JUOZAS PRUNSKIS
Kai 1948 m. sausio 20 d. žiaurus fanatikas mirtinai peršovė didįjį kovotoją dėl Indijos laisvės Mahatmą Gandhį, paskutinį žodį prieš mirtį tardamas, tas taurusis vyras pasakė: "O, Dieve!”
Dievo šauktis, mūsų Sutvėrėją turėti prieš akis reikia ne tik mirties valandą, bet visą gyvenimą. Į Dievą yra du pagrindiniai keliai: Dievo meilė ir artimo meilė. Tiedu jausmai nutildo mūsų širdyse savimylos aistrą ir prablaivo akis matyti mūsų Kūrėją.
PIRMASIS KELIAS
Amerikoje plačiai žinomas pramoginio pasaulio žvaigždė Pat Boone yra parašęs knygą "Get Your Life Together” (Susitvarkykite savo gyvenimą). Čia jis atskleidžia savo pergyvenimus, kai pasuko šiuo keliu. Jis rašo: "Visas mano gyvenimas pasikeitė, kai aš išmokau garbinti Dievą.. . Kaip Dovydas aš susekiau, kad Dievas džiaugiasi mūsų jam skiriamu garbinimu ir atsiliepia”. Pat Boone kalbėjo Jokūbo žodžiais, kuris savo laiške rašė: "Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų” (Jok 4,8). Paskui Boone rašė: "Tai Dievo pažadas, o jis ištesi savo pažadus”.
Dar arčiau nurodydamas žmogui kelią prie Dievo, Boone rašė: "Pasiimk Naująjį Testamentą ir arčiau pažink tą tikriausią, stipriausią ir brangiausią mūsų Draugą, kokį tik esi turėjęs — Jėzų”.
Dievo meilė visų pirma reiškiasi nuoširdžiu klusnumu, sąžiningu Dievo įsakymų vykdymu. Gražiai apie tokį klusnumą yra pasakęs arkiv. Fulton Sheen savo pomirtiniame veikale "On Being Human”, kur surinkti ir suklasifikuoti jo periodinėje spaudoje pasirodę straipsniai. Viename jų jis rašo: "Mūsų Viešpats praleido tris valandas atpirkimo vyksme. Trejus metus praleido, mokydamas žmones, o trisdešimt metų praleido, klausydamas, kad neklausantis pasaulis suprastų paklusnumo vertę”. Kitoje to paties veikalo vietoje jis rašė: "Klausyti Dievo įsakymų, turint mintyje, kad jie yra išmintingiausiojo ir labiausiai mus mylinčiojo potvarkiai, yra geriausias kelias susekti gyvenimo išmintį ir grožį”.
Šiuos klausimus giliau apsvarstantieji gali pasiekti lemtingą apsisprendimą. Pavyzdžiu čia gali būti anglas rašytojas Malcolm Muggeridge, vienas iš naujausių konvertitų į katalikybę. Jį yra labai paveikęs motinos Teresės artimo meilės pavyzdys, išplaukiąs iš jos didelės Dievo meilės. Su rašytoju Muggeridge gegužės mėnesį Londone turėtame pasikalbėjime rašytojas Solženycinas pabrėžė, kaip religija, tikėjimas į Dievą, ypač dabar tampa žmonijos viltis didžioje tarptautinėje komunizmo grėsmėje.
Ieškantiems didesnio Dievo pažinimo ir pamilimo vertas įsidėmėti šv. Grigaliaus Nisiečio priminimas: "Geriausias būdas pažinti Dievą yra pačiam stengtis būti į jį panašiam”. Taigi mūsų vidinis švarumas, charakterio taurumas, elgesio skaidrumas yra geriausias ir tikriausias kelias į Dievą. Tik aistrų neaptemdytos akys jį pamato, tik kreivų pomėgių neaptemsintas protas jį lengvai pažįsta. Tada žmogus gali nesunkiai su Gandhi tarti: "Aš turiu nepajudinamą tikėjimą Dievu ir jo gerumu, o taip pat neišnykstančią aistrą tiesai ir meilei. . . Žmogus, kuris turi nors krislelį tikėjimo, niekada nepraranda vilties, nes jis visada tiki galutiniu tiesos triumfu”.
ANTRASIS KELIAS
Šalia Dievo meilės antras pagrindinis žmogaus kelias yra artimo meilė. Juk žmogus yra sutvertas panašus į Dievą. Mylėdami Dievą, kaipgi mes galėtume nemylėti jo kūrinio? Labai iškalbingai artimo meilės vertę išryškino Nobelio premijų komisijos vicepirmininkas Arvik, kai jis prabilo, įteikiant premiją motinai Teresei: "Savo save užmirštančia tarnyba vargingiesiems ji parodė kažką gražiausio, ką žmogus gali parodyti — meilę, kuri savęs neieško, kuri viską pakelia, visko tikisi. Ir jeigu yra kas, ko dabartinis mūsų susiskaldęs pasaulis yra reikalingas, tai tokių žmonių, kurie Kristaus vardu ryžtųsi peržengti ribas, ieškant sumažinti sunkumus, nesiekiant atsiteisimo”.
Mes turime nuostabių artimo meilės pavyzdžių, kaip šv. Kazimieras, šv. Vincentas Paulietis, šv. Pranciškus Asyžietis ir daugybė kitų. Bet jeigu žvelgtume ir ekumeniniu žvilgsniu, tai daug gražių pavyzdžių galėtume pamatyti net ir kitų tikėjimų ar kitų rasių žmonių gyvenime. Skaitant knygą "This Could Be Your Day”, man teko užtikti įdomų atsitikimą. Prieš daugelį metų Naujojoje Zelandijoje maorų indėnė, vadinama Rudoji Karė, buvo labai staigi ir pikta, ypač kai išsigerdavo. Ji įsijungė į Išganymo armiją. Vieną dieną, kai ji kalbėjo grupei maorų genties žmonių, vienas jų pagriebė bulvę ir sviedė jai į galvą. Visi sužiuro, kaip ji reaguos. Ar ji keršys? Tačiau ji pasilenkusi paėmė bulvę, įsidėjo į kišenę ir kalbėjo toliau. Praslinko keli mėnesiai. Vieną dieną ta Rudoji Karė sugrįžo į tą patį maorų kaimelį, nešdamasi krepšelį bulvių. Ji padėjo tą krepšelį prie to maoro lūšnelės, kuris buvo į ją sviedęs bulve. Parsinešusi namo tą bulvę, ji pasodino ją. Kai iš jos užaugo daugiau bulvių, ji atnešė jas tam žmogui, kuris buvo į ją sviedęs bulve. Ji buvo gerai išmokusi krikščionybės pamoką.
Krikščionių (nekatalikų) dvasininkas R. Wurmbrand buvo Rumunijoje įkalintas ir kentėjo ilgas dienas kalėjime. Jo draugai pagaliau jį išpirko iš komunistinio kalėjimo, įmokėdami 7000 dolerių. Pasiekęs vakarus, jis savo gyvenimą paskyrė atkakliai kovai su komunistų priespauda. Jis leidžia informacinius biuletenius iš Kalifornijos ir yra parašęs knygą, kuri buvo išversta į daugelį kalbų. Prancūzų laidoje ji pavadinta "Si j’avais 3 minutes” (Jeigu turėčiau tris minutes). Taip ji pavadinta dėl to, kad joje yra parašyti mąstymai, užtrunką tris minutes. Gruodžio 7 dienos mąstyme jis rašo, kad Sibire ostiakų gentis, tenai deportuota dar carų laikais ir būdama ten komunistų priespaudoje, turi paprotį prie savo trobelės lauke padėti kiek nors maisto, kad jeigu koks nors pabėgęs kalinys bijotų eiti į vidų, galėtų rasti atgaivos prie jų namelio durų...
Geras artimo meilės reiškimo būdas yra ne tik varguolį sušelpti, bet ypač jam padėti pačiam atsigauti. Jau minėtas arkiv. Fulton Sheen savo knygoje pasakoja, kad Linkolnas turėjo apsileidusį tinginį brolį (tos pačios motinos, bet kito tėvo sūnų) Johnstoną, kuris paprašė pinigų. Linkolnas jam gana drąsiai atsakė: "Didžiausia tavo yda — dykinėjimas. Gauk kokį nors darbą. Prie kiekvieno dolerio, kurį tu uždirbsi, aš pridėsiu dar po vieną dolerį. Jeigu taip darysi, tuoj išbrisi iš skolų, o kas svarbiau — įsigysi gerą įprotį, kuris ir ateityje tau padės”.
Išradinga artimo meilė randa daug būdų kitam padėti.