Ada Karvelytė
DĖKOJU TAU, VIEŠPATIE
Dėkoju Tau, Viešpatie,
Už pavasarį
Ir už gėlių spalvas,
Kurias palikai,
Savąja meile nudažęs. . .
Dėkoju Tau
Už tyrai mėlyną
Dangaus skliautelį,
Baltus debesis
Ir mažo vyturėlio
Jautrią giesmę. . .
Bet daugiausia
Dėkoju Tau, Viešpatie,
Už vienintelį Tavo Sūnų,
Kurio mirtis
Ir prisikėlimas
Yra mano
Amžinojo gyvenimo
Pažadas.
DRAUGYSTĖ
Draugystė—
Tai auksinė grandinėlė,
Kuri jungia
Brangiausius draugus.
Laiminga yra
Ta širdis,
Kuri jautė
Tikrąjį draugystės
Džiaugsmą.
DIEVAS YRA ČIA
Dievas yra čia—
Neieškokime Jo kažkur
V irš žvaigždynų,
Ar begalinėje erdvėje.
Dievas yra čia,
Žemėje.
Jis yra
Arti tavęs
Ir manęs.
MALDA
Kristau,
Padėk man nusišypsoti. . .
Padėk žengti
Dar penkiolika žingsnių
Arčiau Tavo pervertų kojų.
V iešpatie,
Leisk pailsėti
Tavo kryžiaus paunksmėje. . .
PASAULIO ELGETA
Nelaimingiausias žmogus
Ir didžiausias
Pasaulio elgeta
Yra tas turtingasis,
Kuris, užmerkęs akis,
Praeina
Pro ištiestą
Vargdienio ranką. . .
LAIKO PRARADIMAS
Didžiausias
Laiko praradimas—
Tai vis nesibaigiantis rūpestis
Apie dar neturimus
Dalykus. . .
Išmintingiausia yra
Daryti ką nors
Gera ir gražaus
Iš jau turimų
Dievo dovanų.
Geriau turėti
Sklidiną širdį
Meilės,
Nei pilnas rieškutes
Aukso.