Spausdinti

CHIARA LUBICH

     "Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Mt 28,20).

     Kristus prisikėlė. Norėdamas pasikalbėti su savo mokiniais, Jis kviečia juos į kalną ir ten duoda ateičiai nurodymus, kurie galios iki pasaulio pabaigos. Dar kartą Jis yra apsuptas vienuolikos apaštalų, kurie parpuolę pagarbina Jį, dabar gerai suprasdami, kad Tas, kurs yra jų tarpe, yra jų Viešpats ir Viešpats viso pasaulio. Jis paskelbė, kad Tėvas davė Sūnui "visą galią danguje ir žemėje”, įskaitant teisti pasaulį laikų pabaigoje.

     Tada Jėzus paveda apaštalams uždavinį daryti mokiniais visų tautų žmones. Jie vykdys jį, krikštydami juos ir "mokydami laikytis” viso, ką Jis yra įsakęs. Bet vien krikšto neužtenka. Juo reikia gyventi kasdieniniame gyvenime.

     Tačiau tas milžiniškas įpareigojimas nešti Evangelijos šviesą visoms tautoms negali būti tik žmogaus darbas. Dėl to Jėzus užbaigia šiais žodžiais: "Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos”.

     Kol Jis grįš kaip teisėjas, Jėzus pasiliks savo mokinių tarpe, juos stiprindamas. Jis bus su jais ne tik Eucharistijoje, kai jie rinksis prie altoriaus, bet visuomet ir visur.

     Taigi nauja era prasidėjo žmonijai, era — pažymėta prisikėlusio Jėzaus buvimu. Jo buvimas, kurs nuolatos surenka visų tautų, visų laikų ir vietų žmones, įvesdamas juos į Tėvo meilės karalystę, yra pasaulį vienijanti realybė. Jo buvimas išreiškia ir pačią giliausią Bažnyčios esmę.

     Jėzus yra vadinamas Emmanueliu, t.y. Dievas su mumis.Savo prisikėlimu Jis tikrai yra su mumis, arti mūsų visų.

     Ir jei Jėzus gyvena mūsų tarpe, tai, ką Jis kalbėjo prieš du tūkstančius metų, nėra tik praeities įžymaus asmens puikūs žodžiai, kuriuos reikia atsiminti. Tai žodžiai, kuriais Jis pats kreipiasi šiandieną į mane ir į tave, į kiekvieną mūsų asmeniškai.

     Mes esame tie, kuriems Jis neša paguodą ir išganymą. Mes esame tie, kuriems Jis nesiliaujamai tarnauja, ypač jei esame beturčiai, vieniši ar sunkenybė. Mes esame tie, kuriuos Jis padrąsina, kai bandymuose mums nesiseka.

     Jis yra gyvas savo Bažnyčioje. Bet kur mes galime Jį sutikti? Kaip geriausiai mes galime Jį surasti? Jis yra čia pat, šalia manęs, šalia tavęs.

     Mes galime Jį rasti vargdienyje, abejojančiame, laisvės netekusiame, benamyje.. . Jis pats tai sakė: "Nes aš buvau alkanas, ir jūs mane pavalgydinote. .. buvau keleivis, ir mane priglaudėte. . .” (Mt 25, 35).

     Jis yra bendruomenėje, kuri pagal Jo mokymą gyvena. Jis yra net ir labai mažoje bendruomenėje, kaip šeimoje, draugų būrelyje ar grupelėje bendradarbių. Užtenka dviejų ar trijų asmenų Jo vardan esančių vienybėje.

     Be to, Jis apreiškia savo buvimą tiems, kurie Jį skelbia kitiems. Jis jiems apsireiškia, padėdamas ir juos stiprindamas, taip pat ir mums visiems, kurie esame pašaukti būti Jo liudininkais.

     Ir Jis yra "matomas” tuose, kurie yra pašaukti būti Jo pasiuntiniais. Ir pagaliau, kaip jūs žinote, Jis yra viso pasaulio Eucharistijoje. Ko daugiau mes galėtumėm norėti?

     Mokykimės atrasti Jį ten, kur Jis yra. Leiskime Jam atskleisti mums savo dieviškus žodžius. Leiskime Jam teikti mums savo galingą pagalbą.

Iš italų kalbos išvertė kun. Antanas Sabas


Popiežius Jonas Paulius II paskelbė šventuoju XVII šimtmety gyvenusį italų batsiuvį Krispin iš Viterbo. Jis buvo gimęs 1668 m., tapo kapucinų broliuku, rūpestingai globojo vargšus.