CHIARA LUBICH
Vienas žmogus, prisiartinęs prie Jėzaus, paklausė: "Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?” Jėzus priminė jam, kad laikytųsi įsakymų. Tasai pasiaiškino: "Mokytojau, aš visa to laikausi nuo pat jaunystės”. Jėzus pažvelgė į jį meiliai ir tarė: "Vieno dalyko tau trūksta: "Eik, parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams; taip įsigysi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane”.
Po šitų sodžių žmogus nuliūdo ir pasišalino. Tada Jėzus tarė savo mokiniams: "Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!” Tie žodžiai juos apstulbino, ir jie klausinėjo vienas kitą: "Kas tada galės išsigelbėti?” Jėzus, pažvelgęs į juos, tarė: "Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma”. Tada Petras visų vardu priminė Jėzui, kad jie viską paliko ir sekė jį.
Šiame epizode matome tipišką pavyzdį, kai asmuo, Jėzaus kviečiamas jį sekti, atsisakė. Tas atvejis rodo mums jauną vyrą, kuris gyveno pagal Įstatymus ir stengėsi būti geras. Nenuostabu, kad Jėzus pažvelgė į jį meiliai. Jaunuolis norėjo išgirsti iš Jėzaus, kokiu būdu galima pasiekti amžinąjį gyvenimą. Jėzus jam atsakė, kad paliktų visa, ką turi, ir sektų jį. Tačiau tasai neįstengė tam pasiryžti, nes buvo prisirišęs prie savo gėrybių. Jis nenorėjo atsisakyti to saugumo, kurį jo turtai jam žadėjo.
Matydami, kodėl tas žmogus Jėzaus kvietimo nepriėmė, mes galime geriau suprasti šio konteksto Jėzaus liūdną priminimą: "Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę”. Ir tikrai sunku, nes turtai veikiai užslopina ir nuoširdžiausius akstinus daryti gera. Jie gali mus pavergti, neleisdami suprasti Jėzaus žodžių ir sulaikydami Dievo šviesą. Tada galime pradėti branginti dalykus, kurie to nėra verti, gyvendami nesiliaujančiomis iliuzijomis, kad šio pasaulio dalykai gali patenkinti mūsų širdį, širdį — iš tikrųjų sutvertą dalykams, kurie nežūva.
Kai kalbame apie turtą, neturėtumėm galvoti tik apie santaupas banke ir apie turimas nuosavybes. Tuo turtu gali virsti, kaip Jėzus sako, pasaulio dalykai, kaip pasisekimai, galybė, malonumai, grožis, fizinė sveikata ir t.t., jei prie jų pririšame savo širdį ir tikime, jog jie padarys mus laimingus.
Kai apaštalai išgirdo Jėzų sakant, kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę, jiems atrodė, kad niekas negali būti išganytas. Jie matė, kaip žmonės prisirišę prie žemiško gyvenimo ir pavergti materialinių gėrybių. Tą pat matome ir dabar šio laiko pasaulyje.
Tačiau Jėzaus išvada visai kitokia: kas neįmanoma mums, įmanoma Dievui. Dievas ne tik gali, bet ir nori gelbėti pasaulį. Dar daugiau, Dievas duoda pasauliui išganymą kaip tik per Jėzų, savo Sūnų, kuris prisiėmė neturtą giliausia prasme, kad mes būtumėm turtingi tikrais jo turtais. Ir jis pildė išganymo darbą, pradėdamas nuo tų, kurie buvo laikomi socialiniame lygyje mažiausiais. Jie pasirinko neturtingus ir paprastus žmones, kaip apaštalus, kurie tačiau buvo pasiruošę priimti jo žodį ir paklusti jo kvietimui.
Tai nebuvo tik atsitiktinumas, kad to epizodo pradžioje turtingas žmogus nepriėmė Jėzaus kvietimo sekti jį, o jo pabaigoje matome, kaip apaštalai, palikę viską, sekė Jėzų. Ta mažoji jo mokinių bendruomenė buvo kaip sėkla naujai žmonijai, kuri galėtų priimti tikruosius Dievo karalystės turtus.
Mūsų dvasiniame gyvenime mes taip pat kai kada galime jaustis esą nepajėgūs, nes esame prisirišę prie žmonių ir dalykų. Tada mes jaučiamės lyg pavergti tų ryšių, kuriuos turėtumėm nutraukti, ir vis dar abejojame, ar galėtumėm tai padaryti.
Stebėdami žmonių gyvenimą aplink mus, matome tarsi lenktynes, kai visi stengiasi turėti kuo daugiau pinigų, malonumų ir žemiškų gėrybių. Matydami tai, galime būti gundomi abejoti, kad tai, kam Jėzus kviečia, yra tik graži teorija, bet gyventi pagal ją būtų per sunku, nekalbant, kad neįmanoma.
Tokių svyravimų metu turėtumėm pasvarstyti, ką tikrai tie Jėzaus žodžiai reiškia. Jėzus leidžia patirti mūsų nepajėgumą, ne kad prarastumėm drąsą, bet nori padėti mums geriau suprasti, kad "Dievui viskas įmanoma”. Jis nori, kad patirtumėm jo malonės ypatingą galią ir visišku pasitikėjimu atsivertumėm jo beribei meilei.
Tie jo žodžiai primena mums, jog jau gyvename Jėzaus eroje, eroje to, kuris mirė ir prisikėlė, kad mes galėtumėm nutraukti apgaulingus žemiškus prisirišimus. Su Jėzumi prasidėjo pasauliui naujas gyvenimas kartu su tais, kurie jo kvietimą priima.
Jėzus ir mus gali kviesti, viską palikus, sekti jj su kitais. Tik neturime abejoti jo pagalba. Jis mus išvaduos iš didesnių ar mažesnių žemiškų turtų žabangų. Jis gali mus kviesti liudyti jį ir jo meilę paprastu krikščionio gyvenimu, be ypatingo pašaukimo. Jis žino, kaip padėti mums dvasiškai atsipalaiduoti nuo visko, kad būtumėm atviri ir imlūs neįkainojamiems jo karalystės turtams. Abiem atvejais, tikėdami, kad jis viską gali, stenkimės būti vertais jo sekėjais.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius