PUIKUS NIJOLĖS JANKUTĖS KELIONIŲ REPORTAŽAS

Malonus Redaktoriau,

     “Laiškus lietuviams” malonu paimti į rankas: geras popierius, aiškus šriftas, puikus spaustuvės darbas ir be lietuvių kalbos klaidų. Tai ar ne vienintelis periodinis leidinys už Lietuvos ribų, kuriame nėra ne tik kalbos, gramatikos ar sintaksės, bet beveik net ir korektūros klaidų. Mes įpratę kitaip. Kartais skaitai ir galvoji, ar čia lietuvių kalba, ar ... indėnų.

     Turinio atžvilgiu “Laiškai lietuviams” tų pačių superlatyvų, mano nuomone, nepasiekia, bet apie tai dabar nekalbėkim, tegul būna šiandien užtarnautų komplimentų diena.

     Sužavėta jau nuo 1981 m. liepos mėn. šiame žurnale spausdinamais Nijolės Jankutės-Užubalienės laiškais iš kelionės, noriu ne tik žodžiu, bet ir raštu padėkoti už retai mūsų periodikoje sutinkamą tiesiog užburiančią lektūrą.

     Mūsų kelionių literatūra menka kiekybe, o ypač kokybe. Ir staiga nuo blankių trafaretinių kelionių raportų toks šuolis pirmyn! Jeigu Nijolės laiškai ne šedevras, tai tikrai deimančiukas.

     Be abejo, padėką ir laurus pirmiausia užsipelno Nijolė, bet jos gražūs laiškai nebūtų atsiradę, jei “Laiškai lietuviams” nebūtų suruošę tos kelionės. Taigi kad ir neatsitiktinai, vis dėlto prie lietuvių kelioninio žanro kokybės kilstelėjimo aukštyn yra prisidėję lietuviai jėzuitai.

     Švietėjams, kultūros puoselėtojams, drąsiems avangardistams jėzuitams užsiiminėjimas pliku turizmu turbūt nebūtų jų ordino tradicijos tęsimas, jei iš jų ruošiamų kelionių neliktų nieko reikšmingesnio. Už tai ačiū tėvams jėzuitams.

     Linkiu, kad šiemet iš kitos jų ruošiamos kelionės kiltų skaitytojams panaši estetinė atgaiva, o mūsų kelionių literatūrai dar vienas laimėjimas.

     Su tikra pagarba

Birutė Drungienė

“LAIŠKUS LIETUVIAMS” PASISKOLINU. . .

     Labai mėgstu šį žurnalą — perskaitau nuo pradžios iki galo. Bet prašau man daugiau jo nesiuntinėti, nes aš pasiskolinu iš draugės. P. B.

Redakcijos pastaba. Labai malonu, kad “Laiškai lietuviams” eina iš rankų į rankas. Bet jeigu visi taip elgtųsi — jų neprenumeruotų, bet “pasiskolintų iš draugės”, tai tuoj nebūtų ko skolinti, nes jie turėtų užsidaryti dėl finansinių sunkumų.

PATINKA ŠEIMOS SKYRIUS IR KELIONIŲ APRAŠYMAI

Gerbiamas Redaktoriau,

     Esame labai dėkingi Tamstai, kad nepavargstate redaktoriaus darbe. Žurnalas yra labai laukiamas mūsų šeimoje. Su dideliu malonumu jį skaitome. Mums labai patinka “Šeimos skyrius” (V. Kasniūno laiškai, pasikalbėjimai, atviri žodžiai). Puikūs ekskursijos aprašymai, ypač iš kelionės po Egiptą.

     Linkime Tamstai sveikatos ir Dievo palaimos tolimesniame darbe.

Aleksas ir Melanija Maskoliūnai

PADĖKA UŽ ŽURNALĄ

     Siųsdamas skolą už 1982 metus, noriu išreikšti savo ir daugelio kitų mano pažįstamų pasitenkinimą bei padėką Redakcijai už puikų žurnalą, ypač tėveliams A. Tamošaičiui ir J. Vaišniui už gilius straipsnius.    Kun. M. Kirkilas

LAUKIAMAS SVEČIAS

     “Laiškai lietuviams” man visada labai mielas, laukiamas svečias. Puikus sausio mėn. vedamasis. Būtų gera, kad to straipsnio mintys pasiektų “stockų” ir iškiliųjų rezidencijų “pionierius”. . .

     Visada įdomūs ir turiningi A. Tamošaičio, S.J. straipsniai. N. Jankutės laiškai tikrai žavingi. Būtų įdomu juos atskiru leidinėliu išleisti, gal dar papildžius ir praplėtus iš kitų ekskursijų, kurias organizuoja “Laiškai lietuviams”.    J. Lapšienė

ĮDOMŪS STRAIPSNIAI

     “Laiškuose lietuviams” visada randu gražių, naudingų ir pamokančių straipsnių. Puikūs N. Jankutės kelionių reportažai. Įdomu skaityti ir kartu “keliauti”. O tokių straipsnių, kaip J. Vaišnio vedamasis “Šių dienų stabmeldžiai” (sausio mėn. numeryje) reikėtų daugiau. Straipsnyje taip teisingai kalbama apie skaudžią ir liūdną mūsų išeivijos gyvenimo tiesą. Dvigubo standarto žmonių turime gana gausiai. Tad gal panašūs J. Vaišnio straipsniai priverstų ne vieną susimąstyti — atsibusti.

Jadvyga Povilaitienė

PATIKO KOVO MĖN. VEDAMASIS

Gerbiamasis Redaktoriau,

     Su džiaugsmu perskaičiau Danutės Bindokienės rašinį “Auka ar tinginystė?” Šios rūšies straipsniai kelia pagarbą “Laiškams lietuviams”. Seniai seku katalikiškosios visuomenės supagonėjimą. Visur ir visuomet į priekį yra stumiamas “aukso veršis”, gėrimai ir laisva meilė. Ar mes turime viską pagrįsti tik girtuokliavimu, nuogomis šokėjomis ir dūkstančiais šokiais? Tikrai atėjo laikas grįžti prie nuoširdaus tikėjimo prisikėlusiu Kristumi. Mūsų senesnioji karta turėtų rodyti gražų pavyzdį jaunesniajai, kuri dingsta materializmo srautuose.

Antanas Paužuolis

IR LIETUVOJE NETURĖJOME

     Dėkojame redaktoriui, kad taip sumaniai ir gražiai redaguoja žurnalą. Tokio puikaus religinės ir tautinės minties žurnalo mes neturėjome nė Lietuvoje. Vieni buvo į aukštybes iškelti, kiti per žemai buvo nusileidę. O “Laiškai lietuviams” tinka visiems skaitytojams. Labai puikūs religinio turinio straipsniai. Perskaičius Nijolės Jankutės laiškus, atrodo, kad nereikia keliauti, nes jautiesi, lyg tas vietas pats būtum lankęs.

     Labai patinka šeimos skyrius ir Vytauto Kasniūno rašiniai. Jei tame skyriuje būtų rašomi tik rimti straipsniai, gal nedaug kas skaitytų, bet kai dabar rašomi šeimų išgyvenimai, tai visiems įdomu skaityti. Tuose aprašymuose atpažįstame save ir mokomės iš klaidų.

     Džiaugiamės, kad tėvai jėzuitai leidžia tokį puikų žurnalą ir už viską esame labai dėkingi redaktoriui kun. Vaišniui.

A. Kazėnas