Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

PUOŠIAMAS BIRŠTONAS

     Šią vasarą Birštone pasodinta per 500 medelių. Apie 150 didelių ąžuolų ir liepų. Vasarą pražydo per dvidešimt tūkstančių margaspalvių gėlių. Įrengta 300 vietų mokama automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatyta skulptoriaus Leono Striogos skulptūra "Žiedas”.

KONKURSAS KNYGININKAMS

     Vilniuje įvyko tarprespublikinis Rygos, Talino ir Vilniaus jaunųjų knygų pardavėjų profesinio meistriškumo konkursas. Jo dalyviai turėjo parinkti ir pasiūlyti pirkėjui knygas, jas greitai ir gražiai supakuoti. Konkurso nugalėtojų vardą iškovojo Vilniaus miesto knygininkai. Individualiose varžybose pirmoji vieta atiteko vilnietei Vilijai Melnykaitei.

GEDIMINO KALNAS

     Gedimino kalnas puošia Vilnių — Lietuvos sostinę. Kylančių ir žemyn besileidžiančių į Gedimino kalną žmonių srautas ardo šlaitus ir kenkia architektūros paminklams. Pradėtas ilgas, didelis ir atsakingas Gedimino kalno ir jo šlaitų tvarkymo darbas. 1982 metų kasinėjimai piliakalnio aikštelės šiaurinėje dalyje davė mokslui nemaža naudos. Dabartiniai archeologiniai kasinėjimai patvirtina nuomonę, kad šis kalnas buvo apgyventas pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų. Labai didelė tikimybė, kad dar anksčiau. Tai rodo archeologiniai radiniai — sudūlėjusių ir sudegusių medinių statinių pėdsakai. Rasta daug materialinės kultūros liekanų, kurios rodo, jog baltų giminės čia gyveno nuo seniausių laikų. Apatiniuose sluoksniuose rasta žmogaus skaldyto tintago gabalėlių, akmeninių kirvukų dalių. Aptikta ankstyvosios lipdytos brūkšniuotosios keramikos, kuri buvo naudojama dar prieš Kristaus gimimą ir pirmoje tūkstantmečio pusėje po Kr. Vėlesniuose sluoksniuose gausu įvairių strėlių antgalių, puodų šukių, cilindrinių spynų, raktų, kaulo dirbinių liekanų, verpstukų, žalvarinių papuošalų, akmeninių sviedinių. Gerai padaryti gaminiai ir papuošalai liudija aukštą to meto kultūrą. Labai įdomus radinys — kaulinis kirvukas su saulės ženklais. Iki šiol Lietuvoje tokio kirvuko nebuvo rasta.

ŠIAULIUOSE LIETUVOS CHORŲ SĄSKRYDIS

     Lietuvoje vyrų ir moterų chorų sąskrydžiai vyksta kas treji metai. Šiauliai pasirenkami ne vienam dideliam kultūriniam renginiui. Vyrų ir moterų chorų sąskrydžiai jau yra įprastiniai. Šiemetinis sąskrydis daug kuo skiriasi nuo ankstyvesniųjų.

     Į šį sąskrydį suvažiuoja apie penki tūkstančiai dainininkų. Tai rekordinis skaičius. Tame pirmą kartą dalyvaus vaikų chorai: "Ąžuoliukas”, "Liepaitės”, "Gintarėliai”, "Varpelis” ir kiti. Į bendrą skambesį įsilies apie aštuoni šimtai vaikiškų balselių. Sąskrydžio programą paįvairins kaimo kapelos su daugiau kaip trimis šimtais muzikantų. Jei norėtum išvardinti sąskrydyje dalyvaujančius muzikinius vienetus, ko gero tektų suminėti visus Lietuvos rajonus ir miestus. Sąskrydyje iš viso dalyvaus šimtas dvidešimt vienas meno kolektyvas.

     Šventės išvakarėse atskiri meno vienetai — chorai, kaimo kapelos — skambia daina ir muzika pasirodys miesto gatvėse. Tai bus lyg savotiškas kvietimas į sąskrydį, kuris prasidės dainininkų eitynėmis per miestą.

M. K. ČIURLIONIO KVARTETAS — ITALIJOJE

     M.K. Čiurlionio kvartetas iš Vilniaus, Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Aloyzas Grižas, Saulius Lipčius, pirmą kartą buvo išvykę į Italiją koncertuoti. Koncertavo keliuose Italijos miestuose su dideliu pasisekimu, atlikdami L. van Bethoveno, P. Čaikovskio, M. Ravelio, o taip pat lietuvių kompozitorių, M.K. Čiurlionio, G. Kuprevičiaus, F. Bajoro, kūrinius.

KERAMIKOS PARODA

     Vilniuje, dailės parodų rūmuose, atidaryta keramikės M. Bankauskaitės kūrinių paroda. Parodoje rodoma apie pusantro šimto keramikos ir akvarelės darbų.

EŽERŲ IR UPIŲ KRAŠTAS

     Lietuva pagrįstai vadinama ežerų ir upių kraštu. Palyginti nedideliame plote yra apie trys tūkstančiai ežerų ir dvidešimt devyni tūkstančiai upių bei upelių. Didelės atsargos požeminio gėlo vandens. Įrengta daugiau kaip 640 dirbtinių vandens telkinių. Žuvininkystės ūkiai turi per 8900 hektarų tvenkinių.

PROPAGANDISTAI LIETUVOJE

     Praeitais mokslo metais Lietuvoje propagandistų buvo 23 tūkstančiai. Pastaruoju metu beveik kas trečias propagandistas yra įmonės, ūkio ar organizacijos vadovas.

DAINOS IŠ KARTOS Į KARTĄ

     Lietuvos elektrografinis mokslinių tyrimų institutas "Sadauja” folklorinio ansamblio premjeriniame koncerte paminėjo savo ilgametės ansamblio dalyvės Emilijos Kuzavinienės aštuoniasdešimtmetį. Emilija Kuzavinienė sugebėjo iki šių dienų išsaugoti savo senelės A. Meksėnaitės-Smalinskienės ir motinos E. Smalinskaitės-Zaukienės palikimą — aukštaitiškas dainas.

     Jau prieš penkiasdešimt metų nemaža dalis šių dainų buvo įrašyta fonografu Lietuvos tautosakos archyvui. Suskambus E. Kuzavinienės balsui "Sadaujos” ansamblio koncertuose, jos buvo užrašinėjamos dar kartą: 1972-1973 m. apie 200 dainų, o 1972 -1973 m. per 700 dainuojamosios ir šnekamosios tautosakos kūrinių. Daugiau kaip 120-čia savo sutartinių, žaidimų, dainų E. Kuzavinienė praturtino "Sadaujos” ansamblio programą, kartu perteikdama tarmės bei dainavimo manieros niuansus.

     Dainos kelias iš kartos į kartą labai gražus. E. Kuzavinienės dukra Edita Meškuotienė, Elektrografijos mokslinio tyrimo instituo darbuotoja, buvo "Sadaujos” folklorinio ansamblio viena iš steigėjų. Anūkai Žilvinas ir Gelūnė ansamblyje dalyvauja nuo mažų dienų. Pas Geliūnę Meškuotytę iš mažens įskiepyta meilė paprastų žmonių dainoms neblėsta. Ji renka ne tik savo močiutės dainas, bet ir kitų. Močiutė E. Kuzavinienė dar ir šiandien dalija dainas iš savo neišsemiamos dainų kraičio skrynios.

SUDEDAMIEJI DVIRAČIAI

     Šiauliuose dviračių "Vairo” gamykla išleido dviračius, pavadintus "Venta”. Šie dviračiai, skirti paaugliams, yra su išardomu rėmu. Jie yra patogūs vežtis automobilyje ar traukinyje. Tokie paaugliams skirti dviračiai, su išardomu rėmu, Lietuvoje pagaminti pirmą kartą. Ekspertai gaminį gerai įvertino ir gamyklai suteikė teisę juos gaminti, pažymint raide N.

KAS TERŠIA NERI?

     Vienas mokytojas "Tiesoje” rašo: "Vasarą su grupe mokinių išvykome į turistinį žygį. Apsistojome ant gražaus Neries kranto ties senąja Kernave. Vietovaizdis nuostabiai gražus. Ilgai juo grožėjomės. Bet kai nuėjome nusiprausti — nustebome: Nerimi plaukė kažkokie riebalai, lyg naftos produktų dėmės. Teko iš gyventojų šulinių neštis vandenį ir juo naudotis. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad Neries upėje vanduo jau seniai nešvarus. Tuo ir patys įsitikinome ir pradėjome vieni kitų klausinėti, kas jį čia teršia”.

KAPSUKE VAIKAMS NĖRA BATŲ

     Viena motina "Tiesoje” rašo: "Auginu du vaikus. Jau antras mėnuo diena iš dienos einu į vaikų parduotuvę ir nerandu vaikams batelių arba sandalų. Nejaugi dėl paprasčiausių vaikiškų batelių teks važiuoti į kitą miestą ar rajoną? Kyla klausimas — ar galėsime šią vasarą Kapsuke nusipirkti reikalingo numerio batelių?”

KAI NĖRA PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS . . .

     Komunizmas nepripažįsta privačios nuosavybės — viskas visiems priklauso. Teorijoje tai galėtų būti gražu, bet praktikoje visai ką kita matome. Kai mano darbo vaisiai ne man priklauso, tai ir nesirūpinu — barstau, švaistau, naikinu. Žinoma, taip neturėtų būti. Deja, taip yra. "Tiesa” šiuo klausimu parašė žinutę, pavadintą "Verkia barstomas kviečio grūdas”. Ten taip rašoma: "Šių metų rugpjūčio mėn 16 d. vykome į Šiaulių padangų remonto gamyklą. Žiūrim, kodėl auksine spalva žvilga asfaltuoto kelio, vedančio į Rekyvą, pakraščiai. Galvojam, iš kur tokio gražaus žvyro surado šauliečiai. Sulėtinome greitį ir įsitikinome, kad tai — šiemetinio derliaus kviečiai. Kiek toliau pavažiavę, matėme moteriškę, pašlavusią kokius keturis metrus kelkraščio ir prisižėrusią apypilnį kibirą kviečių.

     Kodėl taip atsitiko? Nejaugi vienas koks nevaleiva vairuotojas galėjo nuberti kviečiais 10 km kelio, vedančio į Šiaulių grūdų produktų gamyklą-kombinatą? Šiauliečiai ir kitų aplinkinių rajonų žemdirbiai šiemet išaugino gerą ir gražų derlių. Kodėl tad liko paniekintas žemdirbio triūsas?

     Šis kelias prastas. Asfalto danga taisyta, lopas prie lopo. Ir anksčiau ne vieną kartą matydavom nemažai pribarstytų grūdų, kurie rudenį sudygdavo kaip žalia veja. Tokiam aplaidumui reikia užkirsti kelią”.

NEATSAKINGI MAŠINŲ VAIRUOTOJAI

     Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas atsakė į straipsnį "Verkia barstomas kviečio grūdas”. Jis rašo, kad šis atsitikimas buvo svarstytas miesto vykdomajame komitete ir imtasi padėtį ištaisyti. Kelias į Rekyvą senas, dažnai remontuojamas, nes juo važiuoja didelis mašinų srautas. 1986 m. prasidės kelio atnaujinimas. Šiam darbui jau paruošta dokumentacija.

     Nelygi kelio danga, deputatų tarybos nuomone, yra ne vienintelė grūdų barstymo priežastis. Buvo padarytas išvažiavimas, kuriame dalyvavo miesto liaudies kontrolės bei komjaunimo komitetai, miesto laikraščio ir valstybinės autoinspekcijos darbuotojai. Jie padarė išvadą, kad patys išaugintų grūdų šeimininkai nebrangina derliaus. Jie veža grūdus nesandariuose mašinų kėbuluose. Mašinos perkraunamos, ir grūdai vežami neuždengti. Taip grūdus vežė Kelmės rajono Kražių kolūkio vairuotojas R. Juška. To paties rajono "Ventos” kolūkio vairuotojas V. Tamašauskas, "Pergalės” kolūkio vairuotojas J. Petryla. Šiaulių rajono Ginkūnų daržininkystės vairuotojas S. Janulis. To paties rajono "Tarybinio artojo” kolūkio vairuotojas D. Jasulaitis ir daugelis kitų. Dažnai į Šiaulių 2-ąjį grūdų produktų kombinatą su grūdais per dieną atvažiuoja iki 300 mašinų. Nemaža mašinų dalis nėra tinkamai paruoštos vežti grūdus. Į kombinatą atvažiavusias mašinas nuolat tikrina. Neparuoštoms mašinoms surašomi perspėjimo aktai. Viena kopija akto įteikiama mašinos vairuotojui — antra siunčiama rajonų žemės ūkio valdyboms. Reikiamos paramos iš rajonų bei ūkių vadovų ne visada sulaukiama. Taip javų grūdai ir barstomi.

VIENI AUGINA, KITI ŠVAISTO

     "Tiesoje” rašoma, kad, keliaujant po Žemaitiją, matyti nuveiktų didelių vasaros darbų pėdsakai. Laukai patys pasakoja, ką jau žemdirbiai padarė, o taip pat kokie darbai dar jų laukia. Akyliau pasižvalgius, galima pamatyti ir daug nerūpestingumo ženklų. Žemaitijos keliai, ypač keliai Rietavas - Plungė, Kretinga - Plungė, Salantai -Kretinga, tiesiog kreikte nukreikti linais. Kuo arčiau Plungės, tuo daugiau ant kelių linų pamatai. Patekę po autombilių padangomis, linai paverčiami pluoštu. Vietomis tiek gėrybių prikreikta, kad žmonės iš toliau keliaujantys pristabdo mašinas ir stebisi — juk šios gerybės ne iš dangaus nukritusios.

     Keliaujant po Dzūkiją matosi taip pat tušti laukai, bet keliai nenubarstyti nei grūdais, nei linų pėdeliais.

     Važiuojant pro Tauragę Jurbarko link keliu matosi vienas kitas ir trečias linų pėdelis pakelėje begulįs. Artėjant prie Kudirkos Naumiesčio, jau gal kas 50 metrų, beveik visame kelio ruože išmėtyti linų pėdeliai. Daugelis keliautojų pasipiktina tokiu vairuotojų nerūpestingumu.

     Jau daug iš eilės metų praėjo kaip kreipiamasi į tuos, nuo kurių priklauso laukuose nuimto derliaus likimas. Ne visi išgirsta šį balsą. Dažnai numoja ranka. Taigi vieni augina, kiti švaisto.

ŠALIKELĖSE IŠMĖTYTOS VERTYBĖS

     "Tiesa” klausia, kodėl vairuotojai nesirūpina vežamo krovinio saugumu? Vairuotojai nepalieka keliuose vizitinių kortelių, bet dalis jų palieka pakelėse daug ką — automobilių padangas, medinę ir metalinę tarą, rulonus ruberoido, skardos, faneros, kartono, ryšulius šieno, šiaudų, stiklo vatos, plytų, statinių, lentų, rąstų, įvairiausių metalo konstrukcijų. Štai kokie dosnūs vairuotojai — eikite keliu paskui juos ir rinkite gėrybes.

     Vairuotojas Ukmergės - Panevėžio keliu vežęs kartoną, nepastebėjo kad ties Taujėnų gyvenviete puskilometrį nusėjo kartono lapais. Juk yra šoniniai veidrodžiai ir į juos žvilgterėjus galima matyti nuvažiuotą kelią.

     Prie Varėnos rajono Kybiškių kaimo kolūkiečiai krovė į mašinas suspaustus šiaudus. Ryšulių prikrovė kupiną kėbulą, bet nepritvirtino. Gerokas kelio gabalas buvo jais nubarstytas. Kitų automobilių vairuotojai, norėdami išvengti nelaimės, turėjo mažinti greitį ir apvažiuoti kiekvieną ant asfalto numestą šiaudų ryšulį.

     Ties Raguvos gyvenviete, esančia prie Panevėžio - Ukmergės kelio, traktorininkai, priekabomis iš laukų veždami šiaudus, visą kelią nuklojo šiaudų kilimu, kuris sudarė sąlygas nelaimei.

     Padangos, kroviniai ramia sąžine paliekami pakelėse, nes atvežtas krovinys dažnai priimamas ne pagal faktinį svorį, vienetų skaičių, apimtį, o pagal važtaraščių duomenis. Tai sudaro sąlygas ir grobimams, kurie vėliau nurašomi į gamybos išlaidas. Kalti vairuotojai arba materialiai atsakingi asmenys (sandėlių vedėjai, sandėlininkai ir kiti) už tai dažniausiai neatsako.

LIETUVIŲ POEZIJA VOKIŠKAI

     Pokario metais į vokiečių kalbą išversta 60 lietuvių rašytojų knygų. Vien per pastarąjį penkmetį Vokietijos Demokratinės Respublikos skaitytojai susipažino su J. Avyžiaus, E. Mieželaičio, M. Šluckio, L. Jacinevičiaus kūryba.

     Labai vertingi vertimai yra K. Donelaičio "Metai”, A. Baranausko "Anykščių šilelis”, Justo Marcinkevičiaus ir E. Mieželaičio lyrikos rinkiniai. Šių metų vasarą leidykla "Folk und Welt” išleido lietuvių poezijos antologiją — dviejų šimtmečių lietuvių lyrikos panoramą. Knygoje penkiasdešimties poetų kūriniai. Kartu išspausdintas filologijos mokslų daktaro V. Kubiliaus straipsnis apie lietuvių lyrikos kelią. Paskelbtos plačios bibliografinės žinios apie autorius. Leidinį paįvairina lietuvių dailininkų darbų nuospaudos.

TAPYBOS DARBŲ PARODA

     Vilniuje, "Dailės” salone, atidaryta Algio Kariniausko tapybos darbų paroda. Kūrinių autorius — Lietuvos valstybinio dailės instituto auklėtinis. Jis jau nebe pirmi metai dalyvauja respublikinėse ir sąjunginėse tapybos, scenografijos bei plakato parodose. Yra sukūręs scenografiją ir kostiumus trylikai spektaklių.

     Ši A. Kariniausko personalinė paroda — pirmoji. Joje iškabinta daugiau kaip 50 paveikslų.

LIETUVIAI BURIUOTOJAI — LAIMĖTOJAI!

     Buriuotojų varžybose Taline po šešių plaukimų iš Lietuvos atstovų geriausiai lenktyniavo G. Mincė ir K. Sabas, plaukiantys jachta "470”. Jie buvo antri. Kitos Lietuvos jachtų įgulos laimėjo šias vietas: "Solingas” — septintas, "Skrajojantis olandas” ir "Tornadas” — aštunti, "Finas” ir burlente plaukiantis R. Lukšys — dešimti.

GAMINAMOS PREKĖS ŽEMOS KOKYBĖS

     "Tiesa” verkšlena, kad daugelis pramonės Įmonių vis dar gamina žemos kokybės prekes, kurios neatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir neturi gyventojų paklausos. Prekyba nedaro veiksmingo poveikio prekių gamybos pagal rūšiavimą planų sudarymui, priima nekokybiškas prekes, kaupdama sunkiai parduodamas atsargas. Atskirų rūšių techniniu požiūriu sudėtingos buitinės aparatūros pardavimą stabdo tai, kad pramonė gamina nepakankamai lydimųjų prekių ir daugiarūšių gaminių. Gyventojai nepakankamai aprūpinami kai kuriomis prekėmis, kurių ištekliai yra pakankami. Ne visada prekės teisingai paskirstomos prekyboms bei rajonams. Pavyzdžiui, kai kuriuose rajonuose pasitaikė prekybos žuvimi pertrūkių. Nepakankamai tiriama pirkėjų paklausa.

LIETUVOJE TROKŠTA AKINIŲ

     "Tiesoje” rašoma, kad Lietuvos Ministrų Taryba, apsvarsčiusi klausimą dėl gyventojų aprūpinimo akiniais, savo nutarime pažymėjo, jog Medicinos pramonės ministerija, Chemijos pramonės ministerija, Sunkiosios industrijos įmonių statybos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų realizuoti partijos ir vyriausybės nurodymai, jog būtina greičiau patenkinti gyventojų poreikius akiniams įsigyti.

PRISIMINTAS ANT. VIENUOLIS-ŽUKAUSKAS

     Tifliso miesto vykdomasis komitetas nusprendė prie namo Kirovo gatvėje Nr. 8, kur dirbo ir gyveno lietuvių literatūros klasikas, pritvirtinti memorialinę lentą. Memorialinėje lentoje įrašyta: "Šiuose namuose 1904-1905 m. gyveno lietuvių literatūros klasikas Antanas Vienuolis-Žukauskas”.

     Pokario metais Antanas Vienuolis tris kartus pabuvojo Gruzijoje. Paskutinį kartą 1952 m. A. Vienuolis ilsėjosi Gruzijos rašytojų vasarnamyje Kvischečio kaime, įsikūrusiame labai vaizdingoje vietoje netoli Borzomio tarpeklio. Čia gyvendamas, jis vėl pasinėrė į Kaukazo tautų folklorą ir sukūrė dar vieną Kaukazo legendą—"Sam-gori dykuma”.

     "Kaukazo legendos” pokario metais buvo išverstos į gruzinų kalbą. A. Vienuolis tapo plačiai žinomas Gruzijoje.

LIETUVOS GANDRAI

     Lietuvoje gandrai labai sparčiai nyksta. 1958 m. Lietuvoje buvo suskaičiuota 32 tūkstančiai gandrų. Po dešimtmečio jų sumažėjo trim tūkstančiais. Pernai suskaičiuota jau tik 16 tūkstančių gandrų — tai yra perpus mažiau negu prieš ketvirtį amžiaus.

     Gandrai negali priprasti prie didmiesčių triukšmo. Vengia pramoninių rajonų, nemėgsta aukštų pastatų. Gandrų mažėja ir dėl intensyvaus žemės ūkio chemizavimo. Su maistu patekę įvairūs chemikalai nuodija gandrų organizmą ir sukelia įvairias ligas. Pastebima vis daugiau suaugusių gandrų, kurie neišperi jauniklių.

     Žuvinto rezervato darbuotojai per pastaruosius penkerius metus Pietų Lietuvoje gandrų lizduose paženklino 350 gandriukų. Iš 50 lizdų tik viename rasta penki jaunikliai. Užpernai ir pernai tokių gausių šeimynų jau išvis nerasta. Dažniausiai auga po 2-3 jauniklius, o maždaug pusė gandralizdžių buvo tušti.

     Pastaruoju metu sparčiai keičiasi aplinka, tuo pačiu ir daugelio paukščių gyvenimo sąlygos. Įdomu pastebėti, kad gandrai dėl nesuprantamų priežasčių kartais ima ir susikrauna gandralizdžius visai neįprastose vietose: ant telefono arba elektros stulpų. Gandrai būna kantrūs ir net užsispyrę — nuo pasirinkto stulpo neatsitraukia.

LIETUVOS BRUKNYNAI

     Bruknynų Lietuvoje mažėja. Kiek gausiau jų dar galima užtikti Lazdijų, Trakų, Švenčionių, Panevėžio ir Jurbarko rajonuose. Lietuvoje įsteigti 32 botaniniai draustiniai spanguolynai, kad būtų visapusiškai apsaugotos pelkės, kuriose auga spanguolės. Čia draudžiama kirsti mišką, melioruoti žemę ir kasti durpes. Spanguoliauti leidžiama, bet reikia griežtai laikytis nustatytų taisyklių. Trijuose rezervatuose: Žuvinte, Čepkeliuose ir Kamanose spanguoliauti, rinkti bet kokias kitas gamtos gėrybes ir net lankytis griežtai draudžiama.

     Vasaros pabaigoje jau pelkes ir pelkutes užgriūva motorizuoti spanguoliautojai. Jie išrenka dar žalias, neprinokusias spanguoles. Surinkę žalias spanguoles ir jas nokindami, praranda 40 procentų uogų. Ankstyvas spanguoliavimas taip pat žalingas pelkėms ir spanguolėms. Rinkdami nenunokusias uogas, dalį jų sutrypia ir palieka pelkėje. Todėl gamtos apsaugos įstatymas leidžia rinkti spanguoles tik nuo rugsėjo pirmos dienos.

GYVENAMŲJŲ NAMŲ TRŪKUMAS

     Nepakankamai gyvenamųjų namų statoma Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir kai kurių kitų rajonų kolūkiuose bei tarybiniuose ūkiuose. Statyba beveik visai sustojusi, nes statybinių medžiagų pramonės ministerija dėl taros trūkumo mažai tiekia prekybos tinklui įpakuoto cemento ir visiškai netiekia susmulkintų kalkių. Nepakankamai gamina geros kokybės apdailos plytų. Alytaus eksperimentinis namų statybos kombinatas neįvykdo pjautinės miško medžiagos ir grindų lentų tiekimo.

     Valstybinis plano komitetas, Prekybos ministerija ir Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga nepakankamai aprūpina individualius statytojus kai kuriomis statybinėmis medžiagomis, ypač metalu, gelžbetoninėmis perdengimų plokštėmis, skarda stogams, dujų silikatiniais dirbiniais, dažais, tapetais ir kai kuriomis kitomis apdailos medžiagomis.

JUOKAI IR ĮVAIRŪS POSAKIAI IŠ “ŠLUOTOS”

*    Aukščiau savęs neiššoksi, šok aukščiau kitų.

*    Nerūkantis rūkorių kambaryje gauna tą patį vėžį, tik nemokamai.

*    Arklys ir asilas susiginčijo, kuris iš jų reikalingesnis.

     —    Pats žinai, kokia garbinga mano praeitis! — giriasi arklys.

     —    Na ir kas? — atkerta asilas. — Jus, arklius, jau technika iš visur baigia išstumti, o asilų visados buvo ir bus!