Spausdinti

MARIJA STANKUS-SAULAITĖ

     Įvairiais stebuklais apdovanojęs pasaulį, Aukščiausiasis galėjo pačiu, atrodytų, didžiausiu stebuklu į pasaulio eigą įterpti šviečiantį, švytintį, turtingą ir galingą suaugusį vyrą. Sunaikinęs savo priešus ir imponavęs savo turtais, grožiu ir žemiška jėga, tas vyras būtų savo sekėjus įstatęs į geras vėžes: jų valdžios visi norėtų, valdovai juos kviestų. Viskas, atrodo, eitų gan lengvai, nes iš pat pradžių ir visuomet sekėjai būtų ten, kur daromi pasaulio sprendimai, kur galia.

     Bet buvo kitaip, ir liko kitaip. Kasmet sustojam prie to fakto, kad Dievo Sūnus nežymiai atėjo į pasaulį. Tik kai kurie to didelio pasikeitimo ženklus atpažino. O juo seksiantiems duotas pavyzdys ir kriterijus: švelnumas, pagarba, paprastumas, dosnumas, rūpestis kitais net iki mirties, net pasirenkant mirtį. Kai reikia vadovauti, rodyti savo jėgą, tai daroma sąmoningai, pastebint kiekvieną, ištiesiant ranką kiekvienam.

     Kūčių vakarą prie lietuviško stalo paliekama tuščia kėdė nesantiems. Kaip tik jie yra svarbūs: mirusieji, sergantieji, įkalintieji, nubaustieji, persekiojamieji, vienišieji. Kūčių skausmas yra dėl to, kad iš jaukaus, glaudaus šeimynos stalo dėl vienos ar kitos priežasties kas nors išjungiamas ir kad tuo laiku negalima išjungiančių jėgų nugalėti. Kūčių viltis yra ta, kad kaip nors kur nors to laikotarpio paslaptis visus paguos: nors atrodo vienaip, gali būti ar yra kitaip. Kūdikis, kuris atrodo silpnas, neša didžiausią meilę, perkeisiančią pasaulį. Nuskriaustieji, kenčiantieji, vienišieji — panašūs į jį, gal būtų pirmieji, patyrę jo meilę.

     Bet to taip pat neužtenka. Tuščiai vietai atsverti prie Kūčių stalo kviečiami savo namuose negalintieji tokio stalo turėti ar savo namų neturintieji. Kūčių vakarą šeimyna yra visi tie, kurie laužia Kristaus gimimo duoną, ir

Taika (aliejus, 1968-1978).   REGINA INGELEVIČIENĖ

jie visi yra lygūs. Tiek šeimininkas, tiek svečias turi teisę į tą stalą. Sunku suprasti, kaip gali atsitikti, kad tas, kuris kviečia, kuris turi pinigų, patalpą, artimų žmonių, tiek pat priklauso (nors jo namai), kiek tas, kuris tuo atžvilgiu yra vargšas. Kartu su turtu ateina pareiga ir privilegija kitais rūpintis, ir tai ypač aišku tą vakarą, kada Kūdikis panaikina turto ir garbės kliūtis tarp žmonių.

     Šiais laikais privilegijuotųjų rūpestis apima ne vien kaimynus (ar jie lietuviai, ar ne) ir ne vien miesto vargšus (ar jie balti, ar ne), bet viso pasaulio vargstančius, tiek Lietuvoje, tiek, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje. Įvairiausiomis priemonėmis galima kitiems gyvenimą palengvinti, juos pradžiuginti tiesiogiai ar per organizacijas. Nematomasis Kūčių stalas apima visą pasaulį, Kristui atėjus į visą pasaulį, visiems laikams.

     Dievo Sūnaus gimimas užrekorduotas, faktai nekeičiami. Ne pinigai, ne prestižas, ne išdidumas, ne elitizmas kuria Dievo stalą. Taikus, kuklus, ramus, džiugus Dievo stalas yra ten, kur vidinė šviesa nušviečia vienų kitiems suneštas gėrybes, visiems stebint vidurnakčio stebuklą, visų širdyse įsirėžiant didžiajai paslapčiai, pakeičiančiai žemę, žmoniją ir žmogų.