Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

MUZIKOS MOKYKLOS LIETUVOJE

     Lietuvoje kylant krašto kultūrai, labai svarbus vaidmuo atiteko muzikos mokykloms. Muzikos specialiosios mokyklos pradėjo steigtis Vilniuje 19 a. antroje pusėje. Lygiagrečiai steigėsi muzikos mokyklos prie dvarų, kurių vaidmuo buvo ne menkesnis už Vilniaus muzikos mokyklas. Prie dvaro įsteigtoms muzikos mokykloms vadovavo profesionalūs muzikai, dažniausiai mokslus baigę svetur. Tokios mokyklos buvo Rokiškyje, kuriuose mokėsi J. Gruodis, M. Petrauskas, J. Tallat-Kelpša. Plungės muzikos mokykloje pradėjo mokytis M. K. Čiurlionis. Tokia muzikos mokykla buvo ir Rietave.

     Keletą amžių Rietavas buvo garsios Lietuvoje Oginskių šeimos nuosavybė. 1874 m. Bogdanas Oginskis parašė polonezą "Atsisveikinimas su tėvyne”. Jis buvo Mykolo Kleopo Oginskio anūkas. Jis įsteigė muzikos mokyklą, ketindamas ruošti muzikantus rūmų orkestrui. Mokykla veikė iki 1909 m., iki Bogdano Oginskio mirties. 1874-1880 m. jai vadovavo vienas pirmųjų profesionalų muzikų J. Kalvaitis (1842-1900), baigęs Varšuvos muzikos institutą. Apie šios mokyklos orkestrą greit sužinojo visa Žemaitija. Ypač išgarsėjo mokykla, kai nuo 1883 iki 1905 m. jai vadovavo čekas Josifas Mašekas (1864-1927) — puikus dirigentas ir pedagogas. Jo įsteigtas 60 žmonių orkestras atliko P. Čaikovskio, F. Listo, J. Haidno, V.A. Mocarto, F. Šuberto, L. van Bethoveno kūrinius. Su savo orkestru koncertavo Rietave, Salantuose, Palangoje, Rygos pajūryje — Majuoruose. Grojo dvaro svečiams iš Maskvos ir Leningrado.

     Baigę Rietavo mokyklą, muzikai kūrė orkestrus įvairiose Lietuvos vietose. Kai kurie iš buvusių Rietavo mokyklos auklėtinių dar grojo Lietuvos operos, baleto, teatro ir radijo simfoniniame orkestre. Kiti muzikai, baigę aukštuosius mokslus, dirbo Varšuvos muzikos institute (vargonų klasės profesorius A. Butkevičius). Varšuvos mažajame teatre dirbo dirigentas J. Goštautas. Kauno valstybinėje konservatorijoje buvo dėstytojas E. Gailevičius.

LAIŠKAS IŠ SIBIRO

     Pasakyk, pasakyk, mielas drauge,
     Juk tu tėviškėj mano buvai. . .
     Ar beržai kieme dar tebeauga?
     Ar audroj nepalūžo klevai?

     Ar sode tebečiulba lakštutės,
     O ant kluono ar peri gandrai?
     Gal prie vartų parimus močiutė
     Vis dar laukia sugrįžtant sūnaus.

     Gal dar tėvas ant prieklėčio seno
     Traukia dūmą po darbo dienos.
     O senieji draugai, ar gyvena,
     Ar dar girdisi jų posmai dainos?

     Ir atsakė man draugas mielasis,
     Nepakeldamas nuo žemės akių.
     Tu kieme jau beržų neberasi,
     Net kelmai jau supuvo klevų...

     Pikti kirviai jau sodą iškirto.
     Nebeliko sodybos senos.
     Rudens vėjai per lauką tik švilpia
     Vietoj posmų skambiausios dainos...

     Tėvą priglaudė smėlis.
     Mama ilsisi kapuos Garliavos.
     Broliai, užbaigę sunkųjį kelią,
     Nepamatė gimtinės savos.

KAIMYNAS . . .

     Vilniuje, miesto centre, žmogelis pasodino vynuogę. Ne laukinę — kultūrinę. Puoselėjo, prižiūrėjo, ir pagaliau toji pradėjo duoti vaisius. Tamsiai mėlynos kekės svarino šakas. Uogų būdavo tiek daug, kad užtekdavo ir kaimynams, ir pats žmogelissulčių prisispausdavo visai žiemai. Ne vienas stebėjosi: Lietuvoj, Vilniuj — ir vynuogės? O medis augo: kamienas sustorėjo, šakos rangėsi ant tvoros, šoktelėjo namo siena aukštyn, užsikorė ant kaimyno sandėliuko. Vynuogė yra vynuogė. Sakytum, kvailas daiktas, nežino, ką daro. Nežino, kad čia baigiasi jos šeimininko sodo riba, o čia prasideda kaimyno. Keroja ir tiek. O kaimynui tai nepatiko, nors kekės ant jo sandėliuko stogo buvo didžiausios: stogas atspindėdavo šilumą, ir uogos prisirpdavo vyšnios didumo. Pasistatyk kopėtėles, skink, valgyk, spausk sultis, džiaukis, kaimyne. Bet vieną rytą žmogelis rado visas šakas nuo stogo sumestas į savo sodą.

     Pavasarį atėjo darbininkai ir nugriovė sukriošusį sandėliuką. Pradėjo naują ręsti, ir žmogelis akimis savo nepatikėjo: storiausia šaka prie pat kamieno nupjauta ir nutėkšta ant žemės. Stovi apgenėta vynuogė, o iš nuopjovos, kaip iš sugedusio čiaupo, vynuogės syvai laša, laša.. .

LIETUVIAI RAITELIAI LAIMĖJOAUKSO MEDALĮ

     Aštuntosiose tautų spartakiados jojimo meistrų varžybose Maskvoje pirmąjį aukso medalių komplektą laimėjo Lietuvos raiteliai: Vincas Civinskas, Zigmas Šarka ir Rimantas Babrauskas.

TRYS LAIMĖTOJAI

     Tautų spartakiados sklandymo varžybose Oriole greičio skridimo 200 km trikampio pratime visas tris premijas laimėjo Lietuvos atstovai: Antanas Rūkas, Vytautas Sabeckis ir Eduardas Laskauskas.

JOJIMO VARŽYBOS VILNIUJE

     Riešėje — Vilniaus valstybinio žirgyno hipodrome įvyko jojimo varžybos, kuriose dalyvavo kolūkių, tarybinių ūkių ir valstybinių žirgynų raiteliai su savo žirgais. Žiūrovus sužavėjo Vilniaus valstybinio žirgyno skotiškas ponis, žemaičių, arabų veislių žirgai, o taip pat Žagarės valstybinio žirgyno Hanoverio veislės, Nemuno valstybinio žirgyno trakėnų veislės, Sudavijos valstybinio žirgyno anglų grynakraujai ristūnai. Lenktynėse buvo išbandomi dvejų, trejų ir ketverių metų žirgai. Respublikos premiją iškovojo Vilniaus valstybinio žirgyno jojikas Dalius Bogusevičius. Antroji vieta atiteko Jonui Germanavičiui, trečioji — Nemuno valstybinio žirgyno jojikui Edmundui Mar-cinskui. Geriausiu varžybų raiteliu pripažintas Žagarės valstybinio žirgyno jojikas Vincas Juknys.

ĮSTEIGTA NAUJA LITERATŪROS PREMIJA

     Smilgių apylinkėje, Panevėžio rajone, yra lietuvių rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės gimtinė. Nenesniai čia įsteigta literatūrinė premija už prozos ar publicistikos kūrinį, įprasminantį žmogaus gyvenimą, jo dorines vertybes. Pirmuoju šios premijos laureatu tapo Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos narys V. Zaikauskas už knygą "Iš miesto A į miestą B”.

PAGARBA KNYGOMS

     Trakuose surengta rajoninė knygos šventė. Centrinės bibliotekos skaitykloje veikė teminė literatūros paroda — "Paklustam širdies ir žemės balsui”. Kultūros namuose įvyko literatūros popietė "Žemė ir žmogus poezijoje”. Pilies kieme — literatūrinė muzikinė kompozicija "Himnas duoną auginančioms rankoms”. Knygos šventės programoje kartu su trakiečiais dalyvavo ir svečiai iš sostinės.

PALANGOS KURORTAS

     Pagal vilniečio architekto K. Laurikiečio projektą įrengti du baseinai su apšildomu jūros vandeniu, gydomosios fizinės kultūros salė, fotariumas, masažo ir termoprocedūrų kabinos. Per dieną šiais naujais įrengimais galės pasinaudoti per tūkstantis žmonių. Pašildyto jūros vandens maudyklės padidins kurorto populiarumą ir šaltais žiemos mėnesiais.

VILNIUJE NAUJAS VIEŠBUTIS

     "Tiesoje” rašoma, kad jau baigtas statyti Vilniuje viešbutis "Lietuva”. Jis yra 25 aukštų. Viešbutyje vienu metu galės gyventi 653 svečiai. Viešbutis "Lietuva” — didžiausias Lietuvoje. Jį suprojektavo architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai.