Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

KABUČIŲ BAIMĖ

     Paskaičius mūsų spaudą, atrodo, kad lietuviai rašytojai, žurnalistai, korespondentai yra alergiški kabutėms. Jau jos beveik visiškai nevartojamos. Laikraščių ir žurnalų pavadinimai rašomi be kabučių. Tokio elgesio girti negalima. Juk kabutėmis kaip tik nurodome, kad tai yra laikraščio ar žurnalo pavadinimas, vardas, o ne paprastas bendrinis daiktavardis. Pavyzdžiui, kaip galima suprasti tokius sakinius: Draugas apie tai rasė. Darbininko dar negavau. Turbūt čia reikėtų suprasti, kad koks nors tavo draugas apie ką nors rašė ir kad ieškai kokiam nors darbui atlikti darbininko, bet jo dar nesi gavęs. Būtų visai kas kita, jei parašytum taip, kaip reikia: "Draugas” apie tai rašė. "Darbininko” dar negavau. Čia kiekvienam bus aišku, kad kalbama ne apie kokius nors draugus ar darbininkus, bet apie laikraščius.

     Tad rašant laikraščių, žurnalų, knygų ar kitus panašius vardus, būtina kaip nors juos išskirti iš panašių bendrinių žodžių. Labiausiai įprastas išskyrimo būdas—kabutės. Bet galima juos pabraukti, surinkti kursyvu ar juodesniu šriftu. Bet vienu ar kitu būdu juos išskirti būtinai reikia, kad išvengtum neaiškumų.

     Čia paminėjome laikraščių ir žurnalų pavadinimus, bet tą pat reikia pasakyti ir apie kitokios rūšies pavadinimus, pvz.: "Tulpės” valgykla, "Nidos” restoranas, "Lito” bankas ir t.t.

SVETIMIEJI TIKRINIAI VARDAI

     Kitas blogas mūsų išeivijos įprotis — svetimus tikrinius vardus, ypač miestų, rašyti pusiau lietuviškai, pusiau svetima kalba. Tokius žodžius, kurių pusė yra lietuviška, o kita pusė nelietuviška, vadiname hibridais. Pvz. hibridas yra žodis daleisti. Leisti yra lietuviškas veiksmažodis, bet priešdėlis da- yra slaviškas. Kitas panašus hibridas yra mergička. Merg- yra lietuviška šaknis žodžio mergaitė, bet priesaga -icka vėl yra slaviškos kilmės. Hibridai yra ir tokie dažniausiai senųjų ateivių Amerikoje vartojami dviejų kalbų junginiai: hauzas, boisas, klyninti, parkinti, raninti ir t.t.

     Mūsų naujieji ateiviai dažnai iš senųjų pasijuokia, girdėdami vartojant tokius pusiau lietuviškus, pusiau angliškus žodžius, bet ir jie kartais ne geriau pasielgia, net ir spaudoje rašydami: Gyvenu Chicagoje, grįžau iš New Yorko, važiuosiu į Washingtoną. .. Čia yra taip pat kalbos hibridai, nes šių tikrinių vardų šaknis yra angliška, o galūnė lietuviška. Lietuvoje nei pirmiau, nei dabar niekas taip nerašė ir nerašo. Vyresnieji turėtų gerai atsiminti, kad Lietuvoje minėtus sakinius taip rašydavome: Gyvenu Čikagoje, grįžau iš Niujorko, važiuosiu į Vašingtoną.

     Kai kas vis mėgsta sakyti, kad mums nepatinka, jei kiti Vilniaus vardą rašo kitaip negu mes. Kas dėl to jaudinasi, tai labai neprotingai daro. Juk yra daugelis miestų, ypač žymesnių, kurie turi atitikmenis kitose kalbose, pvz.: vokiečių Muenchen lietuviškai bus Miunchenas, angliškai Munich, itališkai Monaco ir t.t.. Neatrodo, kad vokiečiai dėl to jaudintųsi. Tad ir mūsų Vilnius lotyniškai ir kai kuriomis kitomis kalbomis yra Vilna, lenkiškai Wilno ir t.t.

     Jeigu jau kas jokiu būdu nenorėtų svetimų miestų vardų lietuvinti, tai tegul rašo originalia rašyba, bet jokiu būdu neturi tų vardų linksniuoti, prikergiant lietuvišką galūnę. Bet, žinoma, jeigu nelinksniuosi, tai sakinys gali būti nesuprantamas. Tad tokiu atveju, kalbant apie miestus, galima pridėti prie svetima rašyba parašyto vardo lietuvišką žodį miestas ir tik šį žodį linksniuoti, pvz.: Gyvenu Chicago mieste, grįžau iš New York miesto, važiuosiu į Washington miestą... Nesakome, kad tai labai gražiai skambėtų, bet...

     Dabar jau išėjo iš spaudos prof. dr. A. Klimo ir kun. J. Vaišnio, S.J., paruošta knygelė apie lietuvių kalbos rašybą. Ten šis klausimas yra plačiau nagrinėjamas.

     Tą knygelę išleido JAV LB Kultūros taryba. Finansavo Lietuvių Fondas. Joje suglaustai išaiškinta dabartinė lietuvių kalbos rašyba. Kaip žinome, Lietuvoje jau ji senokai yra priimta ir vartojama. Taip pat ir čia, išeivijoje, kai kurie laikraščiai jau mėgina ją vartoti, bet kituose mūsų laikraščiuose dar yra daug painiavos. Jau būtų laikas visiems laikytis vienodos rašybos. Tai visiems rekomenduoja ir Lituanistikos Institutas.