Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     formoje— nevartotina kokiam nors būviui nusakyti, pvz.: Sportininkas buvo geroje formoje ( = geros formos). Šiandien aš ne formoje (= nekaip jaučiuosi, prastai nusiteikęs, silpnas).

     gabus kame— gabus kam: Mokinys gabus matematikoje, lietuvių kalboje, sporte  (= matematikai, lietuvių kalbai, sportui').

     galvotiir manyti. Šie du žodžiai yra taip artimi, kad net žodynuose juodu yra aiškinami vienas kitu. Dėl tokio jų artumo yra linkstama, ypač šnekamojoje kalboje, žodi manyti stumti iš vartosenos ir keisti žodžiu galvoti. Pvz.: Galvoju ( = Manau), kad rytoj lis. Galvoju ( =Manau), kad jis dar negrįžo. Pagrindinė žodžio galvoti reikšmė yra: svarstyti, stengtis suprasti, stengtis surasti sprendimą ar išeitį. Pvz.: Galvok, ką daryti. Jei pagalvosi, tai suprasi. Sugalvojau, kaip tą uždavinį išspręsti.

     Galvojimaslabiau reiškia minties pastangas surasti kokį nors sprendimą, susidaryti nuomonę apie vieną ar kitą dalyką. Kas galvoja, tas sprendžia, to mintis yra įtempta, siekdama vienokio ar kitokio tikslo, o manančiajam nereikia nei darbo, nei įtampos, nei tikslo. Manymas yra nuomonė apie kokį nors dalyką ar reiškinį, be pastangų ką nors suprasti ar išsiaiškinti. Pagrindinė žodžio manyti reikšmė yra: turėti kokią nors nuomonę, būti įsitikinusiam. Pvz.: Ką negirtas mano, girtas pasako. Tegul visi mano, kad jų šeima darni. Maniau, kad rytą saulė tekėjo, rūtų šakelė rankoj žydėjo (liaudies daina).

     Žodis manyti vartojamas ir tokiomis reikšmėmis: žadėti, ketinti, viltis, tikėti. Pvz.: Ką manai (ketini) daryti, baigęs mokyklą? Nemanyk (=Nesitikėk), berneli, kad aš tavo būsiu (liaudies daina).

     gautis— nevartotina reikšme "gauti, pasidaryti, išeiti”. Pvz.: Čia gavosi (= išėjo) didelis nesusipratimas. Sudėjus du ir tris, gausis penki (= Sudėję du ir tris, gausime penkis). Didelis efektas čia savaime nesigaus ( = Didelio efekto čia savaime nebus).

     gerbūvisyra nevartotinas dirbtinis žodis. Reikia sakyti gerovė. Pvz.: Dabar šioje šalyje yra didelis gerbūvis (=didelė gerovė).

     giyra ne jungtukas, bet pabrėžiamoji dalelytė. Kartais sakinyje galima ją pakeisti žodžiais juk, tai, tik. Pvz.: Kelk, gi (juk) jau primiegojai. Gi (Tai) ar ir tu ten eisi?

     Gi (Tik) žiūriudevyni vilkai vieną bitę bepjauną.

     Dalelytė gi kartais yra klaidingai vartojama vietoj jungtuko o priešpriešiniuose sakiniuose, pvz.: Jis vakar visą dieną sportavo, gi (=o) šiandien nė iš lovos nesikelia. Kalbėjome apie Maironį, gi ( = 0) dabar pakalbėsime apie jaunuosius poetus.

     Čia dar primintina, kad dalelytė gi kartu rašoma tik su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais, o su visais kitais — atskirai, pvz.: Kurgi tu vakar buvai? Kodėl gi tu man nepranešei? Aš gi tavęs laukiau.

     griežti, groti, lošti, vaidinti, žaisti.Lietuvių kalboje mes turime du skirtingus žodžius išreikšti atitinkamiems skirtingiems veiksmams: žaisti kokį nors žaidimą, pvz., futbolą, krepšinį, tenisą, o groti kokiu nors instrumentu, pvz., smuiku, vargonais, fleita. Įdomu, kad beveik visose plačiau žinomose kalbose šioms dviem sąvokoms vartojamas tas pats žodis žaisti: lot. ludere, angl. to play, vok. spielen, pranc. jouer ir t.t. Dėl to ir mūsų išeivijoje gyvenąs jaunimas dažnai pasako: žaisti smuiku, gitara, vargonais ir pan. Bet tai netaisyklingi pasakymai. Lietuvių kalboje grojama, arba griežiama (styginiais instrumentais), arba skambinama (gitara, pianinu).

     Nors atrodo, kad groti yra kilęs iš lenkų kalbos, bet mūsų bendrinėje kalboje jis jau yra tvirtai prigijęs ir net bepradedąs išstumti beveik tos pačios reikšmės visai gerą žodį griežti. Taip yra gal dėl to, kad žodis griežti turi ir kitų reikšmių, ypač galįs reikšti nelabai malonų veiksmą — griežimą dantimis. Šalia groti galime ta pačia reikšme vartoti ir griežti, ypač kalbant apie styginius instrumentus: smuiką, violončelę, kontrabasą.

     Neturėtume užmiršti ir kitų žodžių, kuriais kartais galima pakeisti minėtuosius veiksmažodžius groti ir griežti, pvz.: muzikuoti, smuikuoti, vargonuoti ir pan. Užuot vartoję žodžius pagrojo ar pagriežė muzikinį kūrinį, galime sakyti atliko (tik jokiu būdu ne išpildė!). Mes turime ir kitų siauresnės prasmės muzikos atlikimo pavadinimų, susietų su instrumento rūšimi: fortepijonu arba gitara skambinama, timpanai ir būgnai mušami, pučiamieji instrumentai pučiami.

     Kai kuriose tarmėse žodis groti vartojamas, kalbant apie lošimą kortomis. Be abejo, tai lenkų kalbos įtaka. Šia prasme veiksmažodis groti yra pavartotas ir vieno kito mūsų rašytojo, pvz., A. Strazdo: Ponam ulioti, kortom groti, minkštuos pataluos gulėti, lietuviškai nekalbėti. Tačiau bendrinėje kalboje pasakymas groti kortomis nėra norminis. Šiam tikslui vartojami veiksmažodžiai lošti ir žaisti. Vienos tarmės labiau yra linkusios vartoti pasakymą lošti kortomis, kitos — žaisti kortomis. Abu pasakymai vartotini ir bendrinėje kalboje, tik lošti labiau linkstama vartoti tada, kai lošiama iš pinigų, o žaisti — kai žaidžiama tik poilsiui, laiko praleidimui, pramogai. Žaisti labiau tinka vartoti, kalbant apie įvairius pramoginius ir sportinius žaidimus, o lošti labiau tinka azartiniams žaidimams, kai lošiama iš pinigų. Tokie žaidimai ar lošimai gali būti kortos, Amerikoje labai paplitęs bingo, loterijos ir pan.

     Kai kalbama apie vaidinimus, pvz., dramą, komediją ir pan., tai vartotina ne lošti, bet vaidinti.

      į(priel. su gal.) — nevartotinas reiškiant laiko tarpą, per kurį kas vyksta ar kartojasi veiksmas, pvz.: Uždirbu trisdešimt dolerių į (=per) dieną. Susirinkimai vyksta du kartu į (= per) mėnesį. Bet galima sakyti: Diena jau eina į vakarą (artėja vakaras).

     Taip pat prielinksnis į nevartotinas, reiškiant objektą, kai valdantysis veiksmažodis reikalauja galininko be prielinksnio arba naudininko. Pvz.: Jis buvo labai į ją (=ją) įsimylėjęs. Rūkymas neigiamai veikia į plaučius ir širdį ( = plaučius ir širdį). Tie pergyvenimai atsiliepia į jo charakterį ( =jo charakteriui).

     Veiksmažodis įsižiūrėti kartais vartojamas reikšme "įsimylėti”; šiuo atveju jis vartojamas su galininku be prielinksnio: Jis buvo ją įsižiūrėjęs; kitais atvejais jis vartojamas su prielinksniu į: Gerai įsižiūrėk į šį paveikslą.

     -iniai.Iš būdvardžių su priesaga -mis nedaromi prieveiksmiai su priesaga -iniai. Tokius netaisyklingai sudarytus prieveiksmius keičiame:

     1.    priesaga -iškai: Jų vaikas jau fiziniai ( =fiziškai) subrendęs, bet psichiniai ( = psichiškai) trupučiuką nenormalus, Lietuviai buvo masiniai ( = masiškai) vežami į Sibirą, Ekonominiai ( = Ekonomiškai) mes jau šiek tiek atsigavome.

     2.    prieveiksmiu, padarytu iš kokybinio būdvardžio, neturinčio priesagos -inis: Jie labai sunkiai materialiniai  (=materialiai) verčiasi. Už tai kiekvienas individualiniai (= individualiai) turės atsakyti.

     3.    suprieveiksmėjusia prielinksnine konstrukcija: Jis esminiai (=iš esmės) visai teisingai galvoja.

     4.    prieveiksminę reikšmę turinčiu žodžių junginiu: Žmonės į paskaitą susirinko šimtaprocentiniai ( = visi, šimtu procentų). Mokinys nusprendė lankyti mokyklą neakivaizdiniai ( = neakivaizdiniu būdu, neakivaizdžiai).

     ypač, ypatingai.Šie du prieveiksmiai nėra sinonimai. Žodį ypač vartojame, pabrėžtinai išskirdami kurį nors daiktą, veiksmą ar ypatybę iš kitų panašių daiktų, veiksmų ar ypatybių, pvz.: Sugavau daug žuvų, ypač lydekų. Ten buvo susirinkę daug jaunimo, ypač mergaičių. Jis gražiai groja įvairiais instrumentais, ypač smuiku. Man patinka švelnios spalvos, ypač šviesiai mėlyna.

     Prieveiksmis ypatingai reiškia nepaprastai, savotiškai, subtiliai, pvz.: Vakar buvo ypatingai šalta diena. Amerikai yra ypatingai sunku išspręsti rasinį klausimą. Solistė ypatingai gražiai atliko šio vakaro programą. Jis yra ypatingai jautrios sielos žmogus.

     Čia galėtų būti toks praktiškas patarimas: kai neaišku, katrą iš šių prieveiksmių vartoti, pamėginkime vartoti ypač. Jeigu jis tinka, tai jį ir vartokime, nes daugiausia klaidų daroma, kai, užuot vartojus ypač, pavartojama ypatingai.