■ Vysk. Paulius Baltakis, lietuvių pranciškonų provinciolas, yra naujas išeivijos lietuvių vyskupas. Gimęs 1925 m. sausio 1 d. Troškūnų par., Panevėžio apskr. Mokėsi Anykščiuose. Vokiečių buvo išvežtas darbams į Suomiją, vėliau pateko į Norvegiją, o karo pabaigoje — į Belgiją. Į pranciškonus įstojo 1946 m. Kunigu įšventintas 1952 m. rugp. 24 d. Ilgesnį laiką darbavosi Toronto Prisikėlimo parapijoj. Daug dirbo su jaunimu. Suorganizavo “Aušros” sporto klubą, ruošė jaunimo stovyklas savo įsteigtoje Wasagos stovyklavietėje.
■ Vatikanas pareiškė, kad britų autoriaus D. Yallop knyga “In God’s Name”, kurioje tvirtinama, jog popiežius Jonas Paulius I tevaldęs Bažnyčią tik 33 dienas, buvęs 1978 m. nunuodytas, yra absurdiška fantazija. Knygoje labiausiai kaltinamas arkiv. P. Marcinkus. Jis šią knygą pavadino melagingu šlamštu.
■ Šveicarijon birželio 12 d. nuvykęs popiežius Jonas Paulius II įvairius to krašto miestus lankė 6 dienas. Jis pasakė kalbą Pasaulio Bažnyčių Taryboje, kuri apima daugiau kaip 300 Bažnyčių, veikiančių 100 kraštų, turinčių apie 400 mil. krikščionių. Pažymėjęs, kad yra skirtumų tarp katalikų ir jų, popiežius išryškino stiprų ekumeninį sąjūdį katalikybėje ir pabrėžė vienybės reikalą. Priminė ir Romos vyskupo autoritetą Bažnyčioje. Pabrėžė reikalą dirbti išvien, siekiant socialinio teisingumo ir taikos. Drauge pareiškė, kad ne Bažnyčios reikalas kištis į vyriausybės formą, kokią gyventojai pasirinko. Generalinis Pasaulio Bažnyčių Tarybos sekretorius kun. Philip Potter savo kalboje pabrėžė didesnio bendradarbiavimo reikalą tarp katalikų ir protestantų, siekiant socialinės gerovės ir krikščionių vienybės. Popiežius Šveicarijoje pirmas Mišias turėjo Lugano mieste, kur buvo susirinkę apie 20.000 žmonių.
■ JAV-se yra 33 katalikų arkivyskupijos, 142 vyskupijos, trys Rytų Apeigų egzarchatai ir kariuomenės ordinariatas. Už JAV žemyno ribų dar yra katalikų arkivyskupija ir keturios vyskupijos Portorike ir po vieną Carolin-Marshall salose, Guame ir Virgin salose.
■ Šveicarijoje, Genevoje, gegužės 25 d. pasirašytas susitarimas tarp bankrutavusio Ambrosiano banko kreditorių ir kitų bankų bei finansinių institucijų. Vatikano bankas gera valia, nors nebūdamas teisiškai įpareigotas, sutiko kreditoriams išmokėti 250 mil. dol. Vatikano bankas buvo davęs paskolą Ambrosiano bankui ir buvo sutarta, kad bus grąžinta šveicarų franko kursu. Italų lirai labai nusmukus, grąžinant Vatikanui franko kursu, suma buvo gerokai padidėjusi. Be to, Vatikano banko valdytojas arkiv. P. Marcinkus buvo išdavęs rekomendacinius laiškus Ambrosiano bankui, bet jie lemiamos finansinės reikšmės neturėjo. Tačiau Vatikanas, kreditoriams teisiškai atsisakant nuo bet kokių naujų reikalavimų, gera valia sutiko sumokėti 250 mil. dol. Vatikano bankas buvo sutelkęs daugiau santaupų kai po susitarimo su Italija (konkordato, 1929 m.) buvo vyriausybės sumokėta dalis vertės už valstybės perimtas bažnytines nuosavybes.
■ Kardinolų, galinčių rinkti popiežių, skaičių Paulius VI nustatė — 120. Sulaukę 80 m., balsavimo teisę praranda. Kai kuriems kardinolams sulaukus daugiau kaip 80 m., o kai kuriems mirus — dabar iki pilno skaičiaus trūksta daugiau kaip 20 kardinolų, ir popiežius gali paskirti naujų kardinolų.
■ Šveicarų teologui kun. Hans Urs von Baltasarui suteikta vadinamoji Pauliaus VI premija už nuopelnus religijos mokslui ir šios srities tyrimams. Premija — 60.000 dol. Įteikimas — birželio 23 d. Laureatas pasiryžo sumą paskirti tolimesniam religijos mokslo ir tyrimų plėtimui.
■ Popiežius Jonas Paulius II šv. Kirilo šventės proga atvykusią, stačiatikių arkivyskupo Angelarijaus vadovaujamą, Makedonijos socialistų respublikos stačiatikių delegaciją priėmė specialioj audiencijoj.
■ San Salvadore penki buvę kariai, kurie 1980 m. buvo nužudę keturias amerikietes misininkes vienuoles, nubausti aukščiausia bausme — po 30 m. kalėjimo.
■ Oksfordo universiteto mokslininkai — astrofizikai C. J. Humphreys ir W. G. Waddington paskelbė britų žurnale “Nature”, kad. remiantis Šv. Rašto duomenimis, gamtamokslio tyrimais, įvykusiu mėnulio užtemimu, galima nustatyti, kad Kristaus mirtis įvyko balandžio 3 d., 33 m. po Kristaus gimimo.
■ Tarp Šv. Sosto ir Italijos pasirašytuoju nauju konkordatu pripažįstama, kad Valstybė ir Bažnyčia yra laisvos ir suverenės kiekviena savo srityje. Italija pripažįsta Bažnyčiai pilną laisvę sielovados, auklėjimo, žmonių pagalbos, Evangelijos skelbimo, organizacijų, kulto, mokymo, jurisdikcijos bažnytinėje srityje. Religinis auklėjimas mokyklose nebebus privalomas. Katalikų tikėjimas nebebus laikomas valstybine religija. Konkordatas pasirašytas 1984 m. vasario 18 d.
■ Graikijoje, Kretos saloje, įvyko katalikų ir stačiatikių mišrios komisijos dialogai teologiniais klausimais. Pagrindinė svarstymų tema: tikėjimas ir sakramentų bendrumas.
■ Prezidentas Reaganas paskelbė, kad jis darys pastangų pakeisti JAV politiką žmonijos daugėjimo problemos atžvilgiu. Nebus duodama parama abortams. Ligi šiol JAV kasmet išleisdavo arti 240 mil. dol. gyventojų prieauglio kontrolės programoms.
■ Vatikanas savo tarnautojams, kurių turi apie 1.800, pakėlė atlyginimus nuo 8 iki 20%.
■ Vatikano muziejuje buvo atidaryta paroda paminėti 300 m. sukaktį nuo Vienos mūšio, kurio metu buvo sulaikytas turkų antplūdis į Europą. Parodoje buvo išstatytas dail. Mateikos paveikslas, vaizduoją Vienos mūšį. Jo auksiniuose rėmuose tarp kitų herbų yra ir Vytis.
■ Afrikoje, Azijoje ir Okeanijoje žymiai pagausėjo skaičius besiruošiančių tapti kunigais. 1961 metais ten klierikų buvo 4.440, o 1981 m. jau 10.100.
■ Vakarų Vokietijoje suorganizuota maldų diena už persekiojamus tikinčiuosius Albanijoje. Ten komunistų vyriausybė ypatingai žiauriai persekioja tikinčiuosius. Koncentracijos stovyklose nuo kankinimų mirė 7 vyskupai, 64 kunigai ir apie 50 pranciškonų bei jėzuitų, taipgi 10 seminaristų ir apie 10 seselių vienuolių.
■ Kroatija rugsėjo mėnesį mini 1300 metų sukaktį nuo krikščionybės įvedimo.
■ Amerikiečiai 1983 m. suaukojo 64 bilijonus 930 milijonų dolerių 300.000 labdaros organizacijų. Tai rekordinis aukų kiekis, 8,1% didesnis negu 1982 m.
■ Italijos prokuroras Antonio Albano, vedęs popiežiaus atentato 1981 m. gegužės 13 d. bylą, rado kaltais dar ir tris bulgarus: Antonovą, Aivazovą ir Vassilevą, skatindamas jiems iškelti bylą. Prokuroras rado, kad su bulgarų saugumu bendradarbiavo ir sovietų KGB.
■ Vokietijoje 8000 jaunimo buvo susirinkę Drezdene maldos budėjimui su atvykusiu iš Prancūzijos Taizės ekumeninės bendruomenės vadovu Roger Schuetz. Budėjimas įvyko katalikų, vėliau protestantų katedroje, dalyvaujant kai kuriems Rytų ir Vakarų Vokietijos vyskupams.
■ Kanados ukrainiečiai katalikai už milijoną dolerių nusipirko rūmus savo seminarijai. Rūmų kaina — 1.275.000 dol. Išmokėjimai turės būti atlikti trimis atvejais dar šiais metais. Rūmai yra Ottawoje, anksčiau priklausė augustinionams.
■ Vakarų Vokietijoje veikianti “Kirche in Not” organizacija parengė Šv. Rašto knygą vaikams, kurios visame pasaulyje išplatinta daugiau negu 7 milijonai egzempliorių. Dabar išspausdinta vengrų kalba, baigiama spausdinti rusų ir ukrainiečių kalbomis. Bus išleistas vertimas ir čekų bei korėjiečių kalba. Ypač stengiamasi Šv. Raštą parūpinti kraštams, kur tikėjimas persekiojamas.
■ Žemaičių Kalvarijon, dabar okupantų vadinamon Varduva, į atlaidus atvyksta žmonės ne vien iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Gudijos, Ukrainos, net iš tolimo Kazachstano. Nepaisant okupantų trukdymų, šiemet komunijų buvo išdalinta 22.000, net 2.000 daugiau negu pernai. Liepos 6 d. į atlaidus buvo atvykę 150 kunigų ir nesuskaitomos minios tikinčiųjų.
■ Kanados vyskupų konferencijos pirmininkas vysk. Sherlock pasiuntė visoms parapijoms specialų laišką, kviesdamas įsijungti į maldos dieną už Lietuvą ir ta proga painformuoti apie Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį okupuotoje Lietuvoje.
■ Religinio meno paroda, globojama arkivyskupijos, įvyks rugsėjo 23-26 d. Bismarko viešbuty, Čikagoje.
■ Prancūzijoje birželio mėn. 38 vyskupai pasirašė Sovietų Sąjungos vyriausybei adresuotą peticiją pasisakydami prieš kun. A. Svarinsko ir kun. S. Tamkevičiaus kalinimą.
■ Italijos 170 kunigų darbuojasi įvairiose pasaulio misijose.
■ Vatikane popiežius Jonas Paulius II įteikė tarptautinę Pauliaus VI premiją šveicarų teologui Hans Urs von Baltasar, 79 m., kuris yra parašęs per 600 teologinių studijų.
■ Vysk. Liudas Povilonis, Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinis administratorius, birželio 29 d. atšventė auksinį kunigystės jubiliejų. Dabar turi 73 m. amžiaus. Gimęs Šilgalių km., Šimonių vls., Panevėžio aps. Būdamas 18 m., įstojo į marijonus. Vytauto Didžiojo universitete pasiekė bažnytinės teisės licenciato laipsnį, o Vilniaus universitete įsigijo matematikos diplomą. Kunigu įšventintas 1934 m. Devynerius metus redagavo vaikų laikraštėlį “Šaltinėlį”, mokytojavo marijonų gimnazijoje. Su valdžios leidimu pastatė Taikos Karalienės bažnyčią Klaipėdoje, bet ją tie patys komunistai nusavino, jį pasodindami į kalėjimą, kur išbuvo keletą metų.
■ Nikaragvos marksistinė vyriausybė ištrėmė 10 svetimšalių kunigų. Popiežius Jonas Paulius II dėl tų veiksmų prieš Bažnyčią pareiškė protestą. Katalikai, vadovaujami vyskupo, Nikaragvoj net suruošė prieš tai demonstraciją.
■ Miunchene įvykusiose Vokietijos katalikų 88-se dienose liepos 5-8 d. dalyvių suplaukė 140.000. Daugiau kaip pusė buvo jaunimas iki 25 m. amžiaus.
■Mozambike partizanai nušovė italą kunigą misininką Olivo Torboli, 41 m. Jis ten darbavosi nuo 1962 m., talkindamas švietimo ir žemdirbystės projektuose.
■ V. Vokietijoje išleisto maldų ir giesmių rinkinio “Gotteslieb” išpirko 14 milijonų egzempliorių.
■ Kard. Bernardin, rugpjūčio mėnesį nuvykęs į Lenkiją, savo kelionės pabaigoje lankėsi Vatikane ir popiežių painformavo apie Lenkijos katalikų pajėgumą.
■ Popiežius Jonas Paulius II norėjo aplankyti Lietuvą, tačiau okupantai nedavė leidimo. Popiežius rugpjūčio 25 d. pareiškė, kad ne tik jam nebuvo duotas leidimas, bet neleista Lietuvą aplankyti ir jo asmeniškam pasiuntiniui. Norėjo Lietuvoje dalyvauti, švenčiant 500 metų sukakti nuo šv. Kazimiero mirties. Savo laiške Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui vysk. L. Poviloniui popiežius pažymėjo, kad jam “nebuvo duotas džiaugsmas padaryti tikėjimo ir meilės piligriminę kelionę į Vilnių ir atsiklaupti pasimelsti prie šventojo Kazimiero karsto”. Tačiau popiežius užtikrino lietuvius, kad jis už juos melsis. J. Pr.