Zenta Tenisonaitė
AŠ IEŠKAU ŽMOGAUS
I
Skrendanti šviesos kibirkštis.
Ir nieko daugiau negirdėti. . .
Kitoje pusėje saulė
pramynė takus žolėje,
palikdama rasotas pėdas.
Duok man ranką. . .
II
Už sapnų sienos nauji šaltiniai.
Balta linija. Begaliniai sniego laukai.
Paslaptis yra burti pasakas.
Sakyk, ar tu nori gerti su manim
iš vienos stiklinės
Žvaigždžių Šviesą?. .
III
Siela ilgisi saulės muzikos.
Lietaus virpėjimo.
Gyvybės dainos žmoguje.
Mes tiesiame rankas
amžinos kelionės Palydovui. . .
Saulės degantys pirštai
spindi bokštuose.
Aš ieškau Žmogaus. . .
IV
Vidurnaktį pasaulis neberašo
meilės laiškų.
Tyla uždarė duris.
Tu nepamiršk. . .
Vėjas yra valkata,
kuris nakvoja ant
Laiko slenksčio ir
vagia laumės juostas. . .
V
Aš gyvenau kaip lietus,
kurio skonis nei baltas,
nei kartus.
Mano veido veidrodis
atspindi mėlyną dangų.
O Dievas yra Žmogus
be paslapties. . .
Paskutinę Dieną. . .
VI
Pavasario ore
virpantis saulės tinklas.
Ar tu žinai. . .
Žemė yra mano Motina,
kada medžių pirštai
gaudo debesis. . .
VII
Per ilgai vakaro vėjas
bėga be žodžių. . .
Per ilgai neša dienos
mane tylėdamos. . .
Per ilgai kartojasi istorija,
kada šviesos bokštai mala
stiklines valandas dykumoje.
VIII
Vakaras po vakaro
ruduo paišo mėnulį.
Šešėlius ant seno varinio veido.
T u nepaklysk paveiksle. . .
Kadaise čia stovėjo
mano tėvo namai. . .
IX
Mano paskutinio eilėraščio
žodžiai pernoko.
Meilė ir Mirtis.
Dievas ir Gyvenimas.
Kas paliks,
jei nebebus žodžių?. .
*
Aš ieškau Žmogaus. . .
❖ ❖ ❖