Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KAI KURIŲ ŽODŽIŲ RAŠYBA IR VARTOSENA
Pirmiausia praretintais rašmenimis duodame vadinamuosius antraštinius žodžius. Jeigu kuris iš jų klaidingas ar nevartotinas, tai po jo dedame brūkšnį, o po brūkšnio pateikiame jo vartotiną atitikmenį. Jeigu kuris žodis yra vartotinas, bet bendrinei kalbai labiau teiktinas kitas, tai po to antraštinio žodžio rašome kablelį, o po kablelio duodame tą teiktinesnį žodį. Jei kurie žodžiai yra tolygiai geri ir vartotini, tai tarp jų dedame lygybės ženklą. Kai kur po svetimybių kliausteliuose pažymime, iš kurios kalbos jie kilę.
s k a i t y t i k ą k u o (verstinė rusybė) — laikyti ką kuo. Pvz.: Visi jį skaito ( laiko) genijum. Aš tave skaičiau (=laikiau) jau subrendusiu. Skaitau (=Manau), kad čia buvo tik nesusipratimas.
s k a i t y t i s — nevart. reikšme "skaityti”. Pvz.: Ta knyga lengvai skaitosi (=T1 knygą lengva skaityti).
s k a i t l i n g a s, s k a i t l i n g a i — geriau gausus, gausingas, apstus; gausiai, gausingai, apsčiai. Pvz.: Susirinkimas buvo labai skaitlingas ( = gausus''), ypač skaitlingai ( = gausiai, apsčiai) dalyvavo jaunimas.
s k e r d ž i u s = kerdžius,
s k e r s g a t v ė — skersgatvis,
s k i r y b o s — skyrybos,
s k r u z d ė = skruzdėlė,
s l a p y v a r d ė — slapyvardis,
s p a l i ų m ė n u o — spalio mėnuo,
s p a l v u o t a s — spalvotas.
s t a t y t i balsavimui — siūlyti balsuoti.
s t a t y t i k l a u s i m ą — kelti klausimą,
s t a t y t i p a v y z d ž i u — laikyti pavyzdžiu,
s t e b u k l a s — stebuklas,
s t o v y l a (gud. stavilo) — statula,
s t o v y j e — nevart. būviui nusakyti: Namas dar buvo gerame stovyje ( —geras). Jis buvo girtame stovyje ( = girtas).
s u s i į d o m a u t i — susidomėti,
s ū t e m o s — sutemos,
š i l i m a, šiluma,
š l i p s a s — kaklaraištis,
š v o g e r i s — svainis,
t a i p v a d i n a m a s (vert. iš rus. tak na-zyvajemyj, lenk. tak zwany, vok. so gennant) — vadinamasis. Pvz.: Kai kurie žmonės, taip vadinami (= vadinamieji) veikėjai, mėgsta daug kalbėti. Jis priklauso taip vadinamai ( — vadinamajai) vidurinei klasei.
t a l p i n t i — nevart. reikšme "spausdinti, dėti į laikraštį”. Pvz.: Tame laikraštyje talpinami (= spausdinami) įdomūs straipsniai. Prašyčiau šį straipsnį patalpinti (=išspausdinti) jūsų žurnale. Jūsų žinutė buvo patalpinta ( =įdėta, išspausdinta) vakarykščiame numeryje. Lygiai tas pat pasakytina ir apie žodį tilpti, kaip matyti iš šių pavyzdžių: Mano straipsnis tilpo ( = buvo išspausdintas, įdėtas) šios dienos "Drauge”. Redaktorius sakė, kad šita žinutė tilps ( = bus išspausdinta, bus įdėta) rytdienos laidoje.
t a p t i— nevart. su bevardės giminės būdvardžiais ir su neveikiamaisiais dalyviais. Pvz.: Man tapo aišku ( = paaiškėjo, pasidarė aišku), kad tas mokinys egzaminų neišlaikys. Vis dėlto pergalė tapo (=buvo) pasiekta.
t a r p u s a v i a i s a n t y k i a i— tarpusavio santykiai, nes tarpusavis yra daiktavardis, ne būdvardis.
t e i s m a s ė j o p r i e u ž d a r ų d u r ų — teismas ėjo (vyko) uždaromis durimis, slaptai, neviešai.
t i e s i o g i n i a i — tiesiogiai, tiesiog,
t i k r e n y b ė j e , t i k r u m o j e — tikrai, iš tikro, iš tikrųjų. Pvz.: Tikrumoje (=Iš tikro, iš tikrųjų) jis buvo geras žmogus.
t i k s l u , s u t i k s l u- nevart. su bendratimi, nurodant veiksmo tikslą. Pvz.: Atėjau tiksiu ( — norėdamas) gauti daugiau informacijų. Tie gandai buvo skleidžiami tikslu ( =norint, siekiant~) mane suniekinti.
t o i š d a v o j e, pasekmėje, pasėkoje — dėl to, dėl tos priežasties. Pvz.: Jis buvo sunkiai sužeistas ir to pasėkoje ( = dėl to) prarado atmintį.
t r a d i c i n i a i — tradiciškai, iš tradicijos, pagal tradiciją. Pvz. Tradiciniai (= Tradiciškai, iš tradicijos, pagal tradiciją) mes kasmet švenčiame Lietuvos nepriklausomybės sukaktį.
t ū k s t a n t i e s — tūkstančio,
t ū l a s — nevart, reikšme "toks, kažkoks, vienas”. Pvz.: Tūlas (=Kažkoks, vienas) žmogus buvo atėjęs prašyti nakvynės. Žodžio tūlas reikšmė visai kitokia: dažnas, ne vienas, daug kas,
t v i r t a s d v a s i a, t v i r t a s d v a s i o j e — tvirtos dvasios,
ū g d y ti — ugdyti,
ū k v e d i s — ūkvedys,
u ž v a i z d a s, prievaizdas,
u ž v a r d i j i m a s , u ž v a r d y t i — pavadinimas, vardas, antraštė; pavadinti, duoti vardą, antraštę. Koks tos knygos užvardijimas ( = pavadinimas)? Parašiau straipsnį, tik nežinau, kaip jį užvardyti ( =pavadinti, kokią antraštę duoti).
v a i s t a i p r i e š k ą — vaistai nuo ko. Pvz.: Dar neišrasti vaistai prieš vėžio ligą ( = nuo vėžio ligos).
v a r d u v ė s — geriau vardinės, vardo diena, vardadienis.
v i s u o t i n as — visuotinis. Bet: visuotinai (priev.).
ž i n g e i d u s — nevykusiai sudarytas būdvardis, nusižiūrėjus į vok. neugierig, rus. liubopytnyj, lenk. ciekawy. Jis pakeistinas būdvardžiu smalsus.
ž i n o t i — nevart. reikšme "mokėti, išmanyti”. Jis gerai žino ( — moka) anglų kalbą. Jei nori vairuoti automobilį, turi gerai žinoti ( =mokėti) kelių eismo taisykles. Juk žinoti tai dar nereiškia mokėti. Aš žinau, kad yra tokia arabų kalba, bet aš jos nemoku.
ž o d i s ž o d i n(rus. slovo v slovo)— pažodžiui. Pvz.: Jis tą veikalą išvertė žodis žodin ( = pažodžiui).
ž v i l g s n i s reiškia pažvelgimą, todėl nemaišytina su atžvilgiu. Pvz.: Gabumų žvilgsniu ( —atžvilgiu) jis pralenkia kitus mokinius, bet jam trūksta darbštumo ir pareigos jausmo.