Spausdinti

ĮVEDANT NAUJĄ SKYRIŲ

     Skaitytojams pageidaujant, įvedame juokų ir humoro skyrių. Mat kartais nusijuokti ar nusišypsoti yra labai sveika. Victor Hugo sakydavo, kad “juokas yra saulė, išvaranti žiemą iš žmogaus gyvenimo”. O Šekspyras tvirtino, kad “linksma širdis gyvena ilgiausiai”.

     Pirmiausia galvojome, kaip šį skyrių pavadinti. Mūsų spaudoje tokie skyriai įvairiai vadinami: Juokai, Šypsenos, Šypsniai ir pan. Pažvelgę į “Dabartinės lietuvių kalbos žodyną”, radome žodį šypsulys. Jis tą pat reiškia, ką ir šypsena ar šypsnys. Pasirinkome šį žodį, nes jis yra rečiau vartojamas, užtat įdomesnis. Žodyne taip pat nurodoma, kad šypsulys gali būti meilus, žavingas, gudrus, ironiškas. Taigi šiame skyriuje ir stengsimės pateikti medžiagos, kuri skaitytojams sukeltų meilius, žavingus, gudrius, o kartais ir ironiškus šypsulius.

     Laukiame visų skaitytojų talkos. “Šypsulių” skyriuje bendradarbiauti bus labai lengva, nes čia nereikės ilgų, gerai paruoštų ir apgalvotų straipsnių, užteks atsiųsti kad ir tik vieną kur nugirstą juokelį ar anekdotą. Nepageidaujam per daug “riebių” anekdotų, nes dabar, kai visi stengiasi išlaikyti grakščias kūno linijas, reikia vengti visko, kas per daug riebu.

     Norėtume į šį skyrių dėti tik tokius juokus ir anekdotus, kurie tikrai sukeltų bent mažą šypsuliuką. Deja, mūsų laikraščių juokų skyriuose kartais perskaitai visą puslapį ir negali prisiversti nė karto nusišypsoti. Tą pat galima pasakyti ir apie Lietuvoje einantį juokų laikraštį “Šluotą”. Žinoma, tai gali priklausyti ir nuo skaitytojo: vienam tas pats dalykas gali sukelti didelį juoką, o kitas — nė nenusišypsos. Vis dėlto reikia pripažinti, kad sugalvoti gerą juoką nėra jau taip lengva. Tačiau jau yra sugalvotų tikrai gerų juokų ir anekdotų, reikia tik juos prisiminti.

     Taigi drąsiai siųskite redakcijai visus juokus ir anekdotus, kuriuos tik prisiminsite, o mes nuspręsime, ar jie į šį skyrių tiks. Visiems bendradarbiams jau iš anksto dėkojame.

Redakcija

*    Moteriškė važiavo iš darbo namo ir sustojo prie raudonų šviesų. Kadangi tuo metu iš darbo važiavo daug žmonių, tai už jos sustojo virtinė automobilių. Kai raudona šviesa pasikeitė, ji norėjo važiuoti, bet jokiu būdu negalėjo užvesti motoro. Tada, žinoma, visi pradėjo garsiai triūbyti. Moteriškė išlipa, prieina prie pirmojo už jos esančio automobilio, ir ten triūbyjančiam vyrui sako: “Aš negaliu užvesti motoro. Gal jūs, ponas, įliptumėte į mano automobilį ir pažiūrėtumėte, kas ten yra, o aš įlipsiu į jūsiški ir už jus patriūbysiu...

*    Jaunas, dar neseniai įšventintas kunigėlis nuėjo pas pažįstamus kaimynus į svečius. Vakare penkerių metų mergytė, prieš eidama gulti, pabučiavo mamytę, tėveli ir, priėjusi prie kunigėlio, norėjo ir jį pabučiuoti, bet kuklus kunigėlis sumišęs sako: “Palauk, mažyte, — kai būsi didesnė. . .”

*    Visi grybai yra valgomi, bet kai kurie — tik vieną kartą.

*    Vienas milijonierius skundžiasi savo draugui:

     —    Įsimylėjau 20 m. amžiaus mergaitę ir norėjau vesti, bet kai pasakiau, kad aš esu jau 60 metų, tai ji nesutiko tekėti.

     —    Labai neišmintingai padarei, — atsakė draugas, — reikėjo sakyti, kad esi bent 80 metų, tai ji tikriausiai būtų sutikusi.

*    Čikagoje, lietuvių apgyventame kvartale, viena ponia stovėjo iš ryto šaligatvyje ir laukė autobuso vykti į darbą. Staiga pribėga prie jos du jaunuoliai, ištraukia rankinuką ir nubėga. Kitą rytą vėl ta ponia stovi toje pačioje vietoje, laukdama autobuso. Prieina prie jos vienas tų jaunuolių, grąžina rankinuką ir lietuviškai sako:

     —    Labai atsiprašome, ponia, mes nežinojome, kad jūs Algio mama. . .

*    Kartą šv. Petras pastebėjo, kad sugadinti dangaus vartai. Jis buvo tikras, kad tai velnių darbas. Tad paskambina Liuciferiui ir sako:

     —    Sugadinti dangaus vartai. Be abejo, kad tai jūsiškių darbas. Tad prašau tuoj ateiti ir juos sutaisyti, o jei ne, tai pasimatysime teisme!

     — Cha, cha, cha! — nusikvatojo Liuciferis, — teisme tu nieko nelaimėsi, nes visi advokatai yra pas mus.

* Cincinnati miesto kapinėse yra antkapis su tokiu įrašu: “Na, o dabar, brangioji, ar jau tiki, kad aš iš tiesų sirgau?”