religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1984 / SPALIS - OCTOBER / VOLUME XXXV, NO. 9

PAŠAUKIMAI IR PAŠAUKTIEJI

289

 Sesuo Ona Mikailaitė

EILĖRAŠČIAI

296

 A. P. Bagdonas ir
Klemensas Jūra

KAS IŠPAŽINS . . .

297

 Chiara Lubich

DU DIDIEJI KELIAI

298

 Juozas Prunskis

ĮGYVENDINKIME SAVO GERUMĄ

299

 V. Bagdanavičius

MEDITACIJOS

301

 Aleksandras Kelmietis

PERSIVALGYTI NESVEIKA IR NEKRIKŠČIONIŠKA

302

 Dr. Juozas Kriaučiūnas

VĖŽYS, ŠIRDIS, MEILĖ. . . (IV)

304

 Vytautas Kasniūnas

KAS MAN TIKĖJIME MALONIAUSIA IR SUNKIAUSIA

308

 Aleksandra Gražytė

MERGAITĖMS NEAPSIMOKA
SIEKTI PROFESIJŲ . . .

309

 Danutė Račiūtė

KAIP LIETUVIŠKĄ SPAUDĄ PADARYTI ĮDOMESNĘ

311

 Auris Jarašiūnas
ir Tauras Radvenis

“MAŽŲJŲ DIENOS” MAŽIEMS IR DIDELIEMS

312

 Nijolė Jankutė

TĖVYNĖJE

313

 Gediminas Vakaris

POEZIJA IŠ LIETUVOS

319

 N. N.

KALBA

320

Juozas Vaišnys, S.J.

ŠYPSULIAI

321

 Red.

TRUMPAI IŠ VISUR

322

 J. Pr.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

324

 Red.

Šis numeris iliustruotas Algirdo Grigaičio nuotraukomis. Viršelio piešinys — Rasos Krokytės.

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

SESUO ONA MIKAILAITĖ

     Nesunku mums sutikti su popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais, pasakytais viename pamoksle 1981 metais: "Pašaukimų stoka į kunigus ir taip pat į vyrų bei moterų vienuolijas, atvirai kalbant, šiandien yra pagrindinė Bažnyčios problema”.

NELINKSMOS STATISTIKOS

     Svarstant pašaukimų klausimą lietuvių visuomenėje, svarbu prisiminti, kad esame dalis platesnės visuomenės, kuri taip pat sielojasi pašaukimų stoka, kuri gyvena tais pačiais rūpesčiais.

     Amerikoje pašaukimų krizė aštrėja per paskutinius dvidešimt metų ir dar nėra jokių ženklų, kad ji pagerės. Kai kas net mano, kad dabar yra tiktai šios krizės pradžia.

     Pažvelkime truputėlį į nelinksmas statistikas. Nors kunigų skaičius JAV 1963 ir 1983 m. buvo beveik tas pats — 58.000, tačiau veiklių, pajėgių kunigų skaičius smarkiai krinta. 1984 m. suskaičiuota apie 12.000 seminaristų; tai 700 mažiau negu 1983 m., 8.000 mažiau negu 1973 m., ir 36.000 mažiau negu 1963 m. Tačiau dramatiškiausias sumažėjimas yra seserų vienuolių gretose. Jų skaičius nusmuko nuo 177.000 iki 120.000. 1983 m. statistikos rodo, kad dabar yra 118.027 seserys vienuolės — pustrečio tūkstančio mažiau negu pernai. Šiuo metu yra 69% mažiau seserų, dirbančių mokyklose, negu prieš 20 metų. Tuo tarpu tikinčiųjų skaičius JAV yra paaugęs.

     Galima būtų vis didinti ir dauginti šias nelinksmas statistikas, bet tai tik mus nuliūdins ir neigiamai nuteiks. Pasižiūrėkime, ar nėra teigiamų reiškinių, kokių nors prošvaisčių.

Algirdo Grigaičio nuotrauka

A. P. Bagdonas

KALNO PASLAPTIS

Kalną pašlaitės kviečiais liūliuoja,
Aukštieji fygmedžiai pakelėj šnera,
Už upės pušys šakomis moja.
Aplink taip šventa, ramu ir gera.

Kalno viršūnė spinduliuos tviska,
Barzdotų vyrų figūros kyla,
Bet vienas veidas pralenkia viską,
Jo balso aidas suardo tylą:

“Kaip Tėvas siuntė mane į žemę,
Taip siunčiu ašai jus į pasaulį.
Lai Dievo žodis likimą lemia,
Išnyks nelaimės, tamsos apgaulės. .

Staiga sužibo viršūnė kalno,
Suspindo auksu Kristaus drabužiai,
Dangun pakyla jų rankų delnai,
O Viešpats nyksta debesų iže.

ŽEMAITIJOS KRYŽIUS

Žalios pievos, melsvi dangūs
Ir laukų platybės,
Pakelėj prigludęs saugo
Senas kryžius
rymo.

Slenka metai, audros ūžia,
Laiko upės teka,
Senas kryžius susigūžęs
Mūsų žingsnius seka.

CHIARA LUBICH

     "Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje” (Mt 10,32-33).

     Tie Jėzaus žodžiai padrąsina ir teikia džiaugsmo visiems krikščionims. Jais Jėzus šaukia mus gyventi tvirtu tikėjimu į Jį, nes mūsų amžinas likimas priklauso nuo mūsų ištikimybės Jam čia, žemėje. Jei mes išpažinsime Jį kitų akivaizdoje, Jis sako, turės pagrindą išpažinti mus savo Tėvo akivaizdoje, bet jei mes Jo išsiginsime, tai ir Jis mūsų išsigins.

     Iš meilės mums Jėzus primena atlyginimą ir bausmę, kurie mūsų laukia po šio gyvenimo. Jis žino, kaip vienas Bažnyčios tėvų sako, kad kartais bausmės baimė geriau padeda, negu gražus pažadas. Todėl, stiprindamas mumyse amžinos laimės viltį, Jis kartu sužadina ir amžino pasmerkimo baimę.

     Jam rūpi, kad mes galėtumėm amžinai gyventi su Dievu, ir tai Jam svarbiausia. Tai tikslas, kuriam mes ir buvome pašaukti į šį gyvenimą. Iš tikrųjų tik su Juo pasieksime savo pilnatvę, mūsų aspiracijų realizavimą. Todėl Jėzus ir ragina mus primygtinai išpažinti Jį dabar. Bet jei Jo išsižadėtumėm ir nenorėtumėm turėti nieko bendra su Juo, tada, pasiekę kitą gyvenimą, pamatytumėm, kad esame atskirti nuo Jo amžinai.

     Tada, mūsų gyvenimo pabaigoje, Jėzus tik patvirtintų Tėvo akivaizdoje tai, ką kiekvienas mūsų jau buvome pasirinkę čia, žemėje, su visomis to pasekmėmis. Kalbėdamas apie paskutinį teismą, Jis iš anksto įspėja mus, kad nerizikuotumėm savo amžinybės, rimtai nepagalvodami apie mūsų apsisprendimo svarbumą.

JUOZAS PRUNSKIS

     Kai 1948 m. sausio 20 d. žiaurus fanatikas mirtinai peršovė didįjį kovotoją dėl Indijos laisvės Mahatmą Gandhį, paskutinį žodį prieš mirtį tardamas, tas taurusis vyras pasakė: "O, Dieve!”

     Dievo šauktis, mūsų Sutvėrėją turėti prieš akis reikia ne tik mirties valandą, bet visą gyvenimą. Į Dievą yra du pagrindiniai keliai: Dievo meilė ir artimo meilė. Tiedu jausmai nutildo mūsų širdyse savimylos aistrą ir prablaivo akis matyti mūsų Kūrėją.

PIRMASIS KELIAS

     Amerikoje plačiai žinomas pramoginio pasaulio žvaigždė Pat Boone yra parašęs knygą "Get Your Life Together” (Susitvarkykite savo gyvenimą). Čia jis atskleidžia savo pergyvenimus, kai pasuko šiuo keliu. Jis rašo: "Visas mano gyvenimas pasikeitė, kai aš išmokau garbinti Dievą.. . Kaip Dovydas aš susekiau, kad Dievas džiaugiasi mūsų jam skiriamu garbinimu ir atsiliepia”. Pat Boone kalbėjo Jokūbo žodžiais, kuris savo laiške rašė: "Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų” (Jok 4,8). Paskui Boone rašė: "Tai Dievo pažadas, o jis ištesi savo pažadus”.

     Dar arčiau nurodydamas žmogui kelią prie Dievo, Boone rašė: "Pasiimk Naująjį Testamentą ir arčiau pažink tą tikriausią, stipriausią ir brangiausią mūsų Draugą, kokį tik esi turėjęs — Jėzų”.

     Dievo meilė visų pirma reiškiasi nuoširdžiu klusnumu, sąžiningu Dievo įsakymų vykdymu. Gražiai apie tokį klusnumą yra pasakęs arkiv. Fulton Sheen savo pomirtiniame veikale "On Being Human”, kur surinkti ir suklasifikuoti jo periodinėje spaudoje pasirodę straipsniai. Viename jų jis rašo: "Mūsų Viešpats praleido tris valandas atpirkimo vyksme. Trejus metus praleido, mokydamas žmones, o trisdešimt metų praleido, klausydamas, kad neklausantis pasaulis suprastų paklusnumo vertę”. Kitoje to paties veikalo vietoje jis rašė: "Klausyti Dievo įsakymų, turint mintyje, kad jie yra išmintingiausiojo ir labiausiai mus mylinčiojo potvarkiai, yra geriausias kelias susekti gyvenimo išmintį ir grožį”.

V. BAGDANAVIČIUS

     Mes, katalikai, esame įpratę nedaug dėmesio kreipti į tai, ką reikia daryti. Pas mus yra įsivyravusi pažiūra, kad svarbu yra tik tai, kad mūsų veikimas nebūtų nuodėmingas, o visa kita nesvarbu. Dėl tos priežasties mes sąmoningu savo veikumu neprisidedame prie aplinkos gerinimo (plg. Romano Guardini "Prayer in Practice”, 179 psl.).

     Žinoma, yra svarbu, kad tai, ką mes darome, nebūtų nuodėminga. Taip pat yra teisinga pažiūra, kad bet kuris veiksmas, jeigu jis nėra nuodėmingas, turi savo vertę amžinybės požiūriu. Tačiau mes praleidžiame iš akių klausimą, ar mūsų veikimas tikrai eina iš vidujinio mūsų gerumo. Ar mes veikiame iš to, kas esame ir kaip dalykus suprantame? Ar mūsų veikimas tikrai mums atstovauja? Ar mūsų veikimas tikrai yra vertingas kultūriniu, tautiniu, visuomeniniu ir politiniu atžvilgiu? Kai į tai nekreipiame dėmesio, atsitinka, kad netikintieji, kurie savo darbų nevertina amžinybės požiūriu, o žiūri vien tiesioginių uždavinių, atlieka dažnai labiau pastebimų gerų darbų.

     Antra vertus, reikia pastebėti, kad nebus teisingas nusistatymas žmones vertinti pagal tai, kiek kuriam žmogui darbai pasiseka arba kiek kas už savo darbus susilaukia vienokio ar kitokio viešo įvertinimo. Ir tokio žmogaus darbai, kurie jo bendradarbių nebuvo labai įvertinti ar net nebuvo visiškai pastebėti, tai visuomenei, kurioje jis gyvena, gali būti labai vertingi.

ALEKSANDRAS KELMIETIS

ANT UOLOS

     Uola, ant kurios sėdžiu, nejuda, neprotauja, nejaučia, o aš mažas mažas vabalėlis savo apimtimi spinduliuoju po visą universą, nepaisydamas laiko nė erdvės kategorijų nustatytos tvarkos ir dėsnių. Kokia energija, kokia galia aš tai darau, kad galiu tuos laikus, tas erdves, tas medžiagų ir daiktų mases sutalpinti savo mintyje, susupti, įvynioti, apgaubti savo minties lauke? Ir kas tai per jėga, kieno tai galia, jei ne mano sielos?

     Taip, tai siela, tai dvasia, dieviškoji galia, kurios mažas lašelis ir aš esu. Esu laikiname pasaulyje ir laikinoje nežinioje, kad joje, kaip žiemkentis grūdas, pasiruoščiau naujam pasauliui. Kokia begalybė pasaulių prieš mane, visi telpame vienoje amžinybėje. Neskubėk su savo gyvenimu, amžinybėje esame kartu su visais. Garbė Tau, Viešpatie, už gyvenimą!

DR. JUOZAS KRIAUČIŪNAS

     Kiekvienas gyvas kūrinys vadinamas gyviu. Ir žmogus yra gyvis. Nors mes ir nežinome, kas yra gyvybė, bet turime daug žinių, kaip ji reiškiasi. O ji reiškiasi tokiais vyksmais: biologiniu, biocheminiu-bioelektriniu ir energijos gaminimu bei naudojimu. Biologinis vyksmas — galimumas palikti įpėdinius, biocheminis-bioelektrinis — organizmo (gyvio) pajėgumas augti, pataisyti ir pakeisti sugedusias ir susidėvėjusias dalis, bent ligi tam tikro laipsnio, o energija reikalinga, tiek aukščiau minėtiems gyvybės reiškiniams vykdyti, tiek įgalinti organizmą sudaryti sąlygas tiems reiškiniams vykdyti, net įgalinti gyvį judėti.

     Nors visi čia ir žemiau aprašomi dalykai tinka kiekvienam gyviui, bet toliau mintyje turėsiu tik žmogų.

MAISTAS IR JO PERTEKLIUS

     Žmogaus organizmo augimui, jo palaikymui ir energijos gaminimui reikia medžiagų, taip kaip mašinai kokio nors kuro. Žmogus tas medžiagas gauna maistu. Tiesa, žmogaus organizmas reikalauja, kad maiste būtų trijų pagrindinių organinių medžiagų: angliavandenių, proteinų ir riebalų (lipidų). Žmogus naudoja maisto produktus tų medžiagų turinčius, nors tųjų kiekiai įvairuoja. Žinome, kad toms pagrindinėms medžiagoms tinkamai panaudoti reikia, kad organizmas gautų su tomis medžiagomis ar ir atskirai dar įvairių vitaminų ir nedidelį kiekį mineralų bei metalų.

     Reikia žinoti, kad kiekvienas tų pagrindinių maisto medžiagų gramas teikia organizmui kitokį energijos kiekį, matuojamą kalorijomis: 1 gr angliavandenių gali duoti 4 kalorijas, 1 gr proteinų — 4,1 kal., 1 gr riebalų — 9 kal. Jei prie maisto produktų priskirsime ir etinį alkoholį (vartojamą gėrimuose), tai jo 1 gr teikia 7 kal. Taip tam pačiam kalorijų kiekiui gauti reikia daugiau kaip dvigubai angliavandenių negu riebalų.

Vytautas Kasniūnas

     Pokalbiams užvirus, visiems norint kalbėti ir, širdį išliejant, daug pasakyti, Jonaitienė atnešė raguolį, o šeimininkas papilstė savo gaminto midaus stikliukus.

     Kaip man rodosi, tu, Vandule, pradėk mums ruošti pusryčius, nes, taip įdomioms kalboms įsisiūbavus, greičiausiai saulutę pasitiksime, — lūpas padažiusi, pasakė dainininkė Paštukaitienė.

     —    Tik Jonaitienė moka tokius svečius suburti, su kuriais ir prie stalo gražu, ir prie krosnies šilta, — įsiterpė visą laiką daug kalbėjusi Kazėnienė.

     —    Še tau, boba, nei ragaišis, nei pyragas, — kirto žmonai Kazėnas. — Nukalbėjai, bobule, save paaukštindama, į rinktinius svečius įsirikiuodama.

     —    Taip pas mus sakydavo žemaičiai, — pasiteisino žmona. — Jam, suvalkiečiui, aš vis neįtinku. Ką tik pasakau, vis negerai.

     —    Išgerkime už žemaičius ir suvalkiečius, taiką paskelbkime, — pakėlusi taurę, pasiūlė Bružikienė. — Siūlau toliau tęsti tą Alės taikliai pavadintą "Žmogaus gyvenimo seminarą”. Neseniai aš lankiau ligoninėje po didelės operacijos savo draugę. Radau ją pro ašaras kūkčiojančią. Užėmė man žadą, ir žodžio ištarti negalėjau. Ėmė lūpos virpėti, ir valdžiaus, kad nepradėčiau verkti. Spėjau, kad ką nors negera pasakė gydytojas. Bet prie keltuvo sutikta Zubrienė, ką tik ligonę lankiusi, tauškėdama nudulkėjo. Būtų užsiminusi, kad kas nors negero, o dabar tik minėjo, kad labai gražių gėlių atvežė, už visas kitas gražiausių, žinoma, pasigirdama, koks jų brangumas! ..

Algirdo Grigaičio nuotr.

Algirdo Grigaičio nuotr.

 ("Laiškų lietuviams” jaunimo konkurse premijuotas straipsnis)

Aleksandra Gražytė

     Tėveliai sako, kad man yra daug duota, užtat iš manęs yra daug laukiama. Sako, kad, kai gimiau, gavau dideles dovanas: Lietuvos tautybę ir Kristaus tikybą. Dėl to iš manęs yra laukiama sąžiningo ir doro gyvenimo, nuoširdaus darbo dėl savo tėvų žemės Lietuvos ir brendimo Dievo meilėje.

     Tikiu į Dievą ir į amžinąjį gyvenimą. Kas sekmadienį dalyvauju šv. Mišiose ir mokausi Dievo įsakymų. Klausau pamokymų bažnyčioje ir namie. Meldžiuosi ir gerbiu Dievą. Žinau, kad Dievas mane ir visus mus myli, ir tas geras jausmas (būti Dievo meilėje) niekaip kitaip nėra gaunamas, kaip tik per maldą ir tikėjimą. Būti gerai ir ištikimai Dievo meilėje yra sunku, bet kai Jis padeda, tai yra malonu ir gera.

Aleksandra Gražytė.

     Yra sunku suprasti viską, kas man yra mokoma ir sakoma, tiek šv. Mišių skaitymuose, tiek teologiniuose klausimuose, tiek gerų žmonių pamokymuose. Kartais galiu suprasti pamokymus ir paaiškinimus ir juos pritaikyti savo gyvenime, o kartais yra labai sunku ir klausiu — kodėl? Kodėl taip? Ir kartais yra sunku visiškai priimti, kas mokoma, be klausimų ar be atsakymų į tą klausimą — kodėl? Man, pavyzdžiui, yra sunku suprasti, kodėl reikia priešą mylėti, jeigu jis mane skriaudžia ar iš manęs juokiasi! Kodėl jį mylėti? Galvoju, kad daug lengviau yra gerumo mokyti ir aiškinti, negu gyvenime taip daryti. Tačiau mylėti Dievą reiškia vykdyti jo įsakymus, padėti artimui ir mylėti kitą žmogų.

Danutė Račiūnė

     Kodėl mergaitei gaišinti laiką, vargti be reikalo, nervintis, nagus kramtyti, siekiant mokslo ir bandant įsigyti profesiją? Moteris silpnesnė lytis — protiškai, fiziškai, beveik visais atžvilgiais, išskyrus grožį. Gražesnė už vyrus, moteris turėtų ir rūpintis grožiu. Grožis patrauklus, ypač vyrams — tai jų kriterijus, renkantis žmonas. Grožio standartai moterims aukšti, diktuojami amerikiečių visuomenėje pagal šiuos kriterijus: kūnas plonas, veidas be dėmių, be raukšlių, plaukai aistringai spalvoti, o kartais aptempti rūbai ir aukšti kulnai padeda išryškinti moters grožį.

     Gal ir verta gražiai apsirengusiai moteriai lankyti universitetą, bet ten neturėtų per daug vargti. Jos pagrindinė rolė turėtų būti pritraukti ir pričiupti vyrą. Jeigu ši strategija pasiseka, sekanti scena būtų vestuvės, paskui ji turėtų pasigimdyti vaikučių ir auklėti šeimą. Mokslas ir profesija nepadės moteriai vystyklus keisti, nosytes šluostyti, vaikus priglausti prie krūtinės ir jiems pasakėles pasakoti.

     Moters lemtis — kūdikius gimdyti. Linksmi ir sklandus šeimos santykiai vis sukelia didelį pasididžiavimą ir džiaugsmą tėvams, bet vaikučius auklėti ir namais rūpintis pagrindinai moters rolė. Vyras gali prisidėti prie vaikų auklėjimo, bet jis neturėtų rūpintis visomis šeimos detalėmis. Juk vyrai buvo sukurti būti aktyvūs; jie domisi idėjomis, mintimis. O moters lemtis — auklėti šeimą, nes ji domisi žmonėmis ir jausmais.

 (Tokia tema buvo pasiūlyta jaunimui "Laiškų lietuviams” konkurse. Čia dedame dviejų jaunuolių iš Los Angeles lituanistinės mokyklos pasisakymus. Red.

     Neseniai paėmiau "Draugą” ir pradėjau skaityti straipsnį, kuris man atrodė vienas iš įdomesnių. Greitai nusivyliau, nes buvo labai nuobodus. Kai pradėjau skaityti, tuoj radau daug nesuprantamų žodžių. Reikėjo vartoti žodyną. Kadangi tų nesuprantamų žodžių buvo daug ir labai dažnai reikėjo vartyti žodyną, tai tuoj pavargau. Taip pat ir tema atrodė neįdomi. Pradėjau skaityti kitą straipsnį. Vėl tos pačios problemos.

     Tad, rašant jaunimui, reikėtų vartoti paprastesnius žodžius ir parinkti įdomesnes temas. Būtų labai įdomu, jeigu patys studentai aprašytų savo sueigas, susirinkimus, minėjimus, sporto žaidynes ar bet kokį kitą įdomų atsitikimą. Neseniai mūsų skautų tinklinio komanda žaidė prieš lenkus ir vengrus. Mes laimėjom! Ar nebūtų įdomu skaityti, jei kas nors šias rungtynes būtų aprašęs?

     Būtų įdomu sužinoti, ką lietuvių jaunimas daro kituose Amerikos miestuose, kokia ten yra jų veikla. Jeigu lietuvių spauda būtų jaunimui įdomi ir suprantama, tai jis daugiau skaitytų ir tokiu būdu lavintų savo lietuvių kalbą. Jaunimas darytųsi vis lietuviškesnis. Jeigu neišlaikysim lietuvybės tarp jaunimo, tai greit ji visur išnyks. Kas tada perims lietuvių organizacijas, kas mokys vaikus lietuvių kalbos?

Auris Jarašiūnas

Nijolė Jankutė

     Seniai, labai seniai, Kalėdų, gimtadienių ir vardinių pagrindinė dovana būdavo knyga. Apdovanotasis nedėdavo jos į lentyną, bet, kaip Mažvydas liepė, "imdavo ir skaitydavo”. Dabar švenčių dovanos — ilga dažnai bereikalingų daiktų eilė. "Viskas kūnui, nieko dvasiai!” — galėtų būti švenčių gėrybes lydintis šūkis. Todėl skaitančiam žmogui gauti knygą dovanų šiais laikais yra ypatingas malonumas. O kada toji knyga, vos atvertus, sugrąžina tolimos vaikystės gražiausius momentus, tai norisi visiems pasakyti:

     — Skaitykit Vytės Nemunėlio "Mažųjų dienas” patys sau ir savo mažiesiems!

     Mūsų mažieji, gyvenamosios aplinkos "maitinami” kompiuterine sofistikacija ir televizijos žiaurybėmis, dažnai išauga be vaikystės, lyg dirbtinai nunokinti obuoliukai. Vytės Nemunėlio nuoširdžios, skambios, žaismingos "eilutės” padės lietuviška-žmogiška auklyba susirūpinusiems tėvams ir seneliams prailginti mažųjų vaikystę.

     Ši vaikų poezijos rinktinė prasideda su eilėraštukais iš "Mažųjų pasaulio” (1931 m.) ir baigiasi "Pietų vėjelio” (1950 m.)rimais. Ši metų eilė apima ir patį gražiausiąjį nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, ir okupacijas, ir pirmuosius metus išeivijoj. Lietuviukas, gimęs 1931 m., užaugo migdomas dainomis virtusiais Vytės Nemunėlio eilėraščiais: "O, atsimenu namelį”, "Šlama šilko vėjas”, žaisdamas "Dzig-dzig-dzig į Vilnių jojau” ir šimtus kartų deklamuodamas "Aš turėjau dviratuką”.

     Nuo pirmųjų Vytės Nemunėlio eilėraščių pasirodymo jau praėjo daugiau kaip pusšimtis metų, bet ne vienas viduriniosios kartos lietuvių teberiša gražiausius prisiminimus su tais paprastučiais, linksmais posmeliais.

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

RAUDONOJI KNYGA

     "Raudonoji knyga” yra naudojama į-rašyti į pavojų patekusioms įvairioms žvėrių, paukščių, žuvų, roplių, vabzdžių bei augalų rūšims. Įrašymas į šią knygą, — tai perspėjimas, kad rūšis gali išnykti, ir kraštas, kur ji dar gyvena, atsakingas prieš žmoniją už tinkamą jos apsaugą. 1976 m. "Raudonoji knyga” įsteigta ir Lietuvoje. Joje įrašyti šie vardai.

     Tauras — naminių galvijų protėvis. Senovėje jų gyventa ir Lietuvoje. Jie buvo labai mėgstami Lietuvos kunigaikščių medžioklėse. Paskutinis nušautas 1627 m. istorinės Lietuvos pietų rytų dalyje. Tauro ragų randama įvairiose Lietuvos vietose. Neretai pasitaiko iškasti iš durpyno tauro kaulus. Tauro kaukolė su ragais iškasta iš Liekno pelkės, Ramygalos apylinkėse. Dar viena kaukolė su kaulais iškasta iš Pukiškio ežerėlio, netoli Vabalninko. Nuo tauro vardo kilę vietovardžiai — Tauragė, Tauragnai, Tauralaukis, Taurupys, Taurai, Tauravas.

     Pirmuoju į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas stumbras. Tai buvo bebaigiantis Lietuvoje išnykti gyvulys. Gal būtų išlikę tik stumbrą menantys vietovardžiai — Stumbriai, Stumbriškis, Stumbragiriai, Stumbrinė, Zubriai, Zubrickai, jei nebūtų jų keletas atgabenta iš kitur. Šiandien jau jų priskaičiuojama per trisdešimt. Lietuvoje stumbrų pėdsakų užtinkama visur. Senovės lietuviai jų ragus naudojo kaip taures midui gerti. Kariai jų ragais puošė savo galvas. Vartoti kaip stipraus garso instrumentai ir nešioti prie diržo. Garsios buvo Lietuvos kunigaikščiu iškilmingos stumbru medžioklės.

ŽEMAIČIU KAPINĖS

Nutilo raudos -  verkiančią dejonės.
Jau niekas jūsų, poilsio nedrums. . .
Paliko jus net mylimiausi žmonės. . .
Tokia pati dalia skirta ir mums.

O    kryžiai budi - dieną naktį saugo,
Lydėję jus gyvenimo keliu. . .
Ištikimesnio ir geresnio draugo
Visam pasauly rasti negaliu. . .

Ramiai ilsėkit... šviesios žvaigždės rymo,
Ir kryžiai vis kas naktį čia budės.
Pušų graudaus, liūliuojančio ošimo
Ir ilgo poilsio jums nieks nepavydės.

Kapų tyla. . . ir švelnios gėlės žydi,
Ir mus, ir jas mirtis vienodai lydi.

ŽEMAIČIŲ KRYŽIAI

Į  mūsų žemę šaknimis įaugę,
Viršūnę keldami ligi dangaus,
Jūs kviečiai širdį vargstančio žmogaus
Į ateitį laimingą, ramią, saugią.

Žemaičių kryžiai, kryžkelių sargai,
Ištikimieji vargo žemės broliai. . .
Kiek ašarų jūs matėt ligi šiolei,
Gilių žaizdų, negyjančių ilgai. . .

O, nepalikit niekad mūsų krašto,
Tėvų sodybų, klonių, pakelių.
Kas laimins triūsą mūs dienų tylių,
Kam paaukosim savo darbų naštą?

Sakyki, sese, kam gi tu guodies,
Kai gilų liūdesį kenti širdies?

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     įprotisskirtinas nuo papročio. Įprotis (vok. Gewohnheit, rus. privyčka) yra individualinis dalykas, o paprotys (vok. Sitte, rus. obyčaj) yra visuomeninio pobūdžio reiškinys. Pvz.: Kai kurie vaikai turi blogų įpročių. Lietuviai gerbia savo papročius ir tradicijas.

     įsimylėti į ką— įsimylėti ką:Jis be galo įsimylėjęs į tą merginą ( - tą merginą).

     įsisavinti.Dabar Lietuvoje, veikiant svetimoms Įtakoms, gana plačiai vartojamas žodisįsisavinti,kur daug geriau tiktųišmokti, suvokti, priprasti, prisitaikyti, virškinti ir t.t., pvz.:Mokiniai jau neblogai įsisavino (=išmoko) visus dėstomus dalykus. Turėtume geriau įsisavinti (= suvokti') sporto reikšmę žmogaus sveikatai. Jau būtų laikas įsisavinti naujus metodus ( =priprasti, prisitaikyti prie naujų metodų). Atvėsusi duona geriau įsisavinama ( = virškinama'), įsitėmyti — įsidėmėti, įsižiūrėti.įsivaizdinti— įsivaizduoti.iš kalno(lenk.z gory)— iš anksto:Aš tau užmokėsiu iš kalno( =iš anksto).

     išeina— nevart. reikšme "vadinasi, taigi”:Išeina (=Vadinasi), kad tik aš čia kaltas.

Pirmo skyriaus mokinys į klausimą, kokia mums yra nauda iš vandens, pagalvojęs taip atsakė:

—    Jeigu nebūtų vandens, tai žmonės neišmoktų plaukti, o tada daug žmonių, nemokėdami plaukti, prigertų.

*

Du vokiečiai, pramokę anglų kalbos, užėjo Amerikoje į restoraną, atsisėdo prie staliuko ir vienas sako gėrimų padavėjui:

—    Bartender, two Martinis!

Padavėjas paklausia:

—    Dry?

—    No, zwei! — drąsiai atsako vokietis.

*

Nudistų pliaže klientas priekaištauja jį aptarnaujančiam padavėjui:

—    Dėl ko jūs taip neaiškiai kalbate, aš nieko nesuprantu!

—    Ką gi aš galiu padaryti, — aiškinasi padavėjas, — mano burna pilna monetų.

■    Vysk. Paulius Baltakis, lietuvių pranciškonų provinciolas, yra naujas išeivijos lietuvių vyskupas. Gimęs 1925 m. sausio 1 d. Troškūnų par., Panevėžio apskr. Mokėsi Anykščiuose. Vokiečių buvo išvežtas darbams į Suomiją, vėliau pateko į Norvegiją, o karo pabaigoje — į Belgiją. Į pranciškonus įstojo 1946 m. Kunigu įšventintas 1952 m. rugp. 24 d. Ilgesnį laiką darbavosi Toronto Prisikėlimo parapijoj. Daug dirbo su jaunimu. Suorganizavo “Aušros” sporto klubą, ruošė jaunimo stovyklas savo įsteigtoje Wasagos stovyklavietėje.

■    Vatikanas pareiškė, kad britų autoriaus D. Yallop knyga “In God’s Name”, kurioje tvirtinama, jog popiežius Jonas Paulius I tevaldęs Bažnyčią tik 33 dienas, buvęs 1978 m. nunuodytas, yra absurdiška fantazija. Knygoje labiausiai kaltinamas arkiv. P. Marcinkus. Jis šią knygą pavadino melagingu šlamštu.

■    Šveicarijon birželio 12 d. nuvykęs popiežius Jonas Paulius II įvairius to krašto miestus lankė 6 dienas. Jis pasakė kalbą Pasaulio Bažnyčių Taryboje, kuri apima daugiau kaip 300 Bažnyčių, veikiančių 100 kraštų, turinčių apie 400 mil. krikščionių. Pažymėjęs, kad yra skirtumų tarp katalikų ir jų, popiežius išryškino stiprų ekumeninį sąjūdį katalikybėje ir pabrėžė vienybės reikalą. Priminė ir Romos vyskupo autoritetą Bažnyčioje. Pabrėžė reikalą dirbti išvien, siekiant socialinio teisingumo ir taikos. Drauge pareiškė, kad ne Bažnyčios reikalas kištis į vyriausybės formą, kokią gyventojai pasirinko. Generalinis Pasaulio Bažnyčių Tarybos sekretorius kun. Philip Potter savo kalboje pabrėžė didesnio bendradarbiavimo reikalą tarp katalikų ir protestantų, siekiant socialinės gerovės ir krikščionių vienybės. Popiežius Šveicarijoje pirmas Mišias turėjo Lugano mieste, kur buvo susirinkę apie 20.000 žmonių.

■    JAV-se yra 33 katalikų arkivyskupijos, 142 vyskupijos, trys Rytų Apeigų egzarchatai ir kariuomenės ordinariatas. Už JAV žemyno ribų dar yra katalikų arkivyskupija ir keturios vyskupijos Portorike ir po vieną Carolin-Marshall salose, Guame ir Virgin salose.

Albinas Baranauskas. PILIAKALNIO ŠEŠĖLIS. Romanas. Išleido Liet. knygos klubas 1984 m. Spaudė “Draugo” spaustuvė. Viršelis Jonės Karužaitės. 213 psl., kaina 8 dol.

Eduardas Cinzas. ŠVENTOJO PETRO ŠUNYNAS. Romanas. Išleido Ateities literatūros fondas 1984 m. Viršelis Danguolės Stončiūtės - Kuolienės. Spaudė “Draugo” spaustuvė. 234 psl., kaina 10 dol. Knygą galima gauti pas platintojus arba Ateities literatūros fcnde, 10000 S. Bell Ave., Chicago, IL 60643.

PETRAS KARUŽA. Giesmės apie daiktus ir žmones. Margi žiedai. Ankstyvieji poezijos ir beletristikos bandymai. Straipsniai. Nekrologai. Atsiminimai. Redagavo Antanas Vaičiulaitis ir Bernardas Brazdžionis. Išleido Kazys Karuža 1984 m. Spaudė “Draugo” spaustuvė. Kieti viršeliai, 408 psl., kaina 15 dol.

Alfonsas Grauslys. JIEŠKAU TAVO VEIDO. Dvasinio ugdymo įtaigos. II papildyta laida. Išleido Prisikėlimo parapija Toronte 1983 m. Viršelį piešė Aldona Totoraitienė. 360 psl., kaina 10 dol. Knygą galima užsisakyti šiuo adresu: Prisikėlimo parapija, 1011 College St., Toronto, Ont., M6H 1A8, Canada.

Adolfas Damušis. ANTINACINĖ LIETUVIŲ REZISTENCIJA. Atspaudas iš “Tėviškės žiburių” 1984 m. 13, 15 ir 16 nr.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     Skelbiame XXVI straipsnio konkursą suaugusiems ir jaunimui.

     Suaugusiems siūlomos šios temos: 1.Mūsų išeivijos religinio ir tautinio gyvenimo skersinis pjūvis (angl. cross-section). 2. Dėl ko šeimos skiriasi? 3. Pavyzdžio reikšmė ir galia.

     Jaunimui (iki 30 m. amžiaus) skiriamos temos: 1. Moterų kova už lygias teises. 2. Dėl ko jaunimas nutolsta nuo religijos? 3. Iš kur kyla vaikų nesusipratimai su tėvais?

     Suaugusiųjų straipsniai turi būti ne ilgesni kaip 10 mašinėle rašytų puslapių, o jaunimo — ne mažiau kaip du mašinėle rašyti puslapiai (bet pageidaujama ir ilgesnių). Straipsniai pasirašomi slapyvardžiu ir kartu su straipsniu į voką įdedamas uždaras vokelis su tikrąja autoriaus pavarde, adresu ir telefonu. Straipsniai turi pasiekti redakciją iki kovo mėn. 15 dienos. Laimėtojams premijos bus įteiktos “Laiškų lietuviams” renginyje gegužės mėn. 5 dieną.

     Suaugusiems numatytos tokios premijos: I — 150 dol., II — 100 dol., III — 80 dol., IV — 70 dol. Jaunimui: I — 100 dol., II — 80 dol., III — 70 dol., IV — 50 dol. Vertinimo komisija, reikalui esant, gali ir kitaip paskirstyti premijas.