Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

UŽDEGTAS POEZIJOS PAVASARIO ŠVENTĖS AUKURAS

     Šių metų Poezijos pavasario šventė įvyko gegužės 27 d. Vilniuje. Eilės skambėjo prie S. Nėries paminklo, universitete ir kitose vietose bei įmonėse.

     Gegužės 28 d. įvyko iškilmingas Poezijos pavasario atidarymas Kaune, kur 1965 m. pirmąjį kartą buvo uždegtas jos aukuras. Vakare tūkstančiai kauniečių ir svečių susirinko Lakštingalų krantinėje Palemone, prie Salomėjos Nėries atminimo muziejaus. Uždegtas įprastinis šventės aukuras.

     Šventės laureato vainiku apvainikuotas poetas Sigitas Geda. Šis vardas jam suteiktas už poezijos knygą "Žydinti slyva Snaigyno ežere”.

SKAMBĖJO GINTARINĖ TRIŪBA

     Beveik kiekvieną pavasarį Kaune įvyksta respublikos geriausių estradinės muzikos atlikėjų konkursas. Pirmasis "Gintarinės triūbos” konkursas įvyko 1965 m. Šiais metais jis keturioliktasis. Per šį laikotarpį estradinės muzikos renginys labai pasikeitė: iškėlė daugelį šiandien žinomų estrados muzikantų ir dainininkų. Geriausi įvairių rūšių vienetai ir dainininkai apdovanojami. Įsteigta dovana dainininkui, geriausiai atlikusiam lietuvių kompozitoriaus dainą.

“VILNIES” CHORAS

     Vilniuje prieš dvidešimt metų įsikūręs "Vilnies” choras suruošė daug pasirodymų ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose. Sakoma, kad šis vienetas pajėgiausias ir didžiausias Lietuvos sostinėje. Švęsdami dvidešimties metų jubiliejų, suruošė koncertą valstybinės filharmonijos salėje. Ta proga buvo pagerbti choro veteranai ir veiklūs dalyviai. Kolektyvo meno vadovas ir dirigentas nusipelnęs artistas J. Šidlauskas, chormeisterė I. Novikienė.

EKRANE — KAIMO SUNKENYBĖS

     Apie jaunus žmones, dirbančius kaime, parodo dokumentinė judomų paveikslų juosta, pavadinta "Žemės šeimininkai”. Lietuvos kino studijoje šią juostą padarė režisierius R. Šilinis su žurnalistu V. Vaičekausku, kuris taip pat yra ir vaizdų autorius.

     "Žemės šeimininkai” buvo filmuojami Alytaus rajono ūkiuose. Beveik metus judomosios juostos darytojai lydėjo žemdirbius į laukų darbus ir statybas. Filmuotojai su jaunais žmonėmis taip pat praleido ir ilgus žiemos vakarus. Į judomų paveikslų juostą autoriai stengėsi perkelti ne tik visą šiandieninio kaimo gyvenimą, bet ir panagrinėti jo sunkumus, kurie tą gyvenimą kartais padaro labai sunkų. Pokalbiuose su jaunais žmonėmis ieškoma atsakymų į klausimus: kodėl kolūkiuose kartais nelengva būna įsikurti jaunai šeimai, kodėl dirbančiam su ūkio mašinomis sunku rasti nuotaką, kodėl jaunimas dar gana dažnai romantišką kaimo grožį iškeičia į miesto triukšmą?

LOBIS TRANŠĖJOJE

     Vievyje, Vilniaus gatvėje, kasant tranšėją telefono laidams, darbininkų kastuvai išvertė iš žemės sunkų puodelį. Jame atrado 17 a. pradžios monetų. Puodelyje buvo penkių rūšių monetos: įvairių valstybių variniai šilingai, sidabrinės kapeikėlės. Visas lobis, 800 monetų, perduota Trakų istorijos muziejui.

KOMPOZITORIAUS J. ŠIRVINSKO KŪRYBINIAI VAKARAI

     Plungėje ir Telšiuose, Kuršėnuose ir Šiauliuose bei Panevėžy suruošti kompozitoriaus Juozo Širvinsko kūrybiniai vakarai. Juose skambėjo kameriniai kūriniai smuikui ir violončelei. Autorius klausytojams papasakojo apie savo kūrybinę veiklą ir naujus sumanymus.

     Kūrybiniuose vakaruose dalyvavo solistai V. Christauskas ir V. Bičkutė, violončelistas R. Armonas ir smukininkas G. Dalinkevičius. Pianistai I. Armonienė ir V. Buivydaičiai bei muzikologas D. Katkus.

VAIKŲ MENO ŠVENTĖ

     Šventė buvo suruošta sporto salėje Kaune. Ji prasidėjo moksleivių pramoginių šokių konkursu. Jame dalyvavo ne tik Kauno atstovai, bet šokėjai iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Anykščių. Susirinkusiems koncertavo berniukų choras "Varpelis” ir J. Naujalio meno mokyklos smuikininkai. Šios šventės vadovas ir vyriausias režisierius buvo Tomas Petreikis.

LIETUVOS ŽIRGAI

     Lietuvos respublikoje yra užregistruoti 77 tūkstančiai arklių. Arkliai laikomi ne tik kaimuose, bet ir miestuose. Vilniaus miestas turi per du šimtus arklių, kurie padeda valyti gatves, perveža smulkius krovinius.

     Specialistai mano, kad arklys labai reikalingas asmeniniams kolūkiečių sklypams apdirbti. Vidutiniame ūkyje penkioms šeimoms visiškai užtenka vieno arklio. Lietuvoje labiausiai paplitę Lietuvos sunkiasvorių ir žemaičių veislės žirgai. Pirmenybė paprastai teikiama žemaitukams. Arklys ne tik darbui tinkamas, bet taip pat ir sportui. Sportinius žirgus augina penki respublikos žirgynai. Kai kurie žirgai patenka net į tarptautines varžybas. Nemuno ir Žagarės žirgus labai noriai perka Prancūzija, Italija, Danija, Austrija, Švedija ir Suomija.

     Ristūnai Lietuvoje auginami Dusetų žirgyne ir keliuose ūkiuose. Įprastinės tapo lenktynės ant Sartų ežero. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra jojimo mokyklos.

     Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja susidomėjimas ne tik žirgų ūkinėmis savybėmis, bet ir žirgų sportu. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto direktorius A. Būdvytis sako, kad į Dotnuvoje veikiančią jojimo mokyklą negali priimti visų norinčiųjų. Neužtenka žirgų. Teisę jodinėti gauna tik labai gerai besimoką moksleiviai ir aktyvūs visuomenininkai.

     Lietuvoje kasmet dar rengiamos žirgų varžybos "Bėk, bėk, žirgeli”. Šios varžybos būna kasmet Anykščiuose, prie Arklių muziejaus.

     Lietuvoje pavyko atkurti žemaičių žirgų veislę. Ja rūpinasi veterinaras V. Jusis ir Vilniaus žirgyno darbuotojas V. Orentas. Gerinamos ir kitos žirgų veislės. Sūdavijos žirgyne auginami Lietuvos sunkiasvoriai žirgai. Vilniaus ir Žagarės žirgynai parsigabeno iš Švedijos ponių. Jais gali jodinėti 5-6 metų vaikai. Šios rūšies žirgų kasmet vis auginama daugiau.

KALVIO DVIRATIS

     Šiaulių "Aušros” muziejuje yra vienas pirmųjų Lietuvoje pagamintų dviračių. Dviračio padirbėjas buvo kalvis Kazys Šuopis iš dabartinio Pakruojo rajono, Lygumų apylinkės. Jis jau miręs, bet sumanaus kalvio atminimas gyvas. Kalvį žmonės dar vadino Šuopeliu, kadangi tame pačiame Aleknaičių kaime gyveno bendrapavardis. Tai buvo nepaprastai nagingas žmogus, imlus ir smalsus visokioms naujovėms. Ką pamatė, tą padarė.

     Šiaulių "Aušros” muziejaus vedėjas Vincas Vaitekūnas pasakoja šio dviračio istoriją. Dviratis pagamintas maždaug 1910 m. Tais laikais Šiaulių apskrityje buvo tik vienas tikras, pagamintas įmonėje, dviratis. Juo retkarčiais per Šiaulių miestą pravažiuodavo vyresniosios klasės gimnazistas, kažkokio dvarininko sūnus, sukeldamas praeivių tarpe didelį smalsumą. Atsitiktinai tą dviratį galėjo pamatyti Šuopelis, o gal net tą gimnazistą susirasti ir su dviračio padarymu susipažinti.

     Darydamas šį dviratį, Šuopelis pakartojo visas pagrindines dviračio sudaromas dalis. Dviratis metalinis, mediniais tekiniais, aptrauktais juostine geležimi, su užpakaliniu stabdžiu. Juo važiuoti nelengva. Labai sunku minti, nes ratai dideli, o minamos pėdelės neproporcingai mažos.

DEGTUKAI BE DĖŽUČIŲ

     Kauno "Liepsna” gamina degtukus, kurių popieriniai dėžučių viršeliai beveik nesuklijuoti. Kol prekybininkai degtukus išima iš įpakavimo dėžių, degtukai išbyra iš dėžučių. Neilgai degtukais gali naudotis pirkėjai.

DIDŽIAUSIAS LIETUVOJE VIŠTYNAS

     Didžiausias vištynas respublikoje yra Kaišiadorių, Dideli gamybos laimėjimai sudaro dideles sumas, kurios panaudojamos gyvenamųjų namų statybai. Per du pastaruosius penkmečius pastatyti du bendrabučiai po du šimtu vietų. Du šimtai keturios dešimtys šeimų apsigyveno patogiuose butuose. Pastatyta maisto parduotuvėlė ir dviejų šimtų devyniasdešimt vietų vaikų darželis.

ŽYMUS SMUIKININKAS

     Lietuvos muzikiniame gyvenime yra gražus paprotys. Kartą per metus žymiausi dainininkai ir instrumentalistai suruošia solinius koncertus. Toks koncertas buvo suruoštas profesoriui smuikininkui Eugenijui Paulauskui Valstybinės filharmonijos didžiojoje salėje.

     Jau trisdešimt metų šis smuikininkas žavi klausytojus artistiškumu, garso grožiu, menine prigimtimi. Pats ryškiausias E. Paulausko atlikėjo bruožas — įsijautimas į muzikos reikšmę.

GRAFIKĖ MARCĖ KATILIŪTĖ

     Karts nuo karto M.K. Čiurlionio dailės muziejuje suruošiama M. Katiliūtės darbų paroda, kuri susilaukia daug lankytojų. Muziejuje esama daugiau kaip pusė tūkstančio jos darbų. Dailininkės gyvenimas buvo trumpas (1912-1937), bet ji paliko ryškų pėdsaką lietuvių dailėje. Jos menas yra ryškus, prasmingas ir žadinantis žmogų naujam gyvenimui. Savo darbuose stengėsi atskleisti gyvenimo tiesą. Jos piešiniuose ir eskizuose, akvarelėse, lino raižiniuose, aliejinės tapybos darbuose vyrauja žmogus su savo pergyvenimais, jausmais ir siekiais. Minties gilumu pasižymi grafikės sukurti knygų viršeliai ir skelbimai. Daugiausia jos dailės darbų mintis yra kaimas su savo lūšnelėmis. Ryškesni darbai yra "Miške”, "Motina”, "Urtė”, "Našta”, "Sesers Stasės portretas”.

VALGYKLA DIRBANTIEMS NAKTĮ

     Vilniuje, Kauno ir Algirdo gatvių kampe, prieš keletą metų buvo pastatytas modernus pastatas. Pirmame jo aukšte įsikūrė valgykla "Polėkis”. Nuo kitų miesto valgyklų ji skiriasi tuo, kad čia galima pavalgyti ir naktį.

5OO-SIOS “SENOVINĖS KUPIŠKĖNŲ VESTUVĖS”

     Jau šešioliktuosius metus šis paprastų žmonių teatras žavi visus savo kupiškėniška kalba, daina ir sąmojumi. Apkeliauta su "Kupiškėnų vestuvėmis” visa respublika ir daug kartų pasirodyta per televiziją. Kiekvienąsyk scenoje neatpažįstamai atgydavo "jaunoji”, į devintą dešimtį įžengusi respublikos meno saviveiklos žymūne Koste Jurgulienė, jos bendraamžiai tėvai, respublikos meno saviveiklos žymūnai Albina Tauterie-nė ir Mykolas Ragauskas. Per visus šiuos metus nepakeičiamas nuotaikingas piršlys ir viso spektaklio ruošėjas buvo respublikos meno žymūnas Povilas Zulonas, dailininkė Vanda Rastenytė, chormeisteris Vladas Zinkevičius. Šio 5oo-jo spektaklio proga daug jo narių apdovanota respublikos meno saviveiklos žymūnų ženklais.

DZŪKAI MĖGSTA MUZIKĄ IR DAINĄ

     Alytuje nebūna savaitės, kad neatvyktų žymių respublikos ir šalies meno atlikėjų. Pernai darbo žmonėms buvo surengta per septynis šimtus koncertų.

MENINIO STIKLO GAMYBA LIETUVOJE

     Statybinių medžiagų pramonės ministerijos "Raudonosios aušros” ir "Aleksoto” stiklo įmonėse buitinės paskirties stikliniai indai pradėta gaminti dar visai neseniai. Norima nors dalinai patenkinti indų paklausą, kurių respublikoje dar labai trūksta. Planuojama "Aleksoto” stiklo įmonėje pradėti gaminti kristalą.

     "Raudonosios aušros” ir "Aleksoto” stiklo įmonėse šiuo metu gaminama daugiau kaip 40 pavadinimų dirbinių, iš kurių dvylika pažymėti valstybiniu kokybės ženklu. Šiemet bus pradėta gaminti dar 12 naujų gaminių.

     Stiklo įmonėje "Raudonoji aušra” dirba Vilniaus dailės institutą baigę dailininkai. Stiklo įmonėje "Aleksotas” studentai atlieka gamybinę praktiką, mokosi patys dirbti su stiklu, kuria pirmuosius savo darbus.

     Geriausi dailininkų sumanymai virsta gražiais stiklo kūriniais tik meistrų pūtėjų dėka. Jie čia vaidina svarbiausią vaidmenį. Šiuos žmones labai vertina stiklo srityje dirbantys dailininkai.

     Stiklo įmonėje "Raudonoji aušra” yra ir spalvoto stiklo skyrius.

LIETUVOS TELEVIZIJA

     Šiemet Lietuvos televizija švenčia 25-tąsias metines. 1957 m. balandžio 30 d. iš Vilniaus pirmą kartą nuskambėjo televizijos šaukiniai. Pirmą kartą įsižiebė televizijos ekranai.

LIETUVOS KOMJAUNUOLIAI

     Lietuvos komjaunimo organizacijoje yra keturi šimtai septyniasdešimt tūkstančių ir šimtas šešiasdešimt narių. 26 procentai — darbininkai, 3,4 procento kolūkiečiai, 18,3 procento tarnautojai ir 51,6 procento studentai bei mokiniai.


 

•    JAV protinės sveikatos institutas po ilgesnių tyrinėjimų paskelbė, kad prievartos veiksmų gausesnis stebėjimas televizijoje žalingai veikia į vaikus. Instituto raportas ypač remiasi E. A. Rubinsteino, North Carolina universiteto klinikinės psichologijos profesoriaus, tyrimais, parodžiusiais, kad per gausus prievartos veiksmų stebėjimas televizijoje ugdo charakterio agresyvumą.

•    Arkiv. Paulius Marcinkus per Vatikano radiją 1981 m. liepos 5 d. pasakė: “Visa širdimi suaugau su Lietuvos istorija, nes tai mano tėvų ir protėvių istorija. Savo širdimi suaugau su lietuviška kultūra, nes tai lietuvių tautos, mano ir mano tėvų ir protėvių kultūra”. Apie tai paskelbė ir Liet. Kat. Bažnyčios Kronika, Nr. 51.