Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
SENI RADINIAI
Netoli Vilniaus Senasalio kaimo žemdirbiai labai dažnai išardavo arba iškasdavo išblukusias, sueižėjusias puodų šukes. Pasirodo, šios šukės išgulėjusios beveik tris šimtus metų jaučių ir arklių traukiamomis žagrėmis artoje žemėje, kuri vėliau tapo derlingais Senasalio kaimo daržais.
1960 m. rugsėjo 15 d. viena moteris buvusioje kopūstynėje kasė duobę, norėdama paruošti trąšų sekantiems metams. Bekasant staiga duobės kraštas nušliaužė. Pažiro molio šukės, o dugne pasisklaistė pinigai. Moteris pavartė rankoje monetas, kurios jai buvo nematytos. Ant jų buvo atspausdinti pakėlę kardus raiteliai ir su karūnomis ant galvų barzdoti karaliai. Ji smiltis persijojo sietu ir surinko penkis šimtus dvidešimt monetų. Ilgai nelaukusi, ji jas nunešė į Vilnių pas muziejininkus. Šie pradėjo Senasalio lobį tirti, skirstyti ir aprašinėti.
Žygimantas Augustas žinomas monetų rinkėjas. Žygimanto Senojo monetose pirmą kartą pradėta žymėti kalimo datos. Kiekvieno muziejaus arba monetų rinkėjo yra svajonė turėti sidabrinį Žygimanto Augusto trečioką (vadinamą satyriniu trečioku) su įrašu: "Kuris gyvena danguje, juokiasi iš jų”. Šios monetos kaldintos 1565 -1566 m. Jų išliko labai mažai.
1979 m. Vilniuje kasant griovį prie šv. Onos bažnyčios, atrasta 15 amžiaus ir 16 a. vidurio lietuviškos sidabrinės monetos, pusgrašiai, nukaldinti Aleksandro Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto laikais Vilniaus pinigų kalykloje. Įdomu, kad atrasta ir suklastotų monetų.
Vilniaus apylinkės turtingos iškasamais lobiais. 1941 m. Verkiuose moliniame puode rastas stambiausias Lietuvoje 14 amžiaus antros pusės ir 15 amžiaus pradžioje nukaldintos monetos, kurių skaičius buvo du tūkstančiai. Jos priskiriamos kunigaikščiui Kęstučiui. Buvo taip pat atrasta Čekijos valdovų, Silezijos miestų, Tartų vyskupystės pinigų.
1942 m. Trinapolyje, netoli dabartinės Vilniaus ekskursijų rinkimosi vietos, dešiniajame Neries krante buvo rastas didžiausias Lietuvoje 12-13 amžiaus lietuviškų lydinių lobis. Jame buvo septyniasdešimt apvalių lazdelių, kurios svėrė daugiau kaip septynis kilogramus.
Į Senasalio atrastas monetas įsimaišė Ispanijos taleriai. Jų istorija apsakoma taip. Ji yra susieta šeimyniniais vaidais. Karalienė Bona, Žygimanto Augusto motina, buvo griežta ir valdinga moteris, šykšti iki paskutinio grašio. Jai nepatiko sūnaus polinkis į turtingą dvasinį gyvenimą. Jinai prakeikė jo vedybas su gražuole Barbora Radvilaite. Karalienė Bona, susipykusi su Žygimantu Augustu ir jo bendraminčiais, 1556 m. paliko Lietuvą ir išvažiavo Italijon. Atvažiavusi Italijon, ji dalį savo turtų paskolino nusigyvenusiam Ispanijos karaliui Pilypui antrajam. Bonai mirus, Žygimantas Augustas, tiesioginis motinos turtų paveldėtojas, pareikalavo iš Pilypo antrojo grąžinti skolą. Šis atsiskaitė Ispanijoje nukaltais taleriais. Žygimantas Augustas, gavęs dalį motinos palikimo, Vilniaus monetų dvaro meistrams ant talerių liepė išmušti jo monogramą su 1564 m. data ir leisti juos vartoti. Taip Vilniaus apylinkėse atsirado ispaniški pinigai. Žygimanto Augusto rūmai buvo ten, kur dabar yra istorijos ir etnografijos muziejus.
NAUJAS ŠALDYTUVAS
Alytuje yra didžiausia šaldytuvų gamykla. Anksčiau buvo šaldytuvai vadinami "Snaigė—12”. Jie nebuvo tokie talpūs ir vien tik baltos spalvos. Šiandien jau gaminama šaldytuvas "Snaigė—15”, kuris bus talpesnis ir nudažytas kremine spalva.
BUS GAMINAMOS ATSARGINĖS DALYS
Šiauliuose "Vairo” dviračių ir variklių gamykloje pradėta gaminti dviračiams atsarginės dalys. Atsarginės dalys bus teikiamos dešimties metų senumo dviračiams.
ATLIEKŲ PERDIRBIMAS
Plungės "Linų audinių” įmonėje įkurtas plataus vartojimo gaminių baras, kuriame iš gamybos atliekų gaminami grindų takai, maišeliai, lininiai siūlai ir kiti gaminiai. Pernai iš atliekų respublikos gyventojams vartotinų dalykų buvo pagaminta daugiau kaip už trisdešimt tūkstančių rublių.
NAUJA GYVULININKYSTĖS ĮMONĖ
Nevėžio tarpūkinės gyvulininkystės įmonė yra pirmoje eilėje. Joje erdvios patalpos ir visi darbai atliekami mašinomis. Per vienuoliktąjį penkmetį numatoma parduoti valstybei daugiau kaip vienuolika tonų kiaulienos.
DURPIŲ IŠTEKLIAI LIETUVOJE
Lietuvos respublikoje yra apie tūkstantis du šimtai milijonų tonų durpių išteklių. Jų bendras plotas keturi tūkstančiai šimtas penkiasdešimt hektarų. 1981 m. sausio 1 d. ištirta keturi tūkstančiai keturi šimtai durpynų, kurių bendras plotas trys šimtai penki tūkstančiai hektarų. Daugumas neištirtų durpynų yra maži, iki dešimties hektarų. Palyginant su kaimyninėmis respublikomis, Lietuvos durpių išteklius gana kuklus: dukart mažesnis už Latvijos, triskart už Estijos, šešis kartus už Gudijos.
Per paskutiniuosius dešimt metų durpių pramonės įmonės pagamino beveik trisdešimt milijonų tonų durpių. Taip sparčiai naudojant durpių atsargas, jos baigsis iki 2000 metų.
Durpių kuras, palyginant su dujomis, nafta ir anglimis, yra mažiausiai paveikius. Durpės dar naudojamos žemės ūkyje kraikui. Jų kasmet sunaudojama apie pusantro milijono tonų. Durpės naudojamos gydymui. Per metus Lietuvos gydyklos sunaudoja apie dešimt tūkstančių kubinių metrų natūralių durpių.
PROFSĄJUNGOS — KOMUNIZMO MOKYKLA
Lietuvos respublikoje profsąjungos turi apie milijoną aštuonis šimtus tūkstančių narių. Milijonas ir šeši šimtai tūkstančių yra darbininkai, kolūkiečiai ir tarnautojai. Iš jų apie milijonas ir keturi šimtai tūkstančių dalyvauja socialistiniame lenktyniavime. Septyni šimtai tūkstančių — judėjime už komunistinę pažiūrą į darbą. Beveik keturi šimtai tūkstančių jau yra išsikovoję komunistinio darbo spartuolių vardus.
GYVULIŲ AUGINTOJŲ SUNKUMAI
Per vienuoliktąjį penkmetį rajonuose keliais šimtais sumažėjo gyvulininkystės darbuotojų. Dauguma jų — tai senyvos moterys. Kasmet stengiamasi daugiau jaunų merginų nukreipti mokytis į kaimo profesines technikos mokyklas. 1979 m. į jas buvo pasiųsta 19, 1980 m. — 23, o 1981 m. 33 aštuntokės. Yra didelis sunkumas pirmakursius išlaikyti kaimo profesinėse technikos mokyklose ir žemės ūkio technikumuose. Kiekvienais metais 10-15 mokinių, įstojusių į kaimo profesines mokyklas, jas palieka.
ŠIAULIŲ MIESTO KULTŪROS RŪMAI
Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro kultūros rūmuose visuomet yra žmonių. Čia skaitomos paskaitos, vyksta saviveiklininikų repeticijos, liaudies universiteto užsiėmimai. Kultūros rūmų pasiūla labai plati. Peržiūrėjus gausybės renginių tematiką, atrodytų, yra ką rinktis. O vis dėlto ne visuomet lengva patraukti didesnį būrį klausytojų, žiūrovų į renginį, kuriam paruošti įdėta tiek daug triūso. Būna ir taip, kad scenoje daugiau atlikėjų, negu salėje žiūrovų. Šių rūmų saviveiklos kolektyve daugiau kaip tūkstantis dalyvių. Skaičiai kolektyvu gausumu, kad ir labai įspūdingi, bet ne viską pasako apie kultūros darbuotojų veiksmingumą.
KOMUNISTŲ SVAJONĖS
Lietuvos komunistų partijos 18-tas suvažiavimas numatė šį penkmetį kiekviename ūkyje turėti gerai įrengtą valgyklą, parduotuvę, buitinio gyventojų aptarnavimo paviljoną ir pilną priėmimo punktą.
GROK, JURGELI!
"Grok, Jurgeli” — tai pagrindinis kaimo kapelų renginys. Kasmet rengiama "Jurgelio” šventė, kuri sutraukia tūkstančius žiūrovų. Prieš gerą dešimtmetį didelę dalį kaimo kapelų sudarė žmonės nieko neišmaną apie gaidas. Kapelų muzikantai grojo iš klausos. Šiandien jau neretenybė, kad kaimo kapelose visi muzikantai turi didesnį ar mažesnį muzikinį išsilavinimą. Šiandien Lietuvoje yra 981 kaimo kapela. Jose groja devyni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt trys muzikantai. Aštuonioms kaimo kapeloms suteiktas paprastų žmonių kolektyvo vardas. Kaimo kapelos po karo jau surengė dvylika švenčių. Baisiogaliečiai tapo "Grok, Jurgeli—81” konkurso nugalėtojais. Antroji vieta teko Trakų rajono "Galvės” kaimo kapelai.
VILNIAUS TEATRAS
Įprastinėje septintoje "Vilniaus rampa —81” šventėje susitiko aštuoni sostinės paprastų žmonių teatrai ir svečiai. Programoje buvo naujausi teatrų pastatymai, o taip pat spektakliai, parodyti respublikinėse apžiūrose ir laimėję premijas.
KAUNO TEATRAS
Kauno muzikinis teatras senuosius metus palydėjo nauju darbu. Parodė premjerą — koncertą "Operetės akimirkos”. Žiūrovai klausėsi populiariausių ištraukų iš klasikinių J. Kalmono, F. Leharo, J. Štrauso, R. Planketo operečių. Koncerto dirigentas — R. Tilvikas, režisierius — V. Staknys, baletmeisterė — I. Ribačiauskaitė.
MOTERS DIENA
Kovo 8 d. Valstybiniame operos ir baleto teatre įvyko iškilmingas susirinkimas, skirtas Tarptautinei moters dienai paminėti. "Tiesa” apie šią šventę rašo, kad tai yra pavasario ir atsinaujinimo šventė. Šiais metais ji pažymima, visiems spartuoliškai dirbant reikšmingo jubiliejaus — TSRS įkūrimo 6o-mečio garbei,
ALYTAUS MEDELYNAS
Nuo seno garsėja Alytaus miškų ūkio medelynas, per savo gyvavimo metus išauginęs milijonus medelių ir krūmų. Žalia medelyne ir žiemą, kai ežerai ir upės sukaustyti ledo. Medelynas yra penkių šimtų kv. metrų šiltnamis.
TAURAGĖJE STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ ĮMONĖ
Tauragėje per metus pagaminama šimtas penkiasdešimt milijonų nusausinimui vartojamų vamzdelių. Pusė Lietuvoje nusausintų pelkių plotų buvo panaudojant Tauragėje pagamintus vamzdelius. Šie vamzdeliai yra aukštos kokybės ir pažymėti valstybiniu kokybės ženklu. Be nusausinimo vamzdelių pagaminama keturiasdešimt vienas milijonas plytų, iš jų dvidešimt penki milijonai naudojamų apdailai. Šioje įmonėje dirba tūkstantis keturi šimtai darbininkų. Dirbama labai įtemptai, nė minutei nenutraukiant darbo ritmo. Dieną naktį dideliu karščiu dega krosnys.