Vienas klebonas pasikvietė dailininką atnaujinti bažnyčios vidaus tapybą. Dailininkas, atlikęs darbą, pasiuntė klebonui sąskaitą — 460 dol. Turbūt klebonui atrodė ta sąskaita per didelė, todėl jis pareikalavo, kad būtų pristatyta smulkesnė visų darbų apyskaita — kiek už kokį darbą dailininkas reikalauja. Galimas dalykas, kad dailininkas truputį užsigavo ir klebonui pasiuntė tokią apyskaitą:
1. Aiškiau sustačiau Įsakymus ............ 30 dol.
2. Padailinau Pilotą ..............................45 dol.
3. Sustačiau naujas plunksnas gaidžiui šv. Petro paveiksle ir pataisiau gaidžio skiauterę ........ 20 dol.
4. Paauksavau Angelo Sargo kairįjį sparną 12 dol.
5. Numazgojau Erodui veidą ............ 15 dol.
6. Atnaujinau dangų, nuvaliau mėnulį ir kiton vieton nukėliau kelias žvaigždes ... 45 dol.
7. Atgaivinau skaistyklos ugnį ir iš po dulkių iškrapščiau dvi sielas ............. 90 dol.
8. Išvaliau pragarą, uždėjau naują uodegą Liucipieriui ir pailginau jo dešinį ragą 95 dol.
9. Papuošiau Nojaus arką ................ 50 dol.
10. Įdėjau didesnį akmenuką į Dovydo kilpinę ir padidinau Galioto galvą ........ 35 dol.
11. Pakeičiau sūnaus palaidūno marškinius ir išmazgojau jo ausis ................ 23 dol.
Iš viso 460 dol.
* * *
Graikų filosofas Demokritas buvo labai aukšto ūgio, o vedė labai mažą merginą. Kai iš šios keistokai atrodančios poros kas nors pasijuokdavo, tai Demokritas sakydavo: “Tai ką gi, ar jūs norite, kad aš, būdamas filosofas, gyvenime neišmintingai elgčiausi? Juk kiekvienas išmintingas žmogus pasirenka pačią mažiausią blogybę”.
* * *
— Klubo susirinkime aš pasakiau, kad jie visi yra akli, kvaili ir užsispyrę asilai.
— Ir kaip jie į tai reagavo?
— Jie mane išrinko šio klubo garbės nariu. . .
* * *
— Mano miela, tu nemėgsti Plonaitienės, o ji vakar apie tave labai gražiai atsiliepė.
— Pavyzdžiui, kaip?
— Ji sakė, kad tu turi geriausią vyrą pasaulyje.
* * *
Mažoji Aldutė, vakare savo kambarėlyje kalbėdama poterėlius, į gretimame kambaryje esančios mamytės paliepimą kalbėti truputi garsiau atsakė:
— Dabar aš kalbuosi su Dievuliu, bet ne su tavim, mamyte, todėl tau nėra reikalo klausytis. . .
* * *
Motina su maža dukryte iš miesto nuvyko į kaimą ūkyje pailsėti. Guldydama dukrelę į lovą, motina jai sako:
— Miegok, mažyte, nieko nebijok, nes angelai sargai nuolat virš tavo lovelės skraidys ir tave saugos.
Kitą rytą motina ją klausia, kaip miegojusi.
— Labai blogai, — skundėsi mergaitė, — tie angeliukai visą naktį zvimbė aplink mane, o kai kurie net įkando.
* * *
Radijo parduotuvėje pardavėjas pataria pirkėjui pirkti japonišką televizijos aparatą. Pirkėjas nustebęs jam sako:
— Argi tamsta manai, kad aš moku japoniškai? Ne, aš nemoku nė žodžio, tad kam man tas japoniškas televizijos aparatas?
* * *
Viena moteriškė sako savo draugei:
— Nelaimingiausia moteris pasaulyje buvo Ieva.
— Kodėl tu taip manai? — paklausė draugė.
— Adomas neturėjo kam pavyduliauti. . .
* * *
Senelė ir jos paauglė anūkė žiūrėjo prieš 50 metų pagaminto filmo, kuris pasibaigė įsimylėjusiųjų pasibučiavimu.
— Ar ne keista, močiute, kad jūsų laikų filmai baigdavosi ten, kur mūsų prasideda. . .
* * *
Savo per dideliu svoriu susirūpinusi moteriškė nueina pas daktarą gauti kokių nors vaistų, kad galėtų numesti svorio. Daktaras jai parašė, ką ir kiek turi valgyti. Išeidama iš kabineto, moteriškė sako:
— Bet, daktare, jūs nepasakėte, ar tai reikia imti prieš valgį ar po valgio. . .