Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
SENŲJŲ KNYGŲ RINKINIAI
Lietuvos respublikos bibliotekų saugykloje yra sukaupta didžiuliai praėjusių amžių knygų ištekliai. Vien 15-18 a. spaudinių yra per du tūkstančius tomų. Daugelis jų — nepaprastos vertės mūsų kultūrai ir mokslui kūriniai. Vilniaus universiteto darbuotojai yra surinkę didžiausią pasaulyje senųjų knygų rinkinį, kaip M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai, 15-17 a. kartografijos rinkinys su pirmaisiais spausdintais žymių praeities kartografų Ptolemėjaus ir Ortelijaus, Merkatorijaus ir Blaujo atlasais.
Pirmųjų spausdintų knygų 15 a. — inkunabulų — universitete yra 310, tai 68 procentai visų respublikos bibliotekų turimų inkunabulų. Vilniaus universitete esančiais senųjų rusiškų knygų leidiniais galėtų pasididžiuoti kiekviena Tarybų Sąjungos mokslinė biblioteka. Siame rinkinyje yra Vilniaus spaudos pradininko, didžiojo gudų humanisto ir švietėjo Pranciškaus Skorinos "Apaštalas”, didžiųjų Maskvos spaudos pradininkų Ivanovo Fiodorovo ir Petro Mistišlaveco kūriniai. Rusų brolijos spaustuvėje Vievyje 1619 m. išspausdinta žymaus mokslininko, Vilniaus akademijos auklėtinio Meletijaus Smotrickio "Slavų gramatika”. 1627 m. Kijeve Lauros spaustuvėje išspausdintas didžiojo Ukrainos filologo Pamvos Beryndos "Slavų-rusų aiškinamasis žodynas”. Šias knygas surinko daugelis lietuvių bibliotekininkų kartų. Į senojo Vilniaus universiteto biblioteką po II pasaulinio karo buvo parvežta 15 tūkstančių tomų knygų. Tai labai didelis įvykis.
Visų šių Lietuvos respublikos senųjų knygų rinkiniai buvo nesupirkti, o kaupėsi natūraliai per daugelį šimtmečių, tenkindami krašto visuomenės kultūrinius poreikius. Todėl šios knygos yra susijusios su Lietuvos istorija. Jos buvo skaitomos, studijuojamos ir naudojamos naujoms mokslo ir literatūros vertybėms kurti. Šių senųjų knygų rinkiniai nėra paprasti bibliofiliškų unikumų rinkiniai, bet Lietuvos praeities minties plėtotės, istorijos, gimtosios kalbos ir literatūros raidos tyrinėjimų šaltiniai.
Lietuvos respublikos senųjų knygų rinkinių tyrinėjimai padėjo mūsų mokslininkams ištaisyti ne vieną istorinėje literatūroje klaidą bei patikslinti ne vieną istorinį atsitikimą.
Senosios knygos įdomios istorikui ne vien savo turiniu. Jos ne mažiau reikšmingos ir įrašais — ekslibrisais, autografais ir kt. dalykais, paliktais jose jų savininkų arba skaitytojų. Atrodytų, kad M. Mažvydo istorinis palikimas yra kruopščiausiai išnagrinėtas. Nė vienas archyvinis dokumentas nelikęs nepastebėtas. Tačiau "Katekizmo prastų žodžių” autoriaus biografijoje liko dar nemaža spragų. Visiškai aišku, kad jis, dirbdamas literatūrinį darbą, negalėjo išsiversti be bibliotekos. Niekas jo išlikusių knygų nebuvo aptikęs. Vilniaus universiteto senųjų ir retų knygų skyriaus vedėjas N. Feigelmanas, tvarkydamas 16 a. knygas, surado konvoliutą, kurio pirmosios knygos — Antikos istoriko Josifo Flavijaus veikalo "Judėjų karas” antraštiniame lape (knyga išspausdinta Kelne 1524 m.) pastebėjo M. Mažvydo ranka padarytą lotynišką įrašą: "M. Mažvydas sau ir saviškiams šią knygą įsigijo”. Šią knygą yra M. Mažvydas turėjęs savo bibliotekoje, laikęs savo rankose, skaitęs ir studijavęs.
Deja, daug kas dar nepadaryta. Kai kuriose Lietuvos bibliotekose prieš 40 m. patekusių į jas senųjų knygų dalis dar guli nesutvarkyta, neapsaugota nuo drėgmės ir dulkių.
Šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekos senųjų ir retų spaudinių skyriuje pradėtas rengti paleotipų katalogas. Paleotipai — tai seni spaudiniai, išleisti 1501-1550 m. Žinoma, sąvokos "paleotipas” ir "inkunabulas” yra sąlygiškos, tačiau jos nusako tam tikrus knygos plėtotės ir tobulėjimo etapus. Vilniaus universiteto sudaromas katalogas bus pasaulyje trečiasis.
Lietuviams knygotyrininkams retai sudaromos galimybės susipažinti su užsienio bibliotekų ir archyvų fondais. Nepakankamai yra ištirti lietuviškų arba Lietuvoje kitomis kalbomis išleistų knygų fondai Skandinavijos bibliotekose. Į jas daug knygų iš Lietuvos pateko per švedų karus. Helsinkio universiteto bibliotekoje yra per 400 knygų, kurios 18 a. priklausė turtingai Radvilų Nesvyžiaus šeimai. Reikėtų suruošti mūsų knygotyrininkų kelionę j Suomiją, Švediją ir Daniją, kurių bibliotekose yra dar daug neužtiktų lietuviškų knygų bei kadaise Vilniaus universitetui priklausiusių spaudinių.
TAPYTOJAS ALGIMANTAS ŠVĖGŽDA
Įvykis, kuris turėjo ypatingą reikšmę jaunuoliui pasukti į meno kelią, buvo jo devintosios klasės mokinuko kelionė iš Rozalimo į Vilnių. Mašina, atvežusi jį į Vilnių, sustojo kaip tik ties gotikinės architektūros šedevru — Šv. Onos bažnyčia. Ryto tyla, senamiesčio architektūra, pasipuošusi raudonų čerpių kepurėmis, atmintyje išlikę girdėtos legendos, jaunuolį taip sužavėjo, jog jis davė sau žodį — būtinai sugrįžti į šį miestą ir jame apsigyventi.
Baigęs Rozalimo vidurinę mokyklą, įstojo į Valstybinio dailės instituto tapybos fakultetą. Institute busimasis dailininkas praleido šešerius metus. Tuo metu institute lietuvių dailėje, o ypač tapyboje vyko tikras atgimimas. Baigęs institutą, A. Švėgžda prie Lietuvos dailininkų sąjungos įsteigia jaunųjų dailininkų skyrių. Šio skyriaus nariai: A. Kuras, P. Repšys, A. Šaltenis ir kiti išaugo į savitą menininkų pamainą. "Mano kūryba, — sako dailininkas, — ištisas ieškojimų laikotarpis su džiaugsmais ir nusivylimais. Aš ne iš tų dailininkų, kurie greitai susiformuoja ir nepajudinamai laikosi savo meninių principų. .
A. Švėgždos tapyba ne kartą buvo rodoma Vokietijos Demokratinėje respublikoje, Bulgarijoje, Italijoje, Suomijoje ir Anglijoje. Šiandien Algimantas Švėgžda yra Valstybinio dailės instituto dėstytojas.
RAŠYTOJAS VYTAUTAS MARTINKUS
Studijavo politechnikos institute elektroniką. Mokslų akademijos aspirantūroje -— filosofiją. Ilgainiui literatūra ir filosofija pasidarė jam labai artimos. Šiandien jis tebedėsto filosofiją, bet širdis linksta į rašymą. Pats sakosi: "Gal dėl to, kad žmogaus paslaptis yra didesnė ir jos žavesys kūrėjui yra didesnis, aš pasirinkau literato darbą”. Pirmąją apsakymų knygą "Loterija” išspausdino 1969 m. Vėliau — romaną "Akmenys”, "Rotušės laikrodžio vagis”, "Vėtrungė šeimos šventei”. Pats naujausias novelių romanas "Lašai” išspausdintas 1980 m. Apie šiandieninės lietuvių literatūros populiarumą jis sako, kad lemia tai, ką mūsų rašytojai stengiasi pavaizduoti: sudėtingą dvasinį žmogaus pasaulį. Mykolo Sluckio, ir Jono Mikelinsko, ir Jono Avyžiaus, ir Alfonso Bieliausko poezijoje, ir Justino Marcinkevičiaus, Edmundo Mieželio bei kitų mūsų poetų knygose žmogus vaizduojamas kaip iš tiesų be galo sudėtingas fenomenas. Mūsų rašytojų atsakomybė, vaizduojanti tą sudėtingą žmogaus dvasinį pasaulį, man atrodo, ir yra tas pagrindinis sėkmės laidas.
ŽVEJYBA DAUGŲ EŽERE
Daugų žuvininkystės ūkiui skirta septyniolika ežerų. Reikia labai gerai šeimininkauti, kad ežerai duotų gerą derlių. Žiemą žuvis išgaudžius ir įvykdžius planą — jų mažai pasilieka sekantiems metams. Kad žuvys visai neišnyktų Daugų ežeruose — papildomos jauniklėmis. Todėl į Daugų ežerus įleista dešimt tūkstančių seliavų ir du šimtai tūkstančių jauniklių ungurių.
MADOS PER PRIEVARTĄ
Kai kurios įmonės, pažeisdamos susitarimus, teikia specialius drabužius ne pagal numatytus dydžius ir ūgius. Kad būtų pagerintas specialių drabužių tiekimas pagal ūgius ir dydžius, įmonėje išleistas įsakymas, kuriuo patvirtintas konkrečių priemonių planas. Kalti asmenys nubausti.
SULAUKĖ 105-ERIŲ METŲ
Rokiškio rajone, Kazliškio apylinkėje, Latvelių kaime gyvenantis Antanas Jakštas sulaukė šimto penkerių metų amžiaus. Jis gan stiprus vyras: apsitvarko apie namus ir sename sode su dalgiu nusipjauna žolę. Sodo vaisiais pavaišina savo kaimynus.
LIAUDIES DAINŲ LOBYNAS
Beveik penki šimtai liaudies dainų ir jų variantų pateikta "Vagos” išleistame rinkinyje "Dzūkų melodijos”. Šį šešių šimtų dvidešimt puslapių leidinį papuošė Lietuvos valstybinės konservatorijos liaudies muzikos kabineto vedėja G. Četkauskaitė. Knygoje išspausdinti tekstai, melodijos, žinios apie kūrinių atlikėjus, dainų paplitimą. Pagrindą šiam leidiniui davė medžiaga, sukaupta per 30 su viršum metų konservatorijos liaudies muzikos kabineto rankraštyne.
Neįkainojamas dainuojamosios tautosakos lobynas sukauptas respublikos Mokslų akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institute. Jo bendradarbiai, gausių talkininkų padedami, yra užrašę daugiau kaip milijoną dainų. Šis liaudies kūrybos turtas palaipsniui publikuojamas. Jau pradėtas spausdinti 16 tomų akademinis lietuvių liaudies dainų rinkinys. Pirmoji knyga "Vaikų dainos” išspausdinta pernai.
“ĄŽUOLIUKO” DAINA
Du vakarus Lietuvos valstybinės filharmonijos salėje koncertų lankytojai klausėsi respublikos nusipelniusio kolektyvo, tarptautinio konkurso ir Lietuvos komjaunimo premijos laureato berniukų ir jaunuolių choro "Ąžuoliuko” dainavimo. Šįkart skambėjo 20 amžiaus pažangaus prancūzų kompozitoriaus F. Pulenko kantata chorui, sopranui ir orkestrui. Atliko "Ąžuoliuko” dainininkai, Lietuvos liaudies artistė G. Apanavičiūtė, filharmonijos simfoninis orkestras. Dirigavo Lietuvos liaudies artistas J. Domarkas.
Scenoje su savo vadovėmis M. Bedarfaite ir R. Nenėnaite pasirodo penkiamečiai ir šešiamečiai. Su jais dainuoja ir vyresnieji choro solistai.
Kiekviename šių koncertų atliekamos vis naujos programos, dalyvauja vis kiti instrumentalistų vienetai, diriguoja skirtingo braižo dirigentai. Tai ženklina choro meninį turtingumą, naujomis spalvomis nušvitusį kūrybinį pajėgumą. Ne veltui daugelis klausytojų vienu geriausių respublikos choru laiko "Ąžuoliuką”.
Choro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Vytautas Miškinis pasakoja, jog siekia dirbti tokia kryptimi, kuri nuosekliai supažindintų vaikus su įvairiais muzikos žanrais, stilistika, plėstų jų akiratį. Kiekvieni metai skiriami kitos šalies muzikai. Šiemet "Ąžuoliuko” programose dominuoja prancūzų autorių kūryba. Nemažą repertuarą sudaro ir lietuvių kompozitorių kūriniai.
"Ąžuoliuko” dalyviams įsteigta chorinė mokykla. Šioje mokykloje vaikai gauna instrumentinio grojimo pagrindus. "Ąžuoliuką” lanko daugiau kaip penki šimtai Vilniaus berniukų ir jaunuolių. Šiame chore mokomasi daug, rimtai ir įdomiai.
• Jungtinės Tautos 1982 metus paskelbė senimo metais. Ta proga popiežius Jonas Paulius II savo kalboje pabrėžė, kad teisingos pensijos yra toks pat socialinio teisingumo reikalas, kaip ir teisingas atlyginimas.
— John Hopkins universiteto studija parodė, kad seksualiai aktyvios jaunuolės, nors ir naudodamos apsaugos priemones, 14% atvejų tampa nėščios. Net ir socialiniu atžvilgiu geriausia apsaugos priemonė yra skaistus gyvenimas.
• Popiežius Jonas Paulius II, gegužės 28 d. atskridęs j D. Britaniją, pabučiavo žemę, kaip įprasta jo kelionėse. D. Britanija prieš 449 m. buvo nutraukusi ryšius su Vatikanu, ir dabar pirmas kartas, kad po tiek metų tą kraštą aplankė popiežius. D. Britanijoje iš 56 mil. gyventojų tik 10% katalikai, bet popiežius buvo priimtas šiltai. Pamoksluose, ryšium su Falklando karu, popiežius skelbė taikos mintį. Popiežius aplankė karalienę Elzbietą ir anglikonų arkivyskupą R. Runcie. Birželio mėnesį — popiežius lankysis Argentinoje.