Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
“ALTORIŲ ŠEŠĖLY” VENGRIJOJE
Didelio susidomėjimo ir įvertinimo susilaukė V. Mykolaičio-Putino romanas "Altorių šešely” Vengrijoje. Pagal šį romaną Budapešto radijas perdavė šešių dalių vaidinimą, kurį į vengrų kalbą išvertė Lastas Marazas.
SUSIDOMĖJIMAS VERTIMAIS
Pastaraisiais metais Lietuvoje susidomėta meniniais vertimais ir vertėjais. Praeitą vasarą Vilniuje įvyko lietuvių literatūros vertėjų ir leidėjų susitikimai. "Vagos” leidykla išleido pirmąjį mūsų literatūros kritikos istorijoje straipsnių rinkinį "Meninio vertimo sunkumai”.
Birželio mėnesį įvyko Lietuvių rašytojų sąjungos Meninio vertimo tarybos suvažiavimas. Lietuvių rašytojų sąjungos valdybos sekretorius įžanginiame žodyje pažymėjo, kad pastaraisiais metais sustiprėjo dėmesys meninio vertimo sunkumams spręsti. Lietuvos vertėjams vis turi būti keliami didesni reikalavimai vertimų meniškumui pasiekti. Jo nuomone, per mažai dėmesio ir vietos skiria literatūros žurnalai bei savaitraščiai išspausdinti atsiliepimus apie verstines knygas. Neužsimenama apie vertimo kokybę.
Meninio vertimo lygį padėtų pakelti straipsnių rinkiniai, išleisti atskira knyga. Reikėtų įvesti vertinimo pagrindų dėstymą vidurinėse mokyklose; aukštosiose mokyklose įvesti vertinimo teorijos ir praktikos skyrių. Daugelis pasisakymų bei minčių meninio vertimo klausimais yra išsklaidyta kasdieninėje spaudoje arba knygose, ir sunku susigaudyti tiems, kurie vertimais domisi.
Vertimo pagrindų dėstymas yra įvestas Latvijos vidurinėse mokyklose. Jau dešimtmetis, kaip Rygos ir Vilniaus jaunieji rašytojai verčia savo kūrinius į lietuvių ir latvių kalbas. Į lietuvių kalbą baigiamas versti dešimties latvių poetų rinkinys. Latviai rengia jaunųjų lietuvių poetų knygą.
KAUNO DRAMOS TEATRO IŠVYKOS
Kiekvienos vasaros pradžioje į Vilnių atvyksta Kauno dramos teatras. Šią vasarą kauniečiai buvo laukiami, nes žadėjo parodyti kelis nematytus spektaklius: J. Glinskio "Kingą” ir V. Krėvės "Šarūną”, naujuosius I. Bučienės režisuotus K. Sajos "Sielos mainus” ir V. Palčinskaitės "Kristijono Anderseno rožę”.
Čia rodomos pačios geriausios lietuvių ir užsienio šiuolaikinės pjesės. Ypatingai įdomus naujas spektaklis vaikams, kuriuo retas teatras galėtų pasigirti.
DAILININKAS BRONIUS GRUŠAS
Naujų mūsų amžiuje surastų medžiagų naudojimas turi didžiulę reikšmę šiandieniniame mūsų mene. Tai pastebėjęs dail. Bronius Grušas. Su didele kantrybe ir pasiaukojimu jis tiria šias medžiagas. Iš jų padarytus darbus parodė Vilniuje ir Šiauliuose suruoštose parodose. Įdomu, kad dailininkas dar nė vieno ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų sąjungoje nebandytą stiklo plastiką, skaidrią ir skystą riebalinio tipo dervą panaudojo savo kūrybos darbams. Lankydamas meno mokyklą, jis žavėjosi meksikiečių užmojais. Galvojo, kad būtų galima lauke pastatyti spalvotą ir patvarią sieną. Jis pradėjo bandymus su greitai stingstančiu polimeru. Ši medžiaga neprarado žėrėjimo ir ryškumo. Jos paviršius pasidarydavo kietas kaip akmuo ar stiklas, atsparus oro pasikeitimams. Savo darbuose dailininkas atrado plačiausius plastinių galimybių įvairumus, apimančius tapybą ir dekoratyvinę dailę.
Šalia ypatingų modernaus paveikslo ypatybių, B. Grušo kūriniai lyginami su gobeleno ir batikos puošnumu. Jie gali prilygti mozaikai. Kai kurie bandymai atrodo kaip vitražas.
SPALVOTO STIKLO MEISTRAS
Antanas Garbauskas — spalvoto stiklo meistras. Su kitais šios srities menininkais Lietuvos vardą jis išgarsino toli už jos ribų. Su A. Stoškum ir K. Mockum jis kūrė naują storo spalvoto stiklo meną. Sprendė su dabartine architektūra iškilusius sunkumus. Jo šūkis — "Į šviesią ateitį!” Jo darbai puošia respublikinę biblioteką Vilniuje. Pasaulinėje Montrealio parodoje 1967 m. jis sukūrė vieną iš pagrindinių spalvoto stiklo paveikslų "Tėvynė” Sovietų paviljonui. A. Grabausko darbai puošia daugelį visuomeninių pastatų. Jo meniniai ieškojimai yra spalvoto stiklo menininko ir pradininko S. Ušinsko sekimas. A. Grabauskas yra Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės mokyklos dailės skyriaus vedėjas.
LIETUVOS DAILININKŲ SUVAŽIAVIMAS
Praėjusią vasarą Vilniuje įvyko Lietuvos dailininkų suvažiavimas. Sąjunga turi daugiau kaip 600 narių. Buvo aptarti veiklos planai, išrinkta nauja Lietuvos dailininkų sąjungos valdyba: pirmininkas K. Bogdanas, atsakingasis sekretorius R. Miknevičius, nariai — I. Geniušienė, S. Jusionis, R. Dalinkevičius.
1982 M. LIETUVOS VALSTYBINĖS PREMIJOS
Lietuvos KPCK ir Lietuvos ministrų taryba paskyrė premijas už literatūros ir meno kūrinius. Naujų laureatų tarpe yra trys literatai, du dailininkai, dirigentas ir aktorius.
Rašytojui Algirdui Pociui paskirta premija už apsakymų rinktinę "Išskridę iš lizdo” (1980). Premijuotoje knygoje surinkti geriausi A. Pociaus apsakymai, parašyti per dvidešimt penkerius metus. Juose vyrauja šiuolaikinis paprastų žmonių gyvenimas.
Kasmetinė premija už kūrinius vaikams suteikta Algimantui Zurbai. Premijuotas apsakymų rinkinys vaikams "Išmeskit narvelį” ir romanas jaunimui "Integralas”. Šiame romane aprašomas moksleivių gyvenimas, jų dvasinis pasaulis ir jaunimo moralės klausimai.
Valstybinė premija suteikta filologijos kandidatui Ričardui Pakalniškiui (1982) už monografiją "Lietuvių poema”. Knygoje autorius apibendrino lietuvių poemos istorinę raidą. Išsamiai išnagrinėjo daugelį jos klausimų.
Dailininkas Vytautas Valius pelnė premiją už knygų apipavidalinimą, jų iliustracijas ir sieninę tapybą.
Laureato vardas atiteko skulptoriui Stanislovui Kuzmai už dekoratyvines skulptūras: "Žirgas ir sakalas”, "Draugystės liepsna”, "Eglė ir Žilvinas”. Taip pat premijuota kultūrinė kompozicija "Mūsų šventė” ir dekoratyvinė skulptūra "Versmė”.
Premija suteikta Jonui Aleksui už dirigavimą E. Balsio operos '’Kelionė į Tilžę” ir J. Verdi operos "Don Carlo”.
Įvertintas Regimantas Adomaitis už pagrindinį vaidmenį J. Marcinkevičiaus "Mindauge” ir "Mažvyde”, taip pat už pagrindinio vaidmens sukūrimą H. Ibseno dramoje "Jonas Gabrielis Borkmanas”.
RUSŲ - LIETUVIŲ KALBŲ ŽODYNAS
"Mokslo” leidykla išspausdino Ch. Lemcheno "Rusų-lietuvių kalbos žodyno” pirmąjį tomą. Iš viso bus keturi tomai, kuriuose bus 90 tūkstančių žodžių su vartojimo pavyzdžiais. Žodynas skiriamas plačiai visuomenei. Taip pat spausdinama antroji laida A. Lyberio sudaryto "Lietuvių - rusų kalbos žodyno”. Jis bus žymiai platesnis už išleistąjį 1971 m.
EKSPORTUOJAMI TELEVIZIJOS APARATAI
Iš Šiaulių televizijos aparatų gamyklos daug televizijos priimtuvų pasiųsta į Kubą ir kitas užsienio šalis. Kuba yra penktasis kraštas, į kurį siunčiami Lietuvoje gaminti televizijos aparatai.
A. SUTKUS - ŽYMUS LIETUVOS FOTOGRAFAS
"Minties” leidykla išleido Antano Sutkaus nuotraukų albumą "Neringa”. Albumą sudaro apie du šimtai spalvotų nuotraukų. Knyga buvo išspausdinta Budapešto "Ko-šuto” spaustuvėje. Nuotraukose atskleidžiamas žemės juostos tarp jūros ir Kuršių marių grožis: bangų ir supustyto smėlio raštai, kopos ir pasvirusios pušys, skurdžios žolės ir užlieti miškai, kemsynai ir balos, baltos debesų draikmenos ir audros. Nuotraukos darytos įvairiais metų laikais.