Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     k a d ir j o g yra beveik sinonimai. Jungtukas jog kartais gali būti vartojamas vietoj jungtuko kad, o jungtukas kad visuomet gali būti vartojamas vietoj jungtuko jog. Jungtuką jog galima vartoti papildinio ir veiksnio šalutiniams sakiniams prijungti, pvz.: Dabar apsisakiau visai giminei, jog niekuomet iš savo krašto neišvažiuosiu (Jablonskis). Matai pati, jog aptekome darbais (Žemaitė). Žinau, jog tu mane myli. Atsitiko, jog moteriškė apako (Jablonskis). Taip pat jungtuką jog vietoj kad galima vartoti išeities reikšmę turintiems šalutiniams sakiniams prijungti: Žalčio dantys tokie smulkučiai, jog negalėtų jais nė įdrėksti žmogui (Jabl.). Motina taip susuko, jog ir kaimynai išgirdo (Žemaitė). Taip išdėjo, taip išdirbo, jog šuva mėsos neėstų (Jabl.).

     Niekada negalima vartoti jungtuko jog, jungiant šalutinius tikslo aplinkybės sakinius; čia turi būti pavartotas tik jungtukas kad arba senybinis idant: Manau, kad vaikas prašo tėvą pinigų, jog (=kad) galėtų nusipirkti knygą. Girdėjau, kad tėvas uždraudė sūnui važinėti automobiliu, jog ( = kad) išvengtų nelaimių. Norint šiuose sakiniuose išvengti du kartu pasikartojančio jungtuko kad, galima vartoti jog vietoje pirmojo kad. Būtų tikslu taip pasakyti: Manau, jog vaikas prašo tėvą pinigų, kad galėtų nusipirkti knygą. Girdėjau, jog tėvas uždraudė sūnui važinėti automobiliu, kad išvengtų nelaimių.

     j o m ar k a s (lenk. j ar mark)turgus, prekymetis.

     J u m o r a s (rus. jumor) — geriau humoras.

     k a č e r g a (gud. kočergą)pagaikštis.

     k a d — nevart. tikslo aplinkybės šalutiniuose sakiniuose su bendratimi: Aš tai sakiau, kad parodyti ( = kad parodyčiau, norėdamas parodyti), į kokią nelaimę jis galėjo įkliūti, Rinkome aukas, kad palengvinti (= kad palengvintume, norėdami palengvinti) šių vargšų gyvenimą. Taip pat jungtukas kad nevartotinas su būtojo laiko padalyviu: Taupė pinigus, kad nusipirkus ( = kad nusipirktų, norėdamas nusipirkti) knygų. Nuvažiavo į Palangą, kad pamačius ( = kad pamatytų, norėdamas pamatyti) jūrą.

     k a i  d ė ldėl: Kai dėl (=Dėl) manęs tai galėjai dar ilgiau ten pasilikti. Kai dėl (=Dėl) mano atostogų tai dar nesusitarta.

     k a i n o t i ir kainuoti geriau nevartoti ta pačia reikšme. Kainoti reiškia kainos, vertės nustatymą: Tokį didelį darbą sunku įkainoti. Neįkainojamas mūsų laisvės kovotojų heroizmas. Turėtume perkainoti savo dvasines vertybes. Kainuoti reiškia kainą, vertę, kuri jau nustatyta: Kiek kainuoja kilogramas mėsos? Dabar pragyvenimas labai brangiai kainuoja.

     k a i ir k a i p. Nereikia šių dviejų skirtingų žodžių maišyti. Jungtukas kaip (žinoma, jis gali būti ir prieveiksmis) nevartotinas laiko aplinkybės šalutiniams sakiniams jungti: Kaip (=Kai) atšils, tai eisime maudytis. Kaip (=Kai) nueisi į miestą, tai ir man ką nors nupirk. Jau treji metai, kaip (= kai) jis miręs. Jungtukas kai nevartotinas lyginamiesiems posakiams ir lyginamiesiems papildinio šalutiniams sakiniams jungti: Vyras kai (=kaip) ąžuolas. Sunkus kai (—kaip') švinas. Buvo tokia daugybė vabalu, kai (—kaip) pajūryje smėlio.

     ka i p   t a i — nevart, vertinys. Jj galima pakeisti žodžiais: kažkaip, kažin kaip, kaip, kaipgi: Man jis atrodė kaip tai ( = kažkaip) pasikeitęs Jis vis kaip tai ( = kažkaip) viską kitaip supranta Kaip tai ( = Kaipgi) tu negalėjai iki šiol jo pažinti? Kaip tai ( =Kaipgi, kaip) jam nepadėsi, jei taip gražiai prašo?

     ka i p   t a i s y k l ė — nevart. vertinys. Reikėtų sakyti: paprastai, dažniausiai, visada, visuomet, pvz,: Pirmadieniais tas mokinys kaip taisyklė ( = paprastai, visada) neateina į pamokas. Kiekvieną rytą kaip taisyklė ( =paprastai, visuomet) jis eina pasivaikščioti.

     k  a m e  d a l y k a s, k a m e   r e i k a l a s — nevartotinos svetimybės. Pvz.: Nežinau, kame čia dalykas (=kas čia yra), kad visi taip susirūpinę. Kame reikalas (=Kas atsitiko), kad taip susijaudinęs?

     k a s  l i e č i a  nevart. vertinys. Pvz.: Kas liečia mane ( =Dėl manęs) tai visai nesirūpink. Kas liečia mano reikalus ( =Apie savo reikalus) nenorėčiau kalbėti. Kas liečia tavo skolą (=0 dėl tavo skolos) tai susitarsim.

     k a s  l i n k. Vietoj šio nevartotino vertinio iš svetimų kalbų kartais geriau tinka įnagininkas, kartais kilmininko konstrukcija su "atžvilgiu”. Kas link tautybės (= Tautybės atžvilgiu, tautybės) jie visi yra lietuviai. Kas link šio klausimo (=Šiuo klausimu) tai aš turiu kitokią nuomonę.

     k a t  r a s  ir   k u r i s . Katras vartojamas, kai skiriama vienas iš dviejų, o kuris — vienas iš daugelio, iš visos grupės. Pvz.: Katras iš judviejų tai padarė? Kuris iš visos jūsų klasės yra aukščiausias? Dabar, kai jau nyksta iš vartosenos dviskaita, vis mažiau vartojamas ir žodis katras. Kai skiriama vienas iš dviejų, dažniausiai vartojamas kuris. Tačiau nebūtų gera, jei, skiriant vieną iš daugelio, sakytume katras.

     k e l i  m e t a ikeleri metai. Pvz.: Aš ten buvau prieš kelis ( =kelerius) metus.

      k i l m e — nevartotina reikšme "kilimo”: Jis kilme ( =kilimo) vokietis. Jis kilme (=kilimo, kilęs) iš Vilniaus.