Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     d a - nevartotina svetimybė. Šis priešdėlis yra slaviškos kilmės, todėl bendrinėje lietuvių kalboje nevartotinas. Paprastai jį galima pakeisti priešdėliu pri-,bet kartais kitokiu priešdėliu arba ir visai kitu žodžiu. Pvz.: daeitiprieiti; damokėtiprimokėti; darašytiprirašyti; dadurtipridurti; dasisauktiprisisaukti; daplaukti priplaukti; nedatekliusnepriteklius; davaziuotiprivažiuoti; daleiskimsakykim; nedakepęsnesubrendęs; dasipro-tėtisuprasti, susiprotėti; dadirbtidar padirbti; dasižinotisusižinoti; davirtibaigti virti, dar pavirti; nedavalgęsne-privalgęs, nepakankamai pavalgęs, dar alkanas; nedaeitt (į galvą)nesusigaudyti, nesusi vokti, nesusiorientuoti.

     d a b o t i  nevartotina svetimybė — saugoti, žiūrėti, prižiūrėti: Močiutė vaikus daboja( =saugo, prižiūri). Truputį padabok ( = pasaugok} mano lagaminą.

     d a b o t i s ,  p a s i d a b o t i, nevartotina svetimybė — patikti, kristi į akį, įsižiūrėti, pamilti: Jiedu vienas kitam pasidabojo (= krito į akį, patiko). Bernelis mergelę pasidabojo (pamilo, įsižiūrėjo).

     d a i k t a s,  d a l y k a s. Šie žodžiai yra iš dalies panašūs, iš dalies skirtingi. Pažvelgę į mūsų lietuvių kalbos žodynus, gal ne visai aiškiai suprasime jų skirtumą, nes ten dažnai pasakoma, kad daiktas yra dalykas, o dalykas — daiktas. Dar 1958 m. "Gimtojoje kalboje” (Nr. 2, p. 23) Pr. Skardžius mėgino aiškinti šių žodžių reikšmę ir vartojimą. Jis pripažįsta, kad šių dviejų žodžių reikšmės dažnai yra labai susipynusios, bet vis dėlto teigia, kad reikėtų jų reikšmes skirti. Daiktasgali būti tai, kas turi savo medžiagą, t.y. kiekvienas materialinis pojūčiais pagaunamas fizinis pasaulio dalykas (angį. thing, matter-,pranc. chose;vok. Ding. Šache-,rus. vešč'),o dalykulaikytina visa, kas kuria nors prasme yra, kas sudaro minties, kalbos turinį, apie ką yra kalbama, sprendžiama, į ką kreipiamas dėmesys, kas veikiama (angį. subject, object, thing-, pranc. object, chose-,vok. Gegenstand, Šache-,rus. predmet, vešč'). Gal tai labiau paaiškės iš pavyzdžių: 1. Dumplės yra naudingas daiktas į kaminą pūsti(Donelaitis). Imk dalį pinigais, dalį daiktais. Nuėjęs į miestą, jis prisipirko visokių daiktų. Tas daiktas bus labai pravartus statybai. Kambaryje iš visų namo daiktų beliko tik kelios knygos.2. Jam tik meilės dalykai terūpi. Jis tik pramogas telaiko naudingais dalykais. Mokslinių tyrinėjimų dalykai dažnai esti didžiai įdomūs. Psichologijos dalykas yra sielos tyrimas. Mūsų visuomenei kalbos dalykai nedaug terūpi. Senojoje mokyklų programoje buvo nemaža ir nereikalingų dalykų. Savo universitetinėms studijoms jis pasirinko tris dalykus: kalbotyrą, literatūrą ir pedagogiką.

     Iš šitų pavyzdžių matyti, kad dalyko reikšmė yra žymiai platesnė negu daikto. Daiktasčia daugiau vartojamas konkrečia individualine fizine prasme, o dalykasyra visuotinė sąvoka. Jis pažymi ne tik tai, ką mes pojūčiais pagauname, bet ir ką galime tik mąstyti. Kai kurios kitos kalbos šios reikšmės dalykuinusakyti vartoja ne savus žodžius, bet verstinius skolinius. Pvz., latvių priekšmets("Gegenstand, Lehrfach”) yra išverstas iš rusų predmet,o rusų predmetir vokiečių Gegenstand(senesnis Gegenivurf) yra vertimo keliu atsiradę iš lot. objectmn. Mes objektovietoje lengvai daug kur galime vartoti savo suspecialintą dalyką,pvz., mokslo dalykas(objektas) ir kt.

     d a l i e s   k i l m i n i n k a s. Kartais jis yra vadinamas ir neapibrėžto kiekiokilmininku. Dalies kilmininkas vartojamas, kai kalbama apie daikto dalį arba apie neapibrėžtą tam tikros rūšies daiktų kiekį, pvz.: Rytoj pas mus bus svečių(ne svečiai'). Duok man duonos(ne duoną). Vaikas prašė tėvą pinigų(ne pinigus). Jeigu sakytume "bus svečiai”, tai reikštų, kad bus visi svečiai, kurie yra pakviesti; "duok duoną” — visą duoną, kuri kur nors yra padėta, pvz., visą kepalą; "pinigus” — visus pinigus, kuriuos turi tėvas. Galima sakyti paskolink man peilį,bet taip pat būtų taisyklingas pasakymas paskolink man peilio,jeigu prašau jį paskolinti tik trumpam laikui, tik kam nors atpjauti — po to tuoj vėl grąžinsiu.

     d a l y k a s   t a m e  (arba kame) — nevartotinas vertinys iš rusų kalbos "delo v tom”. Lietuviškai sakytina: tas dalykas, toks dalykas, tas yra, tai yra, tai svarbuir pan., pvz.: Tame dalykas(=Tai yra, dalykas tas), kad niekas nenori dirbti. Ne tame dalykas(=Ne tai svarbu), kad tu rytoj negalėsi atvažiuoti. Kame dalykas? (= Kas čia yra? Kas atsitiko?).

     d a r b o t v a r k ė   i r   d i e n o t v a r k ė. Abu šie žodžiai yra vartotini, tik ne ta pati jų reikšmė. Darbotvarkė— darbų (ar darbo) tvarka, o dienotvarkė — dienos tvarka. Taigi, kai kalbama apie visos dienos tvarką stovyklose ar suvažiavimuose, vartotinas žodis dienotvarkė,bet kalbant apie susirinkimus, kurie tęsiasi tik vieną kitą valandą, reikia vartoti žodį darbotvarkė.

     da r y t i— geriau nevartoti su abstrakčios reikšmės veiksmažodiniais daiktavardžiais, kai junginį galima pakeisti konkrečiais veiksmažodžiais: daryti gyventojų surašinėjimą ( = surašinėti gyventojus); daryti vaisių surūšiavimą(= surūšiuoti vaisius). Bet ne visuomet, pakeitus tokius junginius veiksmažodžiais, bus ta pati reikšmė, pvz.: daryti bandymąir bandyti, ¿taryti pranešimąir praneštinėra tas pat, kaip bus matyti iš pavyzdžių: Vaikas bandė pakelti didelį akmenį. Mokslininkai darė bandymus, norėdami surasti vaistą nuo tos ligos. Kaimynas pranešė įdomią žinią. Pirmininkas padarė pranešimą apie organizacijos veiklą,