeigu pradėtume skaičiuoti, kiek rusiškų (o taip pat net ir angliškų!) žodžių į savo kalbą primaišo mūsų tautiečiai, gyvenantieji Lietuvoje, tai kažin katra pusė laimėtų...
Čia, Amerikoje, lietuviai į savo kasdieninę šnekamąją kalbą kartais įmaišo angliškų žodžių, bet bent spaudoje jų vengia, o kaip Lietuvoje? Štai "Tiesa” (gegužės 26 d.), rašydama apie tenisininkų sąjūdį, pasakoja: "Į kortus daugelis ateina su vaikais”. "Juk norinčių ateiti į kortus vis daugėja”.
Amerikoje taip pat nemaža lietuvių domisi tenisu, bet jie eina ne į "kortus”, o į teniso aikštes.
ARCHEOLOGŲ RADINIAI KAUNO SENAMIESTYJE
Kauno senamiestyje, dabartinėje Černo gatvėje Nr. 16, nugriovus namą, pasirodė, kad jis buvo pastatytas ant kažkada buvusių mūrinių pastatų likučių. Šis namas išsaugojo erdvius 16-tojo amžiaus mūrinio namo rūsius. Valant šiuos rūsius, iš po vienų durų slenksčio pažiro apie 300 metalinių monetų, vartotų 1612-1652 m. Didžiausia monetų dalis — Jono Kazimiero valdymo laikotarpio variniai skatikai. Tarp jų maišosi Žygimanto Vazos dvidinarai, Lenkijos pinigų kalyklų šeštokai, Gdansko ir Rygos monetos. Spėjama, kad pinigai buvo paslėpti 17 a. viduryje vykusių karų metu.
Anksčiau, atnaujinant Pergalės krantinę ties Aleksoto tiltu, buvo rastos 127 monetos. Jos yra 17 a. Lietuvos, Lenkijos, Prūsijos, Švedijos ir Ebingo miesto sidabrinės monetos.
PLAUKIOJANTI MOKYKLA
Ištisus metus jūroje plaukioja žvejų laivai, kuriuose yra ruošiami nauji jūrininkai ir laivų darbininkai. Brandos pažymėjimus jau yra gavę daugiau kaip tūkstantis jūros darbininkų. Šiuo metu jūreiviškoje plaukiojančioje mokykloje mokosi beveik 600 žvejybos ir prekybos laivyno jūreivių. Šios mokyklos vadovas yra V. Misevičius, Atostogų mokykla neturi, ir brandos pažymėjimai išduodami ištisus metus. Į jūrą mokytojai išplaukia, kada jie reikalingi. Viduryje Atlanto matematiką dėsto mokytojas V. Stropus.
LIETUVOJE RUOŠIAMASI ŽIEMAI
Artėjant rudens - žiemos laikotarpiui, statant svarbius šilumos tiekimo ¡rengimus, dar yra nemaža trūkumų. Labai suvėlinta, statant 50 tonų per valandą galingumo garo katilą Kapsuke. Rekyvos rajono valstybinėje elektrinėje dar nepradėta dūmtraukio statyba. Alytuje, ruošiant pirmąją rajoninę katilinę, nesilaikoma inžinierių nurodymų. Klaipėdoje, Mažeikiuose ir kai kuriuose kituose miestuose gerokai suvėlintas šiluminio ūkio paruošimas žiemai, Anykščių vėlimo jmonėje, Panevėžio cemento gamykloje, Vilniaus vagonų statyboje neieškoma būdų sumažinti šilumos nuostolius. Nepagerintas apšildymas ligoninių, mokyklų, vaikų darželių.
MATO, BET TYLI
Kaune Žaliakalnio turguje visada pilna perkančių ir parduodančių. Parduodami megzti dirbiniai, kojinės, baltiniai ir kiti asmeniniai reikmenys. Prekės parduodame keleriopai brangiau, kaip krautuvėse. Spekuliantams sekasi labai gerai, nes visi mato, perka ir tyli.
KYŠININKAVIMAS
Kyšininkavimas yra sunkiai išaiškinamas nusikaltimas. Abi nusikaltimą darančios pusės (kyšio davėjas ir ėmėjas) nenori, kad apie jų sandėrį kas sužinotų. Vilniuje nuskambėjo dvi bylos. "Panerio” valgyklų susivienijimo vyriausias sąskaitininkas pagal sudarytą planą reikalaudavo iš savo pavaldinių kyšių ir juos gaudavo. Panašiai uždarbiavo ir Vilniaus valgyklų tresto ledų prekybos įmonės direktorius ir jo pavaduotojas. Visi jie nuteisti laisvės atėmimu ir turto nusavinimu.
Kyšininkavimas pasireiškia įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, šeima ar geri draugai nori praleisti vakarą kavinėje ar restorane. Nuėjus juos sutinka užrašas: "Vietų nėra”. Jau prieš metus daugelis kauniečių žinojo, kad šis užrašas prie "Orbitos” restorano-kavinės yra administratoriaus R. Lisausko noras pasimatyti su svečiais. Už kelių rublių kyšį jis pats svečius nulydėdavo ir leisdavo pasirinkti vietas "užimtoje” salėje. R. Lisauskas nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Atimtas turtas.
Kauno miesto klinikinės ligoninės kraujo perpylimo skyriaus vyriausioji medicinos sesuo M. Merkininkienė imdavo kyšius už išduodamus melagingus pažymėjimus kraujo davėjams ir nedavėjams. Šie pažymėjimai suteikia teisę gauti atlyginimą už dvi laisvas dienas M. Merkininkienės bendradarbė buvo registratorė L. Kaminskaitė. Iš pradžių laimikį dalijosi, o vėliau registratorė išmoko savarankiškai išduoti netikrus pažymėjimus, Jos taip pelnėsi ketverius metus, kol buvo išaiškintos ir nuteistos laisvės atėmimu ir turto nusavinimu.
Vilniaus mėsos įmonės išsiuntėjas V. Latavičius, pavogęs 20 kg mėsos, sugautas bandė išsipirkti pinigais iš inspektoriaus.
Vilniaus "Pergalės” kepyklos duonos išvežiotojas, pagautas su vogta duona, norėjo išsipirkti, duodamas 500 rublių kyšį,
"Erfurto” restorano kulinarijos pardavėja, sverdama prekes, apgaudinėjo pirkėjus. Pagauta nusikaltimo vietoje, ji pasiūlė 200 rublių kyšį.
Panevėžyje sulaikytas girtas prie vairo J. Klibna. Jis bandė išsipirkti kyšiu.
Turguje sulaikyta be leidimo prekiautoja J. Ramanauskienė milicijos darbuotojui pasiūlė kyšį.
DRAUGOVININKAI
Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse, kad būtų pavyzdinga viešoji tvarka bei žmonių nuotaika ir darbingumas, vyrautų rimtis, šiems uždaviniams atlikti padeda draugovininkai. Jie, uoliai atlikdami savo visuomenines pareigas, padeda saugoti ir stiprinti viešąją tvarką, išvengti jos pažeidimų, užkirsti kelią nusikaltimams.
Lietuvoje dabar veikia 3781 draugovė, turinti daugiau kaip 150 tūkstančių narių. Daugiau kaip pusė draugovininkų yra komjaunuoliai ir komunistai. Yra daug draugovininkų, kurie nesupranta savo visuomeninės pareigos. "Tiesa” skundžiasi, kad kai kurios draugovės išsprūdo iš vykdomųjų komitetų akiračio. Jos nepakankamai kovoja su bendros nuosavybės graibstymu, neūkiškumu, neteisėtais prirašinėjimais ir kitais piktnaudžiavimais, ypač žemės ūkyje. Nesijaučia draugovininkais laisvomis dienomis. Už savanoriškus draugovių nuostatų pažeidimus per keturis mėnesius buvo nubausti 162 draugovininkai, iš jų 115 pašalinta iš draugovių.
VILNIAUS MIESTAS
Pokario metais Vilniaus miesto plotas padidėjo du su puse karto. Gyventojų skaičius — keturis su puse karto. Kasdien Vilniuje gimsta 18-20 vaikų. Žmonių prieaugis per metus — apie keturi tūkstančiai. Gyventojų mieste per metus padaugėja apie n -12 tūkstančių. 2000-aisiais metais Vilniuje numatoma apie 700 tūkstančių gyventojų. "Tiesa” rašo, kad šiandien vienas Vilniaus gyventojas turi 18 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto.
Vilnius yra didelis respublikos pramonės centras. 86 įmonėse ir susivienijimuose dirba daugiau kaip no tūkstančių žmonių. Gaminiai su Vilniaus įmonių ženklu žinomi daugiau kaip 70-tyje pasaulio šalių.
Sostinės gatvėse kasdien važinėja daugiau kaip 67 tūkstančiai automobilių, motociklų ir troleibusų, jų tarpe daugiau kaip 36 tūkstančiai privačių automobilių.
ĮVAIRIOS ŽINIOS
* Kapsuko cukraus įmonėje iš cukrinių šakniavaisių šiemet numatyta pagaminti 16 tūkstančių tonų cukraus.
* Alytuje surengta mugė. Į ją atvyko iš Varėnos, Lazdijų, Prienų ir, žinoma, alytiškiai prekybininkai. Prisirinko daug muzikantų, Pirkėjams į mugę suvežta daug įvairiausių gaminių. Mugė jau tapo įprastine.
* Kamerinės muzikos šventės vyks Kaune, Kapsuke, Klaipėdoje, Panevėžy, Šiauliuose ir Joniškyje. Šventės šiuose miestuose rengiamos dešimtą kartą.
* Lietuvos lengvosios pramonės įmonių pagaminti drabužiai, trikotažo dirbiniai, medvilnės ir šilko audiniai, rodomi Armėnijoje.
* Kauno miesto mokyklų auklėtiniai, įmonių ir įstaigų tarnautojai, rudenį talkino rajono ūkiams. Daržovių ir bulvių laukuose dirbo pustrečio tūkstančio kauniečių. "Tiesoje” rašoma, kad iš Batniavos daržininkystės tarybinio ūkio kiekvieną dieną Kauno miesto gyventojams atvežama 150 tonų kopūstų, morkų ir burokėlių.
* Saviškius, o ypač svečius iš kitų respublikų ir šalių žavi ir stebina, kad Vilniaus miesto pastatai užima tik trečdalį miesto ploto. Visa kita — priemiesčių miškai, gatvių, aikščių želdiniai, žaliosios pievelės. Tai ne tik grožis, bet ir sveikata. Žolė, medžiai, krūmai grynina orą, sugeria triukšmą ir dulkes. Lietuvos gamtos apsaugos draugija Vilniuje turi 35 tūkstančius narių.
* Gražiausias gėles, žydinčias respublikos šiltnamiuose, išaugino panevėžiečiai. Panevėžyje sporto rūmuose vasarą vyko respublikinė gėlių paroda. Gėles į parodą suvežė miestų apželdinimo trestų ir rajonų įmonių darbuotojai. Jie išaugino spalvingus žiedus ir parodos lankytojus mokė, kaip žiedų spalvas suderinti šventės dienai. Buvo rodomos ir premijuojamos pačios gražiausios gėlių puokštės.
* Belgijoje, Knoke-Heisto mieste, buvo 21-moji pasaulinė satyrinių ir humoristinių piešinių paroda, pavadinta "Žmogus nori juoktis”. Šioje parodoje pirmą vietą laimėjo kaunietis dailininkas Andrius Deltuva. Jo kūriniai ne pirmą kartą gerai įvertinami parodose. Jie spausdinami Lietuvos bei užsienio laikraščiuose.
* Kauno gyventojai skundžiasi, kad parkuose, aikštėse ir prie prekybos centrų maža suolų. Kauno miesto vykdomasis komitetas pažadėjo dar šiais metais mieste pastatyti 125 suolus.
* Maišiogalos daržininkystės tarybinio ūkio kopūstų laukai — didžiausi Vilniaus rajone. Šis ūkis — vienas iš pagrindinių daržovių teikėjų sostinei. Kasmet jame augina apie 300 ha morkų, kopūstų ir raudonųjų burokėlių.
* Vasarą daug žmonių suvažiuoja prie Kauno marių. Automobilius pasistato visai arti vandens. Turėdami laiko, juos nusiplauna. Plauti automobilį marių vandenyje draudžiama. Visi mato, bet tyli.