Spausdinti

Danutė Račiūnė

     Kodėl mergaitei gaišinti laiką, vargti be reikalo, nervintis, nagus kramtyti, siekiant mokslo ir bandant įsigyti profesiją? Moteris silpnesnė lytis — protiškai, fiziškai, beveik visais atžvilgiais, išskyrus grožį. Gražesnė už vyrus, moteris turėtų ir rūpintis grožiu. Grožis patrauklus, ypač vyrams — tai jų kriterijus, renkantis žmonas. Grožio standartai moterims aukšti, diktuojami amerikiečių visuomenėje pagal šiuos kriterijus: kūnas plonas, veidas be dėmių, be raukšlių, plaukai aistringai spalvoti, o kartais aptempti rūbai ir aukšti kulnai padeda išryškinti moters grožį.

     Gal ir verta gražiai apsirengusiai moteriai lankyti universitetą, bet ten neturėtų per daug vargti. Jos pagrindinė rolė turėtų būti pritraukti ir pričiupti vyrą. Jeigu ši strategija pasiseka, sekanti scena būtų vestuvės, paskui ji turėtų pasigimdyti vaikučių ir auklėti šeimą. Mokslas ir profesija nepadės moteriai vystyklus keisti, nosytes šluostyti, vaikus priglausti prie krūtinės ir jiems pasakėles pasakoti.

     Moters lemtis — kūdikius gimdyti. Linksmi ir sklandus šeimos santykiai vis sukelia didelį pasididžiavimą ir džiaugsmą tėvams, bet vaikučius auklėti ir namais rūpintis pagrindinai moters rolė. Vyras gali prisidėti prie vaikų auklėjimo, bet jis neturėtų rūpintis visomis šeimos detalėmis. Juk vyrai buvo sukurti būti aktyvūs; jie domisi idėjomis, mintimis. O moters lemtis — auklėti šeimą, nes ji domisi žmonėmis ir jausmais.

     Moteris neturėtų siekti profesijos, nes ji gerai supranta, kad pasaulis pagrindinai priklauso vyrams. Pasaulis vyrų valdomas, vyrų sukurtas. Moteris supranta, kad ji neatsakinga pasauliui. Ji suvokia, kad ji sukurta kitokia, jos negalima lyginti su vyru, ji kažkaip žemesnė už vyrus. Užsidariusi namuose, moteris bent sutinka, kad jos rolė pasaulyje turi būti pasyvi: juk vyrai valdo ir sukuria visuomenės vertybes.

     Moteris sukurta gražesnė, bet taip pat ji sukurta tapti ir būti lanksti bei pasiduodanti. Moteris gerai nesupranta, kas pasaulyje vyksta, tai žinoma, kad jai bus ramiau ir saugiau tupėti namie. Be to, moterys ne visai moka logiškai galvoti, jos nemąstančios, bet emocionalios. Jos nesupranta vyro logikos. Jos svajoja — tai joms nereikia faktų. Jos išmoksta kantrybės ir nuolaidumo virtuvėje, kur jos paklusnios ugniai, vandeniui. Jos turi palaukti, kol cukrus ištirps, tešla iškils, kol skalbiniai išdžius, kopūstai surūgs.

     Kad ir galėtų, kodėl moteriai sukti galvą be reikalo — juk ji gyvena ne moterų, bet vyrų pasaulyje. Ji pripratusi priimti vyrų autoritetą. Kritikuoti ir svarstyti reikalus apie viską, kas svarbu, ji palieka aukštesniam kūriniui — vyrui.

     Kartais moteris gali šio to pasaulyje pasiekti, bet ji niekados nieko negriaus ir nestatys nieko iš naujo. Moteris tik pataisys, suorganizuos, ramins, nes ji labiau mėgsta kompromisus ir prisitaikymą. Jai nepriimtini perversmai.

     Moteris laiminga, pririšta prie virtuvės ar miegamojo. Jai nereikia pasaulėžiūrą paplatinti; moteriai užtenka klausyti kitų, viską priimti, ką ji girdi, ir skleisti gandus, kelti paniką.

     Moteris niekados nenorėtų valdyti pasaulio, ji nepasitiki pasauliu, jai pasaulis per didelis, per komplikuotas. Moteriai tik lieka dejuoti dėl neteisingumo, bet ji nepajėgia pakeisti padėties.

     Vyrai sukuria dievus, o moterys uoliai juos garbina. Vyras negarbins savo padarytų dievų, bet moteris, pamačiusi didelę statulą, tuoj pat puls ant kelių ir garbins vyrų pastatytas statulas, net nepagalvodama, kad statulos pastatytos žmonių rankomis.

     Pasauliui būtų geriau, jeigu moterys sėdėtų namie ir rūpintųsi tik šeima, nes aplamai jos viską aklai priima. Moterų žymiausia ypatybė — pasidavimas. Įsidėmėkime, kad atkasti Pompėjaus griuvėsiai paliudija moterų ir vyrų charakteringas ypatybes. Vyrų kūnai rasti pasipriešinimo pozicijose, o moterų kūnai sulipę, susitraukę, veidai ant žemės. Čia galima aiškinti, kad vyrai nepasiduoda, stiprūs, nebijantys. O bijančios, drebančios, pasiduodančios yra moterys — ko gali tikėtis iš jų?

     Gal tikėtis galima nedaug, bet faktai įrodo priešingus moters bruožus. Ar mergaitei dirbti, ar siekti profesijos, iš esmės nėra naujas klausimas ar nauja problema. Prieš technologijos išsivystymą visos moterys, išskiriant aristokrates, dirbo prie namų, drabužių ir valgių gamybos. Kai technologija pradėjo greitai vystytis, tai šeimos nebedirbo tik kaimuose ir ūkiuose, bet pradėjo gyventi miestuose, kur fabrikai šaukė vyrus ir moteris į darbą. Darbas moteriai — ne nauja sąvoka, tik vietovė pasikeitė. Amerikoje dirbančioms motinoms kilo problemų su vaikais ir namais, nes daug jaunų ištekėjusių porelių nebegyveno su tėvais, todėl seneliams nebeteko prisidėti prie anūkų auklėjimo ir namų priežiūros.

     Darbas moteriai — ne nauja sąvoka, bet išsilavinimas ir siekimas aukštesnio mokslo — tai jau naujesnė patirtis. Dar prieš du šimtmečius moters visą ateitį nusprendė sėkmingos piršlybos. Tais laikais mergaitė, susilaukiusi aštuoniolikos metų, turėjo arba ištekėti, arba likti senmerge. Dabar aštuoniolikmečių jaunavedžių tik mažuma. Dauguma gimnaziją baigiančių stoja į universitetus. Dabar universitetą baigusios moterys sudaro 69,8 procentus darbo jėgos. O moterys, turinčios vaikų, kuriems dar nėra aštuoniolikos metų, sudaro 52,9 procentus dirbančiųjų.

     Darbas moteriai yra visai prie širdies. Visuomenėje pilna pavyzdžių, kur moterys įsigyja profesijas ir pasiekia aukštas pozicijas. Kokia ateitis išsilavinusiai, profesijai pasiruošusiai moteriai, kuri susituokia ir nori auklėti šeimą? Ši problema jau sunkesnė spręsti, bet įmanoma. Šitoje padėtyje esančių moterų yra begalė. Daug kartų šeima neturi pasirinkimo. Ekonominė padėtis daug kartų priverčia abu tėvus prie darbo, tačiau moterys ne visados gali pasirinkti, ar sėdėti namie, ar dirbti.

     Jeigu išsilavinusi ir profesijai pasiruošiusi moteris nutaria nutraukti profesiją, nedirbti ir auklėti šeimą, tai nereiškia, kad jos mokslas ir pasiruošimas buvo veltui. Vis dėlto mokslą baigusi moteris yra laisvesnė ir dvasiškai turtingesnė. Jos pasaulėžiūra bus platesnė, ji neturės būti pasyvi, bet galės prisidėti prie visuomenės gėrio. Nutarus nutraukti profesiją, ji bus visapusiškai pasiruošusi auklėti vaikus ir jiems nurodyti gyvenimo kelią.


■    Prie Lietuvių katalikų mokslo akademijos Elena Ciplijauskienė įsteigė savo vardo stipendijų fondą skatinti istorijos studijoms. Kasmet bus skiriama 1500 dol. ruošiančiam istorijos doktoratą asmeniui. Šiemet liet. kat. mokslo akademija šią stipendiją paskyrė Rasai Mažeikaitei.

■    Lietuvių katalikų mokslo suvažiavimas įvyks 1985 m. gruodžio 26-30 d. Los Angeles, CA. Ten 1983 m. įsteigtas naujas Liet. kat. mokslo akademijos židinys. Iš viso Liet. kat. mokslo akademija turi 263 narius.

■    Vatikane naujuoju nekrikščionių sekretariato viceprezidentu paskirtas 51 m. negras, Nigerijos arkiv. Francis Arinze.