P. DAUGINTIS, S.J.

     1983 m. sausio 11 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė šiuos metus jubiliejiniais atpirkimo metais. Šie jubiliejiniai metai tęsiasi nuo 1983 m. kovo 25 d. — Apreiškimo arba Kristaus Įsikūnijimo šventės iki 1984 m. Velykų — Kristaus mirties ir Prisikėlimo švenčių. Šiais metais galima laimėti specialius visuotinius atlaidus.

     Daugelis katalikų mažai dėmesio tekreipia į šiuos Šventuosius metus. Esą tiek yra visokių jubiliejų, tiek visokių galimybių laimėti visuotinius atlaidus, tai kas čia yra naujo? Taip pat daugeliui visai neaišku, kaip ten yra su tais visuotiniais atlaidais: ar, gavus nuodėmių atleidimą, dar yra kokios nors atliktinos bausmės? O jeigu yra, tai ar ne pats nusikaltėlis turi jas atlikti čia, žemėje, arba po mirties skaistykloje?

     Tokie ir kiti panašūs klausimai bei menkas jubiliejinių metų vertinimas dažniausiai kyla iš šventųjų metų prasmės nesupratimo. Iš tikrųjų jubiliejiniai atpirkimo metai yra labai svarbus dalykas. Jie mums kalba apie 1950 metų sukaktį nuo visos žmonijos ir kiekvieno atskiro asmens atpirkimo, kai Išganytojas už visus kentėjo ir mirė.

JUBILIEJINIAI METAI SENAJAME TESTAMENTE

     Išrinktoji žydų tauta turėdavo jubiliejinius metus kas 50 metų. Juos paskelbdavo prie Jeruzalės šventyklos, pūsdami į palmių ragus (hebr. hay-jobel). Iš čia kilo ir vardas — lot. annus jubilaeus. Paskelbus jubiliejinius metus, skolininkams būdavo dovanojamos visos skolos, į laisvę paleidžiami vergai, laukuose nebūdavo pjaunama, kad derliumi galėtų pasinaudoti neturtingieji, o žmonės, būdami laisvi nuo lauko darbų, galėtų bendrauti su Dievu ir vienas su kitu (plg. Kun 25,8; 27.17).

     Jėzus, pradėdamas savo viešąjį gyvenimą, naudodamasis pranašo Izaijo žodžiais, paskelbė mesijaninius jubiliejinius metus:

     "Viešpaties Dvasia su manimi, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.

     Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems— regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų” (Lk4,i8).

     Tai buvo dvasinis jubiliejus, žmonijos tūkstantmečiais lauktas — išvadavimas dvasiškai prislėgtųjų, piktojo belaisvių. Tai buvo jubiliejus visų tautų ir amžių žmonėms. Kristus jį užpelnė savo gyvenimu ir mirtimi.

JUBILIEJINIAI ATPIRKIMO METAI

     Prisiminti Išganytoją, įsikūnijusį Dievo Sūnų Jėzų Kristų, jo gyvenimą, kančią ir mirtį bei prisikėlimą, suteikusį žmonijai tuos "maloninguosius Viešpaties metus”, popiežiai, Kristaus vietininkai žemėje, pradėjo Naujajame Testamente skelbti jubiliejinius metus.

     Pirmieji jubiliejiniai metai buvo paskelbti popiežiaus Klemenso VIII prisiminti 1300 metų nuo Kristaus gimimo. Vėliau jie būdavo skelbiami kas 100, kas 50 metų, o paskutiniaisiais šimtmečiais — kas 25 metai. Paskutinį kartą šventieji metai buvo paskelbti pop. Pauliaus VI, švenčiant 1975 metus nuo Kristaus gimimo.

     Dabartinis popiežius paskelbė ypatingus jubiliejinius atpirkimo metus paminėti 1950 metų sukaktį nu Kristaus mirties. Kaip rašo savo apaštališkame laiške, jie yra paskelbti "švenčiant Kristaus atlikto atpirkimo minėjimą, tą velykinę paslaptį, dieviškojo apreiškimo viršūnę ir didžiausią Dievo gailestingumo darbą” (Acta apostolicae sedis, 1 feb. 1983, p. 89).

     Toliau popiežius rašo: "Tebūnie šie šventieji metai iš tikrųjų malonės ir išganymo laikas, kad bet kurio amžiaus žmogus būtų labiau pašventintas, gaudamas atpirkimo malonių, atsinaujinant visai Dievo tautai, kurios galva yra Kristus. Jis atiduotas už mūsų nusikaltimus ir prikeltas mums nuteisinti”.

     Šventaisiais metais Bažnyčia nenaudoja kokių naujų priemonių. Siūlomos įprastinės priemonės: sakramentai, mokymas, malda. Šventaisiais metais dažnas Kristaus kančios ir mirties prisiminimas bei sakramentų priėmimas tesuteikia ypatingą požymį visam Bažnyčios gyvenimui. Gyvu Kritsaus kančios ir savo atsivertimo pergyvenimu tikintieji vėl teatidengia didelius visuotinius išganymo turtus, kurie jiems skirti. Taip pat žadinama ir atgaila. Juk jei tikintieji pasilieka ir miršta nuodėmėse — Kristaus kančia nieko nepadės, jie nebus išganyti, bet dar griežčiau teisiami. Todėl visiems nusidedantiems reikia vis labiau pajusti Kristaus šauksmą, aidintį visais laikais: "Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!” Tinkamai atliktas atgailos sakramentas yra labai svarbus veiksnys tikinčiųjų religiniame ir bendruomeniniame gyvenime.

     Evangelijose vartojamas graikiškas žodis "metanoeite” reiškia nusigręžimą nuo netvarkingų, žalingų darbų, nuo nuodėmingų dalykų, jais bjaurėjimąsi. Juos apgailėjus, reikia grįžti prie Dievo ir prašyti jo atleidimo. Reikia su juo susitaikyti, atitaisyti padarytąjį blogį ir pasižadėti kitaip gyventi.

     Kristus parodė didelį savo gerumą, įsteigdamas atgailos sakramentą. Visi nusidėję tikintieji, jeigu už savo nusikaltimus gailisi, gauna iš Dievo atleidimą, su juo susitaiko. Taip sakramentiniu matomu ženklu — girdimu kunigo išrišimu tikintieji aiškiai žino, kad gavo kalčių atleidimą, amžinosios bausmės panaikinimą, pašvenčiamąją Dievo vaikų malonę, pagydymą iš dvasinių ligų bei negalių.

     Net ir tie, kurie neturi sunkių nuodėmių, yra reikalingi atgailos, susitaikymo, išpažinties. Juk ir lengvosios nuodėmės, ypač apgalvotos ir vis iš įpročio daromos, yra Dievo įžeidimas. Jos taip pat rodo žmogaus palinkimą į įvairias ydas: neskaistybę, piktumą, tuštybę, nesirūpinimą kitais ir t.t.

     Sąžinės sąskaita, ruošiantis išpažinčiai, jos atpažįstamos, išpažintyje atleidžiamos, ir žmogus, bendraudamas su gautąja malone, palengva iš jų pagyja, išsilaisvina. Jis susitaiko ne tik su Dievu, bet ir su žmonėmis.

JUBILIEJINIŲ METŲ PRIEMONĖS

     Svarbiosios šventųjų metų "priemonės”, šalia šventkelionių į didžiąsias bažnyčias, ir yra Atgailos bei Eucharistijos sakramentų priėmimas. Atgailos sakramentu atleidžiamos nuodėmės, o komunija duoda malonių nebenusidėti, atsilaikyti prieš aistrų trauką ir piktosios dvasios viliojimus. Taip pat duoda malonę pamėgti tikrąsias vertybes, daryti gerus darbus, pajusti meilę Išganytojui, gyventi ne sau, bet tam, kuris už mus mirė ir prisikėlė (plg. 2 Kor 5,14). Tada tikintysis pajunta norą vykdyti savo pašaukimo reikalavimus — mylėti Dievą ir artimą, jiems tarnauti, stengtis sugyventi, susitaikyti su kitais ne tik savo šeimoje, bet ir su visais krikščionimis, su visais žmonėmis. Tokiu būdu sužydėjusi meilė verčia žmogų stoti už tiesą ir vykdyti teisingumą.

     Popiežius skatina eiti išpažinties ir komunijos ne tik paskirus tikinčiuosius. Jis ragina, kad šventaisiais metais parapijų bažnyčiose būtų tam tikros liturginės pamaldos, kuriose taip pat būtų drauge pasiruošiama susitaikymo sakramentui, būtų einama išpažinties ir priimama Eucharistija. Jis ragina, kad parapijos drauge ruoštų šventkeliones į savo vyskupijos katedrą ir žymiąsias šventoves (taip pat ir į Romą). Norima, kad tokiu būdu į šventuosius metus įsijungtų visos katalikiškos šeimos, parapijos, visos šalys ir visas katalikiškasis pasaulis. Popiežius taip pat ragina jungtis ir kitų krikščioniškųjų bendruomenių tikinčiuosius.

MOKĖTI SKOLĄ KITŲ PINIGAIS

     Suprantama, kad atgailos arba susitaikymo sakramento ir komunijos priėmimas yra būtina sąlyga laimėti šventųjų metų jubiliejinius atlaidus. Tačiau daug kam ne visai suprantama, kas yra tie atlaidai ir kaip juos galima gauti.

     Vienas įsigėręs ir stipriai užpykęs žmogus išdaužė visus savo kaimyno gražaus namo langus ir stiklines duris. Kitą dieną nuėjęs atsiprašė kaimyną, su juo susitaikė. Žmogus nebuvo nubaustas kalėjimu, tačiau už bausmę turėjo pakęsti gėdą pažįstamųjų tarpe (pedagoginė bausmės pusė) ir savo pinigais įdėti kaimynui visus langus bei durų stiklus (atsiteisiamoji bausmės pusė). Juos nupirko skolon. Vienas geras jo draugas, sužinojęs apie tą jo bėdą, papasakojo apie tai kitiems jo draugams. Tie sumetė jam pinigų. Taip jis sumokėjo visą skolą kitų pinigais.

     Panašus dalykas yra ir su atlaidais. Blogą darbą padaręs nusidėjėlis pirmiausia turi atsiprašyti Dievą, su juo susitaikyti ir taip gauti kaltės atleidimą. Tačiau lieka dar atlikti bausmę: pakęsti gėdą, kitų nepalankumą, savo išerzintų instinktų, polinkių ir aistrų maištavimą (pedagoginė bausmė) ir atsiteisti Dievo teisingumui (atlyginamoji bausmė). Šią bausmę atlieka, sakytume, skolą Dievo teisingumui išmoka savo gerais darbais, išmalda, malda čia, žemėje, ar kentėjimais skaistykloje. Vienu žodžiu — savo nuopelnais (savo pinigais). Bet nusidėjėlis turi ir daug gerų draugų. Jis gali savo skolą išmokėti jų nuopelnais, tarsi jų pinigais. Reikia tik jam juos gauti.

     Tikinčiųjų bendruomenė turi didžiulę nuopelnų skrynią: Bažnyčios iždas jų pilnas dėl Kristaus, Marijos, šventųjų ir visų tikinčiųjų gerų darbų bei kentėjimų. Juk visi tikintieji yra Kristaus, dieviškojo vynmedžio, šakelės, nešančios daug vaisių. Jie visi yra paslaptingojo Kristaus kūno nariai. Jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi kiti; jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi ir visi kiti (plg. 1 Kor 12,26). Apaštalas šv. Paulius rašo kolosiečiams (1, 24): "Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo kūno, kuris yra Bažnyčia”. Mes tikime šventųjų bendravimą: vieni kitiems pagelbsti triumfuojantieji danguje, kenčiantieji skaistykloje ir kovojantieji žemėje.

     Tą didžiulį nuopelnų iždą valdo Kristaus vietininkas žemėje popiežius. Jam suteikti dangaus karalystės raktai. Užtat popiežius visiems prašantiems ir įvykdantiems jo nustatytas sąlygas suteikia tų nuopelnų tiek, kad išlygintų prašančiųjų bausmes, tarsi jais apmokėtų jų skolas, ir taip jie būtų laisvi nuo bausmių. Taip moko didieji teologai šv. Bonaventūra ir šv. Tomas Akvinietis. Paprastai tai pasakoma tokiais žodžiais: popiežius suteikia atlaidus, tikintysis gauna atlaidus. Tačiau atlaidai nėra amnestija, kuria atleidžiama nuo visos ar nuo dalies bausmės; atlaidais, galima sakyti, bausmė atliekama ar "apmokama” kitų nuopelnais.

     Popiežiaus nustatytos sąlygos jubiliejiniams atlaidams gauti nėra jau taip sunkios. Reikia atlikti gerą išpažintį, priimti komuniją ir aplankyti kurią žymią bažnyčią. Bažnyčioje reikia pasimelsti popiežiaus intencija, sukalbant bent "Tikiu Dievą” ir "Tėve mūsų”. Jeigu kas negali tą pačią šventovės lankymo dieną atlikti išpažinties ir priimti komunijos, tai gali padaryti per aštuonias dienas prieš arba po.

     Smulkiau nustatyti sąlygas popiežius yra suteikęs galią kraštų vyskupų konferencijoms ir vietos vyskupams. Čikagos arkiv. kard. Juozas Bernardin nurodė, kad gauti atlaidams galima aplankyti vieną iš šių bažnyčių: Šv. Vardo katedra, 730 N. Wabash Avė.; Our Lady of Sorrows, 3121 W. Jackson Blvd.; St. Maria de Popolo, Mundelein, ri6 North Lake St.; St. Barnabas, 10134 S. Longwood Dr.

     Šiose bažnyčiose paprastai sekmadieniais (išskiriant dideles šventes) 3 val. p.p. būna specialios liturginės pamaldos.

     Tikiuosi, kad skaitytojai, skaitydami ir svarstydami čia pateiktas mintis, suprato, kokią didelę prasmę turi šiemet švenčiami jubiliejiniai metai, kokių vertybių gauti jie skatina ir siūlo: asmeniškų ir bendruomeniškų, žemiškų ir antgamtinių.

     Jeigu kas dar nepasinaudojo šventųjų metų siūlomomis malonėmis, tai labai tinkamas laikas tai padaryti adventas, Kalėdų laikotarpis, gavėnia. Jeigu dabar nepasinaudosime, gal teks gailėtis, nes kitų šventųjų metų jau daug kas nesulauks.