Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

SKULPTŪRŲ PARODOJE — 300 DARBŲ

     Didelį Vilniaus gyventojų ir svečių susidomėjimą sukėlė respublikinė skulptūros ir dekoratyvinės plastikos paroda. Ji su- ruošta Dailės parodų rūmuose. Joje išstatyta daugiau kaip 300 darbų, sukurtų per pastaruosius penkerius metus. Daugiausia rodomi paminklai, skulptūros, skaidrės ir fotonuotraukos. Joje dalyvauja 85 autoriai. Monumentaliosios skulptūros darbus, jau puošiančius Lietuvos miestus ir gyvenvietes, lankytojai gali pamatyti nuotraukose ir skaidrėse. Parodą gausiai lanko meno mylėtojai iš įvairių Lietuvos miestų, rajonų ir net kitų respublikų.

VAIDINAME DARBININKAMS

     Kasmet, artėjant vasarai, Kauno Spalio 5o mečio dirbtinio pluošto gamyklos kultūros ir sporto rūmų scenoje svečiuojasi visi Lietuvos teatrai. Čia įvyksta jau įprastinė šventė "Vaidiname darbininkams”. Geriausiai pasirodžiusiam teatrui įteikiama pereinamoji dovana — dekoratyvinis kilimas su užrašu "Darbininkai — teatrui”. Teatrų šventę "Vaidiname darbininkams” pradėjo Kauno dramos teatras, suvaidindamas T. Vailderio pjesę "Mūsų miestelis”.

OPEROS “OTELO” PREMJERA VILNIUJE

     Beveik po trisdešimt metų į Lietuvos valstybinio akademinio operos ir baleto teatro sceną sugrįžo J. Verdi opera "Otelo”, vienas paskutiniųjų žymiojo italų kompozitoriaus kūrinių. Libretą pagal V. Šekspyro tragediją parašė poetas ir kompozitorius A. Boit. Į lietuvių kalbą išvertė V. Giedra.

     Spektaklio kūrėjų dėmesys ir pagarba šiai muzikinei dramai pradžiugino operos meno gerbėjus. Jie po premjeros nuoširdžiai dėkojo dirigentui V. Viržoniui, režisieriui R. Siparui. Otelo vaidmenį atliko artistas V. Noreika.

LIETUVOS UOSIAI

     Uosiai Lietuvoje yra laikomi aukščiausiais medžiais. Uosiai greit auga, ir jų amžiaus riba yra 300 metų. Uosių uosiu Lietuvoje laikomas septynių metrų apimties Platelių parko Raganos uosis. Antrasis auga Veisiejų parke ties Ančios ežeru. Jo apimtis penki metrai. Vidzgirio miške netoli Alytaus augą uosiai yra apie 120 metų senumo ir 40 metrų aukščio. Paminklais paskelbtų uosių yra Švenčionių rajone ir Rensčių uosis netoli Šilalės. Dar daug auga Lietuvoje uosių, kurių kamieno skersmuo gerokai prašoka metrą. Juos galima pamatyti Šateikių, Rietavo, Priekulės, Vingio ir kituose parkuose. Puikus uosis auga Vilniaus universiteto A. Mickevičiaus kieme.

     Uosis seniai atkreipė lietuvių dėmesį. Jo vardas minimas dainose ir pasakose. Pasakoje apie Eglę žalčių karalienę sakoma, kad uosiu ji pavertusi savo sūnų. Tautosakininkas Z. Slaviūnas plačiai aprašė dar apie 1840 m. stebuklingu laikytą dvikamienį uosį. Pro jų liemenų tarpą pralindę ligoniai tikėdavęsi pasveikti. Didingas Platelių parko uosis, vadinamas Raganos uosiu, irgi turėjo savo legendą. Uosis Lietuvos vietovardžiuose sutinkamas apie 50 kartų. Liaudies dainoje minimas uosio vardas, pavyzdžiui: "Žaliojoj girelėj augo uoselis, ant uosužėlio žali lapeliai, nukris lapeliai, užaugs dar kiti, numirs brolelis, jau nebus kito”.

FILMAS APIE DARIŲ IR GIRĖNĄ

     Lietuvos kino studijoje sukurta dviejų dalių spalvotas dokumentinis filmas "Lituanikos sparnai”. Šiame filme pasakojama apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą ir jų tragišką žuvimą.

     Filmo režisierius — nusipelnęs meno veikėjas R. Verba. Jis drauge su L. Pangonyte parašė šio filmo scenarijų. Atkurti ekkrane istorinius faktus padėjo autentiška kino kronikų medžiaga, senos fotografijos, reti dokumentai, gauti iš lakūnų artimųjų ir valstybinių archyvų, gyvi tų įvykių liudininkai bei aviacijos veteranai. "Lituanikos sparnai” rodomi visuose Lietuvos kino teatruose.

ŠEŠIASDEŠIMTIES METŲ KŪRINIAI

     Kaune, M. K. Čiurlionio galerijoje, atidaryta Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo profesoriaus Rimto Kalpoko, neseniai pažymėjusio 75-erių metų sukaktį, tapybos paroda. Joje autorius rodo 120 kūrinių. Tai seni ir nauji kūriniai, pažymėti 1923 ir 1983 metų datomis. Verti dėmesio peisažai — "Žemaitijos senatvė”, "Pavasario talkoje”, o taip pat menininkų portretai.

KURŠIŲ MARIŲ JACHTOS

     Kuršių mariose turima apie 110 jachtų. Pačios mažiausios jachtos vadinamos "Optimistai” ir "Kadetai”. Didesnės—"Finai”, "Skrajojantys olandai”. Jachtos, vadinamos "Tornadai”, išvysto greitį iki 30 km per valandą. Didžiausia Kuršių mariose jachta — 16 metrų ilgio — "Lietuva”. Jos stiebas yra 27 metrų aukščio ir išskleidžiama iki 100 kvadratinių metrų burių. Esant geram vėjui, burės varo jachtą 10 ir daugiau jūros mazgų greičiu.

     Buriuojama taip pat ir Baltijos jūroje. Seniausia medinė burinė jachta Klaipėdos jachtklube yra "Neringa”, pastatyta 1905 metais. Jachta "Jūratė” 1946 m. buvo pirmoji nuleista po karo į jūrą.

     Yra nepakartojamas burlaivių grožis, kuris ribuliuoja Kuršmarių žydrynėje. Prie krantinės sūpuojasi jachtos. Jos pažiūrėti tokios lengvutės, kad, rodosi, net lengvas vėjelis nupūs, lyg pienių pūkus. Kuršių Nerijos pušynuose ūžauja smagus brizas. Jis ištempia jachtų bures ir skrieja baltaburės, keldamos puršlių debesis. Sakoma, kad trys dalykai pasaulyje patys gražiausi: šokanti moteris, šuoliuojantis žirgas ir burlaivis, skriejantis per bangas pakeltomis baltomis burėmis.

LIETUVOJE UOGOS AUGINAMOS KOLEKTYVINIUOSE SODUOSE

     Kaišiadorių sodininkystės tarybinis ūkis — pagrindinis uogų augintojas. Ūkis taip pat daugina uogakrūmius, kurie perkami ir sodinami privačiuose sklypuose. Lietuvoje pasirodė pirmas uogų skynimo kombainas.

     Pirmosios knygelės apie sodus lietuvių kalba autorius yra Simanas Daukantas. Jis 1849 m. rašė, kad Lietuvoje auga agrastai net 30 atmainų. Juodieji serbentai Lietuvoje suklestėjo tik po karo. Raudonieji agrastai buvo auginami labai seniai. Lietuvos sodininkystės draugija turi 120 tūkstančių narių. Šios draugijos nariai yra raginami išauginti savo sklypuose ir parduoti po 20-30 kg uogų. Pirmą kartą Lietuvoje pradėta tirti paprastųjų spanguolių, bruknių, vaivorų, taip iš Šiaurės Amerikos atvežtų stambiauogių spanguolių ir bruknių, auginimo sąlygos.

KADA VAŽIUOJA, KADA NE?

     "Tiesoje” rašoma, kad Alytaus autobusų stoties tvarkaraščiuose parašyta, kada autobusas išvyks, bet žmonės tvarkaraščiu nepasitiki. Rajono gyventojai žino, kad kai kurie vairuotojai darbo metu nesilaiko darbo drausmės.

     Nepasitikėjimas autobusų tvarkaraščiu Alytuje jau įprastas dalykas. Ne kartą autobusų stotyje teko laukti ir nesulaukti vieno ar kito autobuso. J Krikštonis nevažiavo nė vienas autobusas gal metus. Tvarkaraštyje buvo parašyta, kad turi važiuoti kasdien tris kartus. Belaukiant stotyje autobusų per penkiolika minučių, buvo pranešta, kad autobusai nevažiuos į Alovę, Kapčiamiesti, Butrimonis ir Vėžionis.

     Moteris, stotyje laukusi autobuso, atsiduso, kad sekantis išvažiavimas tik už trijų valandų ir tai nežinia, ar važiuos? Namie palikusi gyvulius, o žentas ir dukra darbe, nežinanti, kas juos pašers.

     Autobusų stoties raštinėje užgirsta, kaip vairuotojas klausė, koks jam išvažiavimo laikas užrašytas kelialapin. Sakėsi, kad išvažiavęs nurodytu laiku linksmas ir patenkintas, o tuo tarpu autobuso palydovė pasakė, kad pusę valandos vėluoja. Jis netikėjęs. Pasižiūrėjęs į tvarkaraštį ir kelialapį, pamatė, kad laikas nesutinkąs. Turėjo labai greitai važiuoti, norėdamas pasivyti tvarkaraštį. Stoties raštinėje tarnautoja, nerūpestingai nusijuokusi, prisipažino, kad apsirikusi. Ji maniusi, kad važiuojama į Birštoną, o ne į Vilnių. Pasakė, kad nieko baisaus čia neatsitiko ir, paėmusi iš vairuotojo kelialapį, ištaisė jame laiką. Vairuotojas nustebęs, kad taip nerūpestingai stotyje žiūrima į autobusų tvarkaraščius. Grįžusiam iš kelionės vairuotojui jo kelialapyje užrašomas visai kitas laikas. Taigi kada važiuoja autobusas, kada ne?

     Autobusų stotyje paklaustas vairuotojas, kodėl tiek daug autobusų nevažiuoja į jiems nurodytas vietoves, atsakė, kad prasti keliai. Šiemet Lietuvoje žiema buvo labai šilta ir keliai neapsnigti ir neužpustyti — grynas asfaltas ir gryna žemė. Lai skaitytojai patys pasidaro išvadas apie autobusų tvarkaraščius ir jų vairuotojus.

DARBAI PATRAUKIA — ELGESYS IŠMOKO

     "Tiesoje” rašoma, kad naktį važiuojant autobusu iš Klaipėdos į Rietavą, autobuso palydovas, pardavinėdamas bilietus, paprašydavo, kad išlipant bilietą sugrąžintų jam. Kodėl autobuso palydovas taip darė — paaiškinimas nereikalingas. Autobusas buvo pilnas jaunuolių, kurie važiavo studijuoti į Kauną arba į Vilnių. Mokyklose daroma viskas, kad jaunuoliai matytų vien tik gražius pavyzdžius. Blogio piktžolės mokykloje neauga. Jos dažniausiai veši suaugusiųjų, t.y. pačios visuomenės tarpe. Toliau "Tiesa” tęsia, kad grubumas irgi suaugusiųjų aidas. Daug "Žigulių” savininkų maloniau vežasi šunį, negu paims sušalusį, kur nors toliau skubantį keleivį. Turėdami mašinos viduje su savimi mažamečius jaunuolius, labai dažnai "Žigulių” savininkai pabėga iš nelaimės vietos, palikę ant kelio aimanuojantį žmogų. "Tiesa” verkšlena, kad ir girtavimas labai paplitęs jaunuolių tarpe. Suaugusieji pamoką, kad vyno butelis dabar madingas ir iš ryto, ir per pietus, ir net darbe. Ateina jaunuolis į įmonę arba gamyklą, ir jau iš jo pareikalaujama darbo aplaistymo arba vadinamųjų "krikštynų” pyrago. Grubumą, storžieviškumą jaunuoliai paveldi ne iš mokyklos, o iš šeimos arba iš pačios visuomenės.

VILNIUJE, MENO DARBUOTOJŲ RŪMUOSE, RENGINYS KEIČIA RENGINĮ

     Per septynerius metus Meno darbuotojų rūmuose pagrindinė veikla buvo menininkų kūrybos vakarai, kultūros ir meno veikėjų susitikimai su lankytojais, įžymių kūrėjų pagerbimas įvairių sukakčių proga, dailės parodos, kino filmų premjeros. Praeitą sezoną buvo paminėtos V. Krėvės-Mickevičiaus gimimo 1oo-tosios ir V. Mykolaičio - Putino gimimo 90-tosios metinės. Reikšmingu įvykiu tapo artistės G. Kaukaitės kūrybinis vakaras, o taip pat solisto E. Kaniavos. Įspūdingai atrodė artisčių I. Milkevičiūtės, D. Kazragytės, kompozitoriaus B. Kutavičiaus, poetų M. Vainilaičio, A. Mikutos, dailininkų S. Kisarauskienės, K. Ramono kūrybiniai vakarai.

SKAMBANČIOJI ENCIKLOPEDIJA

     Firma "Melodija” pradėjo leisti naują plokštelių eilę, pavadintą "Lietuvos vargonai”. Muzikos mėgėjai gavo dvi pirmąsias plokšteles. Jose skamba kūriniai, kuriuos L. Digrys, G. Kviglys, V. Survilaitė ir B. Vasiliauskas atliko Vilniaus paveikslų galerijos bei V. Kapsuko universiteto senaisiais muzikos instrumentais.

     Jau beveik dvidešimt metų plokštelėse kaupiamos lietuvių dainos. Jas ruošia Vilniaus plokštelių įrašų studija, vadovaujant Lietuvos valstybinės konservatorijos liaudies muzikos kabineto vedėjai G. Četkauskaitei. Šalia anksčiau pasirodžiusių plokštelių dar ruošiamos šešios. Šiemet pasirodys plokštelės, skirtos kompozitorių J. Gruodžio ir J. Karnavičiaus gimimo 1oo-osioms metinėms paminėti. Išleista plokštelė su K. Petrausko dainomis. Plokštelėse bus užrašomi visi žymesni Lietuvos muzikiniai vienetai bei dramos ir teatrų aktoriai.