Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS
KABLELIŲ RAŠYMO ATVEJAI (Tęsinys)
4. Kableliais skiriamos viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys:
a) kai tarp jų nėra jungtuko, pvz.: Vištos, antys, žąsys yra naminiai paukščiai. Pas mus buvo daug svečių: Jonas, Petras, Antanas ir Kazys.
b) kai prieš kiekvieną vienarūšę sakinio dalį kartojamas tas pats jungtukas (ar, arba, ir, nei) arba koks nors kitas jungiamasis žodis (kiek - tiek, čia - čia, kaip - taip, ne tik -bet ir), pvz.: Ar lyja, ar sninga, ar šąla, vis tiek reikia eiti į darbą. Buvau sutikęs ir Jonį, ir Petrą. Nei šiaip, nei taip čia buvo tavo pasielgta. Tiek vyrai, tiek moterys gerai atliko tą darbą.
Pastabos, a) Du vienarūšiai pažyminiai, kai vienas pažymi atsitiktinę, o kitas esminę daikto ypatybę, kableliu neskiriami, pvz.: Pirkome sausų beržinių malkų. Medžiuose kranksi didelės juodos varnos.
b) Vienarūšėmis sakinio dalimis nelaikomi pasikartojantys žodžiai įspūdžiui sustiprinti, todėl tarp jų kablelis nerašomas, pvz.: Pagiryje stovėjo maža maža (labai maža) trobelė. Reikėjo keltis anksti anksti (labai anksti). Dieną naktį (visuomet) jo kambaryje skamba muzika.
5. Kableliais išskiriama tokia sakinio dalis, kuri kitos sakinio dalies turinį paaiškina, papildo, patikslina, pvz.: Mūsų darželyje, ties langais, pražydo raudonos rožės. Mes, lietuviai, esame indoeuropiečiai. Ten, prie Šešupės, prabėgo mano vaikystės dienos.
6. Kableliais išskiriami įterptiniai žodžiai ir sakiniai, pvz.: Jam, matyt, buvo malonu čia gyventi. Mano nuomone, jam reikėjo kitaip pasielgti. Jis, be abejo, rytoj ateis. Tas mūsų kaimynas, reikia tiesą pripažinti, yra visai padorus žmogus.
Įterptiniais žodžiais paprastai laikomi tokie žodžiai ir posakiai: laimei, nelaimei, žinoma, aišku, deja, rodos, aiškus dalykas, savaime suprantama, galimas daiktas, galima sakyti, be abejo, mano nuomone, mano žiniomis, anot jo, pasak jo, anot jo žodžių, žodžiu sakant, vienu žodžiu, apskritai kalbant, tiksliai sakant, šiaip ar taip, be to, be kita ko, pavyzdžiui, vadinasi, viena, antra, trečia..., matyti, girdėti, atrodo, tik pamanyk, kalba, girdi, sako, rašo, žiūrėk, atvirkščiai, priešingai ir kt.
Įterptiniais nelaikomi ir kableliais neskiriami tokie žodžiai ir posakiai: išties, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso, iš principo, esą, visų pirma, pirmiausia, greičiausiai, tikriausiai, veikiausiai, anaiptol, galbūt, turbūt, berods, rasit, mat, atseit, būtent, destis, taigi, vargu ar, vargu bau, šiukštu, paprastai, štai, antai, pagaliau, tartum, tuo tarpu, maždaug, toli gražu, vis dėlto, palyginti ir kt.
Įterptiniai žodžiai neskiriami nuo prieš juos einančio jungtuko, jei pastarasis su tais įterptiniais žodžiais glaudžiai susijęs, pvz.: Jis tame susirinkime nedalyvavo, o antra vertus, juk nebuvo nė kviestas.
7. Kableliais skiriame jungtuku sujungtas trumpas išvadinęs žodžių grupes, pvz.: Jis ginasi to nedaręs, ir baigta. Pasakysiu viską, ir tiek. Beeidamas pavargau, ir gana.
8. Kableliais išskiriami lyginamieji šalutinio sakinio dėmenys (turintys tarinį), pvz.: Man pasidarė taip linksma, lyg saulė skaisčiau sušvito danguje. Jis buvo taip pamilęs tą svetimą vaiką, kaip nė vienas tėvas nepamilsta tikrojo savo vaiko. Visi su manim skaitosi, tarsi aš jau didelė.
Pastaba. Sakinio dalimis einantieji lyginamieji posakiai kableliais neskiriami, pvz.: Pasisveikino kaip brolis su seseria. Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioje.
Lyginamasis posakis, einantis po pažymimojo žodžio priedėliu arba aiškinamąja bei pridurtine sakinio dalimi, kableliais išskiriamas, pvz.: Aplink jį, kaip žymiausią kaimo žmogų, susėdę kaimynai. Šalta jo kalba, lyg nenoromis, nepadarė įspūdžio.
9. Tarp pavieniais (nekartojamaisiais) jungtukais ir, ar, arba, nei jungiamų sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenų kablelis rašomas, norint pabrėžti jų prasminį savarankiškumą, pvz.: Ėjau gatve, ir netoliese įvyko didelė automobilio nelaimė. Jis kalbėjo su manimi kaip su suaugusiu, ir tai man buvo labai malonu. Architektas turės šią savaitę užbaigti planus, arba mums reikės ieškoti kito. Niekad jis apie tai neprasitarė, nei pats tėvas, budriai jį sekęs, nieko nepastebėjo.
Pastabos, a) Kitais atvejais sudėtinių sakinių dėmenys, pradedami pavieniais (nekartoj amaisiais) jungtukais ir, ar, arba, nei, kableliais neskiriami, kaip neskiriamos ir atitinkamos vienarūšės sakinio dalys, pvz.: Sode lakštingalos čiulbėjo ir volungės kvatojo. Aš nežinau, kas manęs laukia nei kas po viso to bus.
b) Sudėtiniame sakinyje kablelis gali būti nerašomas tarp dviejų greta esančių ir savo intonacija susijusių jungtukų bei jungiamųjų žodžių, pvz.: Tėvai pasakė, kad jeigu noriu, tai galiu likti namie. Tačiau kokio pobūdžio buvo tas įvykis, jis negalėjo pasakyti.
c) Kai prieš prijungiamąjį jungtuką ar jungiamąjį žodį eina dar pabrėžiamosios ar aiškinamosios reikšmės žodeliai bei jų junginiai (ypač, nebent, juoba, vis tiek, būtent, tai yra ir kt.), kablelis rašomas tik prieš tuos žodelius ar jų junginius, o prieš patį jungtuką nerašomas, pvz.: Valstiečiai ėmė lankytis vieni pas kitus, ypač jei kokia nepaprasta žinia pasiekdavo jų pirkias. Juk jis man nieko blogo nėra padaręs, nebent kad šalinosi visada nuo manęs. Rašytojui rūpėjo iškelti žmogaus kūrybinį pradą, vis tiek kur jis reikštųsi. Aš norėjau jam padaryti paslaugą, juoba kad tai man visai nebuvo sunku. Spėjama, kad jie to visai nežinojo, t.y. kad jiems iš viso nebuvo kilęs toks klausimas.