Spausdinti

GUNDA KODATIENĖ

MADRIDE, liepos 15 d.

     Kokia laimė sugrįžti į gražų, modernų Madridą, ispanų karalių ilgalaikę buveinę, svarbų meno, mokslo, politikos, industrijos ir komercijos didmiestį. Industrijai padeda ypatingai patogus, gerai išplėstas geležinkelių ir vandens susisiekimas. Čia yra metalo liejyklos, maisto ir gėrimų paruošimo, o taip pat audinių, odos, baldų, įvairių mašinų, elektros, kilimų, brangenybių, popieriaus, muilo ir kitų gaminių įmonės.

     O kiek čia sutelkta meno! Jis matomas ne tik karalių rūmuose, bažnyčiose, muziejuose, bet ir kiekviename senesniame pastate. Jau vien pravažiuojant erdviomis gatvėmis, negalima nepastebėti anų laikų statybos aukšto meninio skonio. Stebina ir erdvios, skoningai pritaikytos kultūrinės mokslo įstaigos. Madrido universitetas su savo moderniais fakultetais buvo įsteigtas 1590 metais. Iš pradžių tai buvo tik kolegija, kuri vėliau tapo universitetu, garsiu mokslo židiniu Ispanijoje. Mokslo atžvilgiu taip pat yra labai svarbi didžiulė miesto biblioteka.

     O tos gausios katalikų bažnyčios su neaprašomu meno turtingumu liudija gilų ispanų tautos religingumą.

Murillo.    Nekaltas Prasidėjimas (Del Prado).

     Madridas yra laikomas vienu iš svarbiųjų ir moderniųjų Europos miestų, lyginamas su Paryžium, Londonu, Roma. Anksčiau jis buvo apsuptas mūrine siena su šešiolika vartų. Iš jų dar ir dabar yra trys pasilikę. Prie vieno iš jų yra centrinė elegantiška aikštė — Puerta dėl Sol. Ir prie kitų dviejų yra aikštės, puošiančios miestą.

     Pernakvoję ir papusryčiavę moderniame Cuzco viešbutyje, kiekvienas susidarėme planus pagal savo norą praleisti pusdienį, nes iki pietų buvo laisvas laikas. Mudu su vyru nutarėme pasivažinėti po Madridą, norėdami geriau su juo susipažinti. Įsėdome į tramvajų ir plačiomis gatvėmis, besidairydami į įdomius pastatus, bematant atsiradome miesto centre. Krautuvė po krautuvės. Langai, skoningai prekėmis išdėstyti, vilioja užeiti pasižiūrėti. Pasidairę po mažesnes krautuves, užėjome į didžiulę dvylikos aukštų parduotuvę. Negalėjome atsistebėti krautuvės turtingumu, prekių gausumu ir įvairumu. O žmonių visur masės. Kur tik eini, kiekviename skyriuje tiesiog spūstis. Tarp jų labai daug jaunų žmonių, tartum čia niekas nedirbtų. Bet kai pasiklausai, jie kalba įvairiausiomis kalbomis, daugumas jų turistai, kaip ir mes.

     Nors pardavėjai ir labai užimti, bet vis tiek mandagūs, pasiruošę patarnauti. Negalėdami su mumis gerai susikalbėti ir atsakyti į pateiktus klausimus, pakvietė angliškai kalbančią jaunuolę, kuri mums paaiškino, kad tokio didumo krautuvių Madride dar esančios keturios ir visos tokios turtingos. Neiškentėme ir mes nenusipirkę suvenyrų. Mokėjome doleriais. Juos čia mielai ima, apskaičiuodami pagal dienos kursą.

     Grįžtant matėme keliose vietose žmonių spūstį. Įdomumo pagauti, sustojome ir mudu pasiklausyti jų orkestrų melodingos muzikos. Vieni sustoję, kiti, sėdėdami ant suolų, klausosi muzikos, maloniai poilsiauja. Atsirado ir šokėjų. Visi linksmi, nerūpestingi. .. Pajunti labai savotišką didmiesčio pulsą. Nemaža ir čigonų su vaikais, kurie, atkišę rankas, prašo pinigų. Jie turistus labai sekioja — reikia būti atsargiems.

     Po pietų važiavome aplankyti Madrido įžymybės — garsaus Del Prado meno muziejaus, kuris yra mieste labai erdviame, didingame pastate. Muziejus pastatytas 18-to šimtmečio gale. Jame yra apie 3000 paveikslų. Tai garsiųjų ispanų, italų, prancūzų ir kt. menininkų kūriniai. Daugumas paveikslų religinio turinio, bet yra ir tų laikų imperatorių portretų bei kitokių kūrinių. Paveikslai labai didelės vertės, daug yra tikrų meno šedevrų. Vien tik ispanų menininko Fr. Goya (g. 1736 m.) yra 308 paveikslai. Nors jis yra natūralistas, bet drauge laikomas ir impresionizmo tėvu. Labai vertingas jo paveikslas yra "La familia de Carlos IV”. Goya drauge su El Greco ir Velazquez yra laikomi žymiausi tų laikų ispanų menininkai, palikę savo tautai daug istorinių meno šedevrų.

     Nemažai paveikslų matėme ir menininko EI Greco. Jis gimė 1541 m. Ispanijoje, vėliau apie 10 metų dirbo meno studijoje Venecijoje, po to Romoje ir pagaliau, grįžęs į Ispaniją, ilgą laiką darbavosi Toledo mieste. Jo kūrinių yra ne tik Del Prado muziejuje, bet ir Escorial vienuolyne, Toledo katedroje ir kitose bažnyčiose. Ypatingai įspūdingas EI Greco kūrinys yra "Nukryžiavimas”. Tai didžiulis paveikslas 5 m ilgio ir 21/2 m pločio.

     Nemaža religinėmis temomis paveikslų matėme ir ispanų menininko Murillo, gimusio 1617 m., Sevilijos Meno akademijos steigėjo ir jos pirmojo vedėjo. Nemaža čia yra ir kitų tautų menininkų kūrinių. Reikia būtinai paminėti olandų portretistą Rembrandt, gimusį 1606 m., bet jo menas turi įtakos iki šių dienų. Ypač 18-19 šimtmetyje jis buvo daugelio kitų menininkų įkvėpėjas.

     Mano dėmesį visada patraukia religiniai paveikslai su angelais. Pavyzdžiui, italų menininko Fra Angelico paveiksle "Apreiškimas” tie angelai tokie grakštūs, mistiški... Nemaža jo kūrinių yra ir kituose muziejuose: Romoje, Paryžiuje, Londone.

     Išskirtinai įspūdingi yra germanų kilmės flamų menininko Rogier van der Weyden paveikslai "Kristaus nuėmimas nuo kryžiaus” ir "Sopulingoji Motina”. Taip pat matėme Veronese, Tiziano, Rafaelio ir kitų garsiųjų pasaulio menininkų kūrinių, nuo kurių sunku žiūrovui atitraukti akis.

     Del Prado muziejui reikėtų paskirti net kelias dienas, norint viską gerai apžiūrėti, o mes per vieną kitą valandą tespėjome jį apibėgti. Ak, visur to laiko trūkumas.

KARALIŲ RŪMAI, liepos 16 d.

     Gerai išsimiegoję ir papusryčiavę, vėl išvažiavome autobusais gražiomis Madrido gatvėmis. Matome pašto rūmus, kurie, kaip pasakoje — bokštai, bokšteliai su įvairiomis figūromis. Tas pastatas — tai tartum į viršų kylantis meno kūrinys. Vadovė atkreipia mūsų dėmesį ir į puošnią Izabelės II aikštę su jos impozantiška statula.

     Važiuojame toliau, pasukame į vakarus ir privažiuojame keturkampės formos kvartalą užimančius Madrido karalių rūmus. Rūmai ispanų stiliaus su kiemu viduryje, su bokštais, arkomis, kolonomis ir balkonais. Rūmai atrodo labai didingai, tik jų fasadas 150 m ilgio. Rūmai apsupti sodų su trykštančiais fontanais.

     Seniau čia buvo tik pilis — apsigynimo tvirtovė. Vėliau vis pristatant, pertvarkant, virto karalių buveine, kuri 1734 m. Kalėdų vakarą, kilus dideliam gaisrui, visiškai sudegė. Tuometinis karalius Pilypas V planavo pastatyti naujus rūmus, gražiausius visoje Europoje. Italas architektas Jonas B. Sachetti paruošė planą, pagal kurį buvo pastatyti šešių aukštų rūmai, užimantys tokį pat plotą, kaip ir senieji. Bijantis gaisro, rūmai buvo pastatyti iš akmens, kurį vežė iš Ispanijos kalnų.

     Rūmuose iš viso yra 2800 kambarių. Jų vidaus įrengimas tiesiog fantastiškas. Kiekvienas kambarys skirtingai įruoštas, specialiai užsakytas ir pagal savo paskirtį menininkų pritaikytas. Nepaprasto grožio italų ir kitų garsiųjų Europos menininkų kambarių lubų freskos. Visi baldai, sienų gobelenai, grindų kilimai, statulos, vazos — viskas yra autentiška ir per bet kokius istorinius pasikeitimus, net per Ispanijos pilietinį karą išsilaikė nepaliesta.

     Vos tik įžengi į rūmus, pamatai erdvų vestibiulį — tai karalių, prezidentų, ambasadorių sutikimo salė. Aukšti, iškilmingi, kilimais kloti laiptai, kuriais nulipdavo karalius svečių pasitikti. Ypatingais atvejais rūmai dar ir dabar naudojami, ir svečiai karaliaus čia pasitinkami.

     Norint viską pamatyti, reikėtų keletą dienų šiuos rūmus lankyti. Mes pamatėme tik 30 svarbiausių kambarių ir susidarėme bendrą vaizdą. Kambarių grindys daugiausia inkrustuoto marmuro, padengtos brangiais kilimais. Norint juos apsaugoti, keleiviams praeiti yra patiesti paprasti kilimai. Antikiniai baldai daugiausia apmušti rankų darbo išsiuvinėjimais arba brangiais gobelenais. Liūtai ir kitos įvairios figūros daugiausia prancūzų skulptorių. O kiek brangaus porceliano! Vieno kambario visos lubos išklotos porcelianu, užtat šis kambarys ir vadinamas porceliano kambariu. Yra ir veidrodžių kambarys, kur visos kambario sienos apdengtos dideliais senoviškais tamsaus atspindžio veidrodžiais, pagamintais senovišku gyvsidabrio metodu. Visur daugybė paauksuotų žvakidžių, bronzinių paauksuotų ir kristalais papuoštų sietynų.

     Matėme ypatingo grožio karalienės Elzbietos II miegamąjį. Čia karalienei gimusį kūdikį atnešdavo ant auksinės lėkštės. Šis ir daugelis kitų kambarių papuošti karalių portretais su prabangiais senoviškais rėmais. Labai erdvus valgomasis — tai salė vizito atvykusių karalių ir prezidentų priėmimui. Čia kabo keturiolika didžiulių sietynų, stovi ilgas stalas, skoningai išdekoruotas ir pilnai padengtas aštuoniasdešimčiai asmenų. Jeigu reikia, atidaroma siena, ir stalas padidinamas iki 150 asmenų. Prabangios porceliano lėkštės, sidabras ir įvairaus dydžio kristalo stiklai, kiekvienam asmeniui po šešis. Šitas kambarys pirmą kartą buvo panaudotas 18-tame šimtmetyje karališkoms vestuvėms.

     Matėme labai įdomų ir vienintelį pas menininkus neužsakytą laikrodžių kambarį. Jis pilnas įvairaus dydžio ir įvairių formų brangiu senovišku laikrodžių, apie 70 dar einančių, mušančių, skambinančių. Pačiame viduryje ant specialaus staliuko stovėjo laikrodis, kur senovės mitologijos graikų heroius Herkulis ant pečių laiko visą žemės rutulį.

     Generolas Franco, nors gyveno atskiruose rūmuose, čia turėjo savo kambarį, kuriame priimdavo svetimų valstybių valdovus. Ant vienos sienos kabojo didžiulis jo portretas — jaunas Franco ant žirgo. Kai Franco mirė, buvo pašarvotas šiuose rūmuose. Čia jį aplankė minios žmonių.

     Matėme kambarį, kur buvo geriama kava ir klausomasi muzikos, matėme aukso, sidabro indų kolekcijos kambarį, įžengėme į karalių koplyčią, kur be pertraukos visą laiką skamba 18-tojo šimtmečio vargonų tonai. Neužmirštamą įspūdį žiūrovui palieka ir visi kiti kambariai su brangiais gobelenais, kilimais, liuksusiniais baldais, vazomis, statulomis, meniškomis freskomis.

     Rūmai vis buvo didinami, naujinami, gražinami ir galutinai baigti 1764 m. Nors ir dabar dar atvyksta į čia karaliaus užsienio svečių bei valstybių galvų, bet rūmai jau laikomi muziejumi, labai gausiai lankomu ispanų ir užsieniečių. Apžiūrėję rūmus, čia pat, vestibiulyje, prisipirkome suvenyrų, skaidrių, atvirukų, kad galėtume ir kitiems parodyti tą nepaprastą Ispanijos karalių laikų grožį.

GOBELENŲ IR KILIMŲ ĮMONĖ

Bažnyčia ir paminklinis kryžius “Kritusiųjų slėnyje”.


     Aplankėme įdomią senovišką įmonę, kur audžiami gražiausi gobelenai ir kilimai. Rytuose ši pramonė labai sena, bet taip pat ir Flandrijoje buvo audžiama jau 12-to šimtmečio gale. Vėliau šis menas persidavė į Vakarų Europą. Prancūzijoje pirmieji šios pramonės mokytojai buvo flamai. Madride karališkoji kilimų ir gobelenų audimo įmonė buvo įsteigta 1714 metais. Čia buvo išausta nemaža kilimų karalių rūmams. Amerikoje ši pramonė pradėta 1893 metais Niujorke.

     Visi esame matę mūsų kaimo stakles. Teko matyti ir "Drobės” fabriko stakles Kaune. Jos yra gulsčios. Bet čia audžiama visai kitaip — su labai senoviškomis vertikaliai stačiomis staklėmis. Prie audžiamų grindims kilimų ir užmestų staklių stovi po 4-5 darbininkus. Kiekvienas dirba sau paskirtame plotelyje. Jie taip greitai užneria už metmenų storą siūlą, jį užriša ir nukerpa, kad vos spėji pamatyti, kaip dirba.

     Stebėjome ir gobelenų audimą paveikslams. Prie tokių pat stačių staklių ant užmestų metmeninių siūlų angliniu pieštuku apvedžioja rašto kontūrus. Paskui už staklių stovintys darbininkai su spalvotų plonų sių-lų ritėmis (špūlėmis) renka raštą ir drauge su jomis suplaka audinį. Darbas nepaprastai kruopštus, reikalaująs didelio patyrimo ir gerų akių. Per savaitę darbininkas gali išausti vieną kvadratinį metrą. Parduodant įmonė gauna už vieną kvadr. metrą 4000 dol., o darbininkas per mėnesį gauna 450-600 dol. Matėme kambarį, kur restauruojami seni, brangūs karalių rūmų gobelenai. Pataisomi net visai išdilę, su skylėmis.

     Po pietų visi išsiskirstėme mažomis grupelėmis. Kai kurie ėjo pažiūrėti futbolo rungtynių, kur žaidė italai su vokiečiais ir laimėjo italai. Kiti išvyko po miestą pasižvalgyti, kiti — sudarę didesnę grupę, autobusu išvažiavo dar dviejų Ispanijos įžymybių pasižiūrėti: Kritusiųjų slėnio ir Escorial.

KRITUSIŲJŲ SLĖNIS

     Pavažiavus apie vieną valandą už miesto, labai gražioje kalnuotoje vietoje yra Kritusiųjų slėnis. Franco, laimėjęs civilinį karą ir turėdamas labai daug belaisvių, panaudojo juos įvykdyti savo dideliam projektui. Pasirinktame uoliniame kalne belaisviai iškalė milžinišką olą (453 pėdų ilgio ir 492 pėdų pločio), kurioje buvo įrengta nepaprasta šventovė iš abiejų pusių civiliniame kare žuvusiems kariams pagerbti. Tai tikrai impozantiškas paminklas kritusiems karo dalyviams. Jis buvo statomas 15 metų. Ant kalno viršaus stovi didžiulis 500 pėdų aukščio kryžius. Aplink kalną auga pušys. Prie įėjimo prisodinta gėlių. Viskas sudaro labai jaukią aplinką.

     Įžengus į vidų, atsirandi erdviame vestibiulyje, kuris nuo šventovės atskirtas aukšta metaline tvora. Pro jos vartus įeini į labai mistišką didelę bažnyčią, labai įdomią nepaprastu kuklumu, lyginant su kitomis Ispanijos bažnyčiomis. Stebina ir kuklus, labai įdomiai apšviestas didysis altorius. Ant altoriaus pastatytos šešios aukštos žvakės ir viduryje ypatingai aukštas kryžius su nukryžiuotu Kristumi, kurio galva atversta į viršų — dangų. Bažnyčioje yra ir gražių statulų: šv. Jono, evangelisto, šv. Motiejaus ir kitų šventųjų. Ant sienų sukabinti brangūs didžiuliai gobelenai, net iš 16-to šimtmečio. Čia viskas taip puikiai, meniškai suderinta, kad žiūrovas pajunta ypatingą ramybę.

     Už altoriaus yra palaidotas ir pats gen. Franco. Karsto nematyti — jis nuleistas žemyn, po grindimis. Virš jo matyti tik marmurinė stora plokštė, ant kurios visada yra gyvų gėlių. Jas atveža ir padeda Franco gerbėjai. Ši vietovė yra gausiai turistų lankoma. Jai užlaikyti yra sudarytas Franco fondas.

EL ESCORIAL

     Netoli Kritusiųjų slėnio, visai prie Guadarrama kalnų, yra Ispanijos karalių ir karalienių laidojimo vieta. Ši vieta yra San Lorenco vienuolyne prie EI Escorial miestelio su 7000 gyventojų.

     Vienuolyno pastatas milžiniškas su labai daug arkų, fasadų, terasų, kiemų, su keturiais bokštais. Jis buvo pastatytas Pilypo II jo tėvo Karolio V atminimui. Statant vienuolyną, ketvirtadalis pastato buvo paskirtas karaliaus rūmams, kuriuose apsigyveno Pilypas II su šeima. Po jo čia gyveno ir kiti karaliai. Čia karaliai praleisdavo didelę savo laiko dalį, ruošdami medžiokles ir kitokias pramogas.

     Rūmai, kaip ir visur kitur, buvo įrengti labai prabangiškai, su šilkiniais gobelenais, paauksuotais baldais, brangiais laikrodžiais, žvakidėmis, sietynais, vazomis, statulomis ir kt. Vien tik brangių gobelenų čia yra apie du šimtai, kurie yra Madrido karališkosios kilimų dirbtuvės, o taip pat ir flamų gamybos. Lubos išdekoruotos garsiausių menininkų. O kiek neįkainojamų paveikslų! Vien tik EI Greco paveikslams paskirtas atskiras kambarys. Ypač įspūdingas šv. Petro paveikslas su giliai susimąsčiusiu veidu, pakelta dešine ranka ir kairėje laikomais dangaus raktais.

     Vienuolyne yra ne tik pasakiškai meniška bažnyčia su puikiais altoriais, brangiais meniškais paveikslais ir labai vertingais vargonais, bet ir turtingiausia to meto biblioteka visoje Europoje. Šioje bibliotekoje yra jau vien tik Pilypo II iš įvairių vietų suvežtų 4000 knygų. Šiuo metu bibliotekoje yra apie 40.000 knygų. Daug yra vertingų istorinių manuskriptų arabų, lotynų, graikų, hebrajų kalbomis.

     Laiptais palipus žemyn, yra mauzoliejus su daugybe karalių, karalienių ir jų šeimų karstų. Karstai yra sudėti mauzoliejaus sienose. Matyti tik jų šonai. Jų čia yra tiek daug, kad sudėti vienas virš kito keliomis eilėmis.

     Apie 2 km nuo vienuolyno, ypatingai gražiame gamtos kampelyje, yra aukštesnė kalva, kurioje yra natūraliai nušlifuotų akmenų. Ant vieno iš jų mėgdavo atsisėdęs ilsėtis Pilypas II ir stebėti vienuolyno statybą.