Spausdinti

 (Ištraukos iš "LKB Kronikos”)

     Šių metų kovo mėn. 19 d. suėjo lygiai dešimt metų nuo pirmojo "LKB Kronikos” numerio pasirodymo. Tas pirmasis numeris pasirodė labai nedrąsiai, visai nenujausdamas, kokio dėmesio susilauks tėvynėje ir pasaulyje. Ateistinė valdžia ją apkaltino ir masinėmis kratomis bei areštais bandė nutildyti. Nepavyko.

     Be abejo, "Kronikos” leidėjų tikslas buvo parodyti pasauliui, kaip žiauriai yra Lietuvoje persekiojama katalikų religija ir kaip heroiškai tikintieji ją gina. Komunistinė valdžia uždarinėjo bažnyčias, naikino kryžius, draudė vaikus mokyti katekizmo. Nugriovus ir sunaikinus kryžius garsiajame Kryžių kalne, lietuviai 1970 m. vėl pristatė daugybę kryžių. Kryžiaus išaukštinimo dieną (XI. 14) kun. Algirdas Mocius basas, kruvinomis kojomis 8 km nešė medinį kryžių ir pastatė Kryžių kalne. 1973 m. vėl buvo sunaikinti tie kryžiai, bet, nepraėjus nė metams, vėl jų ten lyg dygte pridygo.

     1972 m. kovo mėnesį buvo nusiųstas Brežnevui prašymas, pasirašytas 2023 klaipėdiečių, grąžinti Klaipėdos bažnyčią. Jai pastatyti tikintieji suaukojo apie 3 milijonus rublių. Kai bažnyčia buvo baigta ir pašventinta, komunistai ją atėmė ir pavertė koncertų sale. Tais pačiais metais gegužės 14 d: Kauno miesto sode susidegino jaunuolis Romas Kalanta. Jo laidotuvių metu Kaune kilo demonstracijos. Suimta daug žmonių, ypač studentų, dalyvavusių demonstracijose.

     Vis auga tėvų ir vaikų pasipriešinimas ateistinei propagandai mokyklose. Apie 20.000 vaikų — 1972-1973 m. priėmė pirmąją Komuniją. Tuo metu Lietuvoje veikė 33 ateistų lektorių mokyklos, kuriose mokėsi 750 asmenų. Komunistų pareigūnai skundėsi, kad iš to maža naudos. 17.800 asmenų 1973 m. priėmė Sutvirtinimo sakramentą septyniuose miestuose. Maskvai nusiųsti du tikinčiųjų skundai dėl religijos persekiojimo Lietuvoje su 14.284 ir 16.498 parašais. Vilniaus saugume tais metais tardomi 23 lietuviai. Jie buvo klausinėjami, kodėl, lankydamiesi Sibire, bendrauja su lietuviais tremtiniais. Buvo tardoma 100 lietuvių ir latvių kraštotyrininkų, kad savo darbo nevykdo pagal komunistų nurodymus. Keturi lietuviai išlaikyti kalėjime visus metus. 1973 m. lapkričio mėnesį KGB nutaria organizuoti masines kratas, norėdami sunaikinti "Kroniką”. Smarkiai trukdoma Vatikano radijo stotis, kad lietuviai katalikai neišgirstų kitos tiesos, negu skelbia komunistai. Už "Kronikos” ir religinės literatūros platinimą nuteista keletas asmenų.

     1974    metais suimta Nijolė Sadūnaitė. Kratos ir tardymai. Nauja "Kronikos” medžioklė. Mindaugas Tamonis uždarytas psichiatrinėje ligoninėje už pareiškimą prieš lietuvių masinius trėmimus. Rugsėjo mėnesį į Šiluvą suplaukė tūkstančiai žmonių. Per Šiluvos atlaidus kasmet išdalinama apie 50.000 Komunijų. Komunistai inspektoriai užsirašinėjo automobilių numerius.

     1973-1974 mokslo metais buvo daromos pastangos patraukti Vilniaus besimokantį jaunimą lankyti ateizmo muziejų. Kompartijos sekretorius nusiskundė, kad buvę tik 172 lankytojai. Vilniuje mokosi apie 30.000 studentų ir 12.000 gimnazistų. Labai smarkiai persekiojami vaikai už bažnyčios lankymą.

     Lietuvoje kasmet miršta maždaug trigubai kunigų, negu būna įšventinta naujų. Tad kasmet kelios parapijos lieka be kunigo.

     1975    m. Virgilijus Jaugelis, nuteistas ir pasiųstas į pačią blogiausią kriminalistų brigadą, buvo taip žiauriai sumuštas, kad reikėjo guldyti į ligoninę. Nijolė Sadūnaitė už "Kroniką” nuteista trejiems metams lagerio ir trejiems metams tremties Sibire. Išvežta birželio 20 d. Trečią kartą sunaikinti kryžiai Kryžių kalne, bet žmonės vėl neša naujus kryžius. Lapkričio mėnesį nužudytas Mindaugas Tamonis (35 m.), talentingas poetas ir mokslininkas. Buvo laikomas psichiatrinėje ligoninėje už protestą prieš lietuvių tautos priespaudą. Spalio mėnesį nužudyta Stasė Lukšaitė, dirbusi vaikų darželyje ir ruošusi vaikus pirmajai Komunijai. Kiek anksčiau paslaptingai žuvo dailininkas Arūnas Tarabilda (35 m.) ir dr. J. Kazlauskas (40 m.), lietuvių kalbos profesorius ir pasaulinio garso lituanistas mokslininkas.

     1975 m. lapkričio 28 d. Vilniaus "Žalgirio” futbolo komandai laimėjus prieš rusus, 2000 žmonių minia, daugiausia jaunimo, virto protesto eisena Vilniaus gatvėmis. Milicija ir KGB eiseną tramdė jėga.

     Per 1976 metų Velykas KGB klausinėjo Kauno kunigų seminarijos klierikus apie "Kroniką” ir "Aušrą”, klausinėjo, kaip jie šventė vasario 16-tąją, teiravosi apie laisvajame pasaulyje gyvenančius kunigus. Klierikai dažnai raginami bendradarbiauti su KGB, t.y. šnipinėti.

     1977    m. balandžio mėnesį parašytas išsamus pranešimas Belgrado komisijai, tikrinančiai Helsinkio nutarimų vykdymą. Pranešta apie piliečių religinės laisvės varžymą Lietuvoje. Pasirašė lietuvių Helsinkio grupės nariai, jų tarpe kun. K. Garuckas, S.J., Viktoras Petkus, Tomas Venclova. Už religinės literatūros dauginimą ir platinimą nuteisti: Vladas Lapienis, Jonas Matulionis, Ona Pranckūnaitė. Milicija bandė sutrukdyti tūkstantinę jaunimo minią, žygiuojančią į Šiluvą melstis už Lietuvą. Šis jaunimo žygis pradėtas 1975 m. ir jau tapęs tradicija.

     1978    m. Vilniuje nuteistas Balys Gajauskas už "antitarybinę veiklą”. Jam paskirta 10 metų lagerio ir 5 metai tremties. Jis jau anksčiau praleido 25 metus Sibiro lageriuose. Naujas bausmės terminas jam yra mirties sprendimas.

     Lietuvos mokytojų suvažiavimo nutarimas: "Sustiprinti ateistinį auklėjimą bendrojo lavinimo mokyklose, užmokyklinėse ir ikimokyklinėse vaikų įstaigose”. Tai reiškia, kad vaikai turi būti mokomi ateizmo nuo pat darželio!

     Viktoras Petkus nuteistas už dalyvavimą Helsinkio grupėje. Kaip labai "pavojingam” asmeniui, jam duota treji metai kalėjimo, 7 metai lagerio ir 5 metai tremties. Iš viso 15 metų.

     1978    m. lapkričio mėnesį įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitetas (TTG). Jo nariai — 5 kunigai: J. Kauneckas, A. Svarinskas, S. Tamkevičius, V. Velavičius, J. Zdebskis. Komitetas parašė laišką popiežiui Jonui Pauliui II, paaiškindamas savo tikslus ir prašydamas palaiminimo. Maskvoje suruoštoje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams trys TTG komiteto nariai pranešė apie jo įsteigimą.

     Pop. Jonas Paulius II laišku padėkojo devyniems lietuviams kunigams už sveikinimą jo išrinkimo proga ir išreiškė meilę Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.

     1979    m. balandžio mėnesį kun. Karolio Garucko, S.J., laidotuvėse viename iš kelių pamokslų buvo pasakyta: "Tauta neteko aktyvaus ir drąsaus kovotojo už žmogaus teises, o Bažnyčia — uolaus ir sumanaus apaštalo”. Laidotuvėse dalyvavo minia žmonių, šimtas kunigų ir du tremtiniai vyskupai.

     Tais pačiais metais suėjo 10 metų, kai Lietuvoje prasidėjo Eucharistijos bičiulių sąjūdis, įjungęs geriausius Lietuvos Katalikų Bažnyčios sūnus ir dukras. Jų tarpe yra įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonių. Liepos 7 d. Eucharistijos bičiuliai šventė savo sukaktį Žemaičių Kalvarijoje, Marijos šventovėje. Mišias koncelebravo visi TTG komiteto nariai.

     Rugpjūčio mėnesį buvo tūkstantinės minios eisena į Šiluvą. Už šios eisenos, o taip pat ir už eisenos į Kryžių kalną organizavimą apkaltintas Mečislovas Jurevičius.

     Petras Anilionis, 1978 m. paskirtas naujuoju Religinių reikalų tarybos įgaliotiniu, paskelbė, kad "Kroniką” sunaikins iki 1980 metų. Jis pradėjo organizuoti seminarus parapijų komitetams, kunigams, seminaristams. Savo kalbose jis bandė įrodyti, kad Lietuvoje yra visiška tikėjimo laisvė; kai kur kurstė pasauliečius prieš kunigus; seminarijoje kalbėjo apie kunigų neklusnumą valdžiai. 10 lietuvių buvo tardomi dėl "Kronikos”. Nijolė Sadūnaitė grįžo į Vilnių. Labai sekama ji pati ir visi, su kuriais ji susitinka. Už "Kroniką” suimtos ir nuteistos trys vienuolės: Vitkauskaitė, Navickaitė ir Stanelytė.

Elena Blandytė ir Manigirdas Motekaitis po programos.    Algirdo Grigaičio nuotr.


     1980 m. gruodžio mėnesį Vytautas Skuodis nuteistas 7 metams lagerio ir 5 metams tremties už užsienio radijo klausymą, už rašinį "Dvasinis genocidas Lietuvoje”, už protesto laiškus užsieniečiams dėl Lietuvos tikinčiųjų laisvės varžymo.

     Tais pačiais metais parašyti du pareiškimai dėl Anilionio neteisėto kišimosi į Bažnyčios ir į Kunigų seminarijos reikalus. Septyniolikai kandidatų nebuvo leista stoti į seminariją, o septyni buvo pašalinti iš seminarijos. Neleidžiama seminarijai laisvai tvarkytis. Vieną laišką Lietuvos komunistų partijos centriniam komitetui pasirašė 9000 tikinčiųjų iš 8 miestų. Kitą laišką, skirtą vysk. Povilioniui, kad griežtai reikalautų seminarijai laisvės, pasirašė apie 11.000 tikinčiųjų iš 12 miestų.

     1981 metais visų šešių Lietuvos diecezijų kunigų tarybos parašė laišką Lietuvos komunistų partijos centrui, protestuodami prieš Anilionio elgesį. Mečislovas Jurevičius nuteistas ir išvežtas į lagerį. Nužudytas klebonas Leonas Mažeika ir jo šeimininkė vienuolė Martinaitytė. Keli kunigai užpulti. Visokiais būdais terorizuojamas jaunimas, ypač gimnazistai ir studentai, kurie dalyvavo eisenoje į Šiluvą. Tikintis jaunimas puolamas ir visokiais būdais tardomas.

     1981 m. lapkričio mėnesį — kun. Laurinavičiaus mirtis ir laidotuvės. KGB jį ilgai sekė ir terorizavo, net du kartus bandyta jį suvažinėti. Manoma, kad jo mirtis nebuvo atsitiktinė. Jis buvo paskutinis veikiantis Helsinkio grupės narys. Visi kiti nuteisti arba ištremti. "Tiesoje” buvo straips nis prieš jo veiklą, ypač už patraukimą jaunimo prie tikėjimo ir Bažnyčios.

     Sibiro lageriuose už kovas, ginant žmogaus ir tikinčiųjų teises, kenčia 18 lietuvių.

VIENA KITA NUOTRUPA IŠ “KRONIKOS”

     Pradžios mokyklos mokytoja tardo mokinį:

     —    Jei eisi į bažnyčią, sumažinsime elgesio pažymį.

     —    Vis tiek eisiu.

     —    Pašalinsime iš mokyklos!

     —    Tada į bažnyčią eisiu rytą ir vakarą!

("Kronika”, Nr. 32)

     Vladui Lapieniui tardytojas sako:

     —    Savo veikla sodini žmones į kalėjimą.

     —    Aš neturiu kalėjimo. Jei turėčiau, reikėtų pagalvoti, ką sodinti — juos ar jus.

     —    Kartais lageriuose žmonės labai ilgai gyvena.

     —    Tai nesodinkite kitų, o patys sėskite — ilgiau gyvensite, — atsako Lapienis.

("Kronika”, Nr. 30)

     Užrašas atsiliepimų knygoje Ateizmo muziejuje:

     "Buvau, žiūrėjau ir tik čia pirmą kartą pajutau — tikiu Dievą”. A.R.

("Kronika”, Nr. 12)