Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1985m. 2 Vasaris


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1985 / VASARIS - FEBRUARY / VOLUME XXXVI, NO. 2

VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI -
TAUTINIŲ REKOLEKCIJŲ DIENA

37

 Vytautas Kasniūnas

MALDA UŽ PASAULIO TAIKĄ (eil.)

40

 Eugene Mattelaer

EILĖRAŠTIS PAUL DELVAUX PAVEIKSLAMS

41

 Zenta Tenisonaitė

MORALĖ NAUJOS SITUACIJOS KRYŽKELĖJE

42

 Stasys Yla

TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

47

 Vytautas Bagdanavičius

KIEK KARTŲ PADARĖTE ...

50

 Chiara Lubich

JAV EKONOMINĖ POLITIKA

51

 P. Daugintis

LIETUVIŠKI PAPROČIAI. VASARIS

55

 Danutė Bindokienė

IŠ ISTORINIŲ VERSMIŲ

57

 Paulius Rabikauskas

VĖŽYS, ŠIRDIS, MEILĖ. . . (VII)

58

 Vytautas Kasniūnas

KĄ MAN MOČIUTĖ SAKĖ . . .

61

 Al-ė G.

TĖVYNĖJE

62

 Gediminas Vakaris

KALBA

67

 Juozas Vaišnys, S.J.

ATGARSIAI

68

 Skaitytojai

ŠYPSULIAI

70

“ Švyturys”

TRUMPAI IŠ VISUR

71

 J. Pr.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

72

 Red.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

72

 Red.

EKSKURSIJA Į PIETŲ AMERIKĄ

72

 Red.

Šio numerio iliustracijos — įvairių fotografų nuotraukos iš buvusios Foto archyvo parodos Čiurlionio galerijoje, Čikagoje (išskiriant 63 psl.). Viršelio piešinys — Giedrės Čepaitytės.

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

VASARIO 16-OJI — TAUTINIŲ REKOLEKCIJŲ DIENA

VYTAUTAS KASNIŪNAS

     Kiekviena šventė, ar ji būtų asmeninė, šeimos, tautinė ar bendruomeninė, sukelia džiaugsmo, bet kartu ir rūpesčio. Džiaugiamės, kad šventėje galėsime dalyvauti, ją švęsti. O rūpestį visados kelia, kokią dovaną galėsime įteikti, nes, sekant sena lietuviška tradicija, šventės proga visados įteikiamos dovanos. Dovana pasidaro lyg ryšys tarp šventės rengėjų ir dalyvių, kartu išgyvenant džiaugsmą ir įsigyvenant į šventės reikšmę.

     Tautinių šokių bei dainų šventės rengėjus vieni apdovanoja savo dalyvavimu ir talentais, kiti piniginėmis aukomis. Šventųjų švenčių proga dovanos sudedamos į maldas, susikaupimus. Praėjusiais metais minėdami šv. Kazimiero mirties 500 metų sukaktį, dovanų ir rūpesčių kalnus sukrovėme. Viena didžiausių dovanų buvo šventojo gyvenimo aprašymai, studijos, paskaitos, minėjimai. Lyg ilgų metų dulkių klodais apklota jo gyvenimo istorija iš senų archyvų atėjo savu lietuvišku keliu. Išdulkėjo jį gaubusios lenkiškos dulkės, išryškėjo jo didvyriškas kilnumas ir šventumas. Kun. Juozas Vaišnys, S.J., kuris šešiose skirtingose vietovėse kalbėjo apie šventąjį, kaip "Drauge” parašyta, "atskleidė kasdienišką šv. Kazimiero veidą. Be istorinių potėpių, kurie būtini šventojo portretui, buvo parodyti ir to laikotarpio rėmai — įvykiai, ir laiko dvasia, kurioje augo šventasis. Paskaita buvo skaidri, gyva, spalvinga, nauja religine ir tautine prasme”. Jeigu vienoje vietoje po tokios paskaitos, kuri buvo palydėta atsistojimu, vienas klausytojas viešai pasisakė grįžtąs į tikėjimo kelią, o kitiems, numanu, sustiprino tikėjimo dvasią, ar tai nėra taip pat viena iš gražių, prasmingų dovanų?

MEILĖ, TIKĖJIMAS, VILTIS - MŪSŲ DOVANA NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠVENTEI

     Vasario šešioliktąją dieną, Lietuvos nepriklausomybės šventę, mes pasitinkame su džiaugsmu. Šį džiaugsmą išreiškiame ne išorinėmis formomis:

Tu skambink per amžius...     Ramintos Jelionytės nuotr.

šaudymais, raketomis, paradais ir kitokiais vaizdais bei garsais, bet giliais vidaus išgyvenimais, susikaupimais, esminiais požymiais, kurie mus riša su tauta, laisve, su mūsų siekiais. Džiaugiamės dienos prasmingumu, idealais, kurie sudėti į nepriklausomybės ir laisvės plačiareikšmius žodžius, jų sąrangą. Džiaugiamės tautos atgimimu, kuris parengė kelius į laisvės žydėjimo metus.

Skaityti daugiau:

MALDA UŽ PASAULIO TAIKĄ

Eugene Mattelaer

Dieve, Tave žino kiekviena tauta
kiekvienas savitu, būdu
Tu Visatos Kūrėjas ir Viešpats.

Leisk visiems, kurie valdo, jų tarnybą
 atlikti kaip šventą pareigą
laisvų žmonių bendruomenei.

Leisk visoms tautoms gyventi laisvai,
vienom
ne kaip valdovams ir ponams,
kitom
ne kaip vergams ir tarnams.

Skaityti daugiau:

Eilėraštis Paul Delvaux paveikslams

Zenta Tenisonaitė

VAKAR —

Ugnis ir vanduo. Viliojantys žodžiai. . .
Akiratyje šviesos ratų toliai. . .
Poeto žodžių raidės

auksinis svajonių obuolys.
Aš norėčiau eilėrašty
sukurti naują iliuzijų pasauli.

KASDIEN —

Jūroje maudosi saulė.
Jos pečiai virpa bangose.
Jos kasas puošia vėjas
sidabriniais kaspinais.
Tavo poeto paveikslą
slepia minčių apsiaustas.
Vienplaukė saulė bučiuoja
geltoną smėlį. . .

Skaityti daugiau:

MORALĖ NAUJOS SITUACIJOS KRYŽKELĖJE

STASYS YLA

     Šis straipsnis buvo išspausdintas "Laiškuose lietuviams” maždaug prieš šešiolika metų. Manome, kad jo mintys ir dabar yra aktualios, tad jį perspausdiname, nes kažin ar kas dar prisimena, kad jį būtų tada skaitęs.   Redakcija

     Daugelis žmonių jaučiasi išsikankinę, tiesiog pavargę dėl moralinių dalykų. Kodėl? Sąžinė nesiduoda sukalbama, palenkiama, apglostoma. Jos reikalavimai atrodo per aukšti, gyvenimo tikrovėje sunkiai pritaikomi. Tai kelia žmogaus nerimą ir sukuria įvairių vidinių įtampų. Žmogus ieško būdų sau pasilengvinti, bent save pateisinti. Dėl to ne vienas vartoja psichologams žinomą savęs apsigynimo "aparatą”, sakysim, perkelti savo kaltę kitiems arba pasiteisinti susidėiusiomis nepalankiomis aplinkybėmis.

Kastyčio Izokaičio nuotrauka.

     Sąžinė yra ugdoma, formuojama, dėl to — sau pateisinti — mes klausiame, ar tas mūsų sąžinės ugdymas nebuvo pertemptas tėvu, mokytojų, kunigų? Gal ir pačios krikščionybės moraliniai reikalavimai yra per aukšti, per kieti, nelankstūs? "Kodėl Bažnyčia, kuri šiuo metu daug ką keičia, negalėtu pakeisti, bent sušvelninti tų visų ar bent kai kurių savo reikalavimų?” Teigu ji nieko nedaro, tai gal teisūs yra tie, kurie moralę laiko kintamą, visiškai asmenišką, kiekvienam individualią, priklausomą nuo laiko ir vietos?

Skaityti daugiau:

TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

(Sekant šv. Jono Evangelijos įvadu)

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS

5. AR AŠ ESU APŠVIESTAS?

"Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė”.

     Kas yra tamsa? Tai tokia būklė, kai daiktai neatspindi į juos nukreiptos šviesos. Šviesa yra, bet daiktai nėra jos apšviesti. Tai nėra absoliuti tamsa, kurioje visai nebūtų šviesos. Tai yra greičiau tokia situacija, kurioje nėra daiktų. Įsivaizduokime, kad kino salėje yra tamsu, o tačiau joje yra šviesa, nušviečianti ekraną. Tarpplanetinėse erdvėse taip pat yra tamsu, nes ten nėra ką nušviesti, tačiau ten yra šviesa, nušviečianti žemę ir kitas planetas. Taigi šviesa spindi tamsoje.

     Šviesa, spindinti tamsoje, yra dieviška šviesa. Ir ten, kur ji nieko nenušviečia, matyt, nėra atitinkamos šiam nušvietimui būties. Čia kalbama ne apie fizinę šviesą, bet apie dievišką šviesą, kuri kartu yra ir gyvybė. Ji būtybes nušviečia, ne vien jas parodydama, bet ji kartu yra ir jų buvimo priežastis. Kur nėra Dievo žmogaus, ten dieviškoji šviesa spindi tamsybėse.

Kastyčio Izokaičio nuotrauka.

     Kaip aš stoviu šios šviesos atžvilgiu? Aišku, kad toji šviesa mane apšviečia, bet ar aš esu tamsa, ar šviesa? Savo fizinėmis akimis aš tos šviesos nematau, bet mano tikėjimas liudija, kad aš esu toje šviesoje. Ta dieviškoji šviesa ne tik apšviečia, bet ir gaivina.

Skaityti daugiau:

KIEK KARTŲ PADARĖTE. . .

CHIARA LUBICH

     "Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte” (Mt 25,40).

     Šie Jėzaus žodžiai yra kaip perlas. Jie išreiškia visą Evangelijos esmę, pabrėždami žmogaus asmens orumą ir tai, ko iš jo reikalaujama. Jėzus, ilgai lauktas ir pranašautas, atėjo atpirkti nuodėmėse paskendusios žmonijos. Už tai jis sumokėjo nepaprastą kainą. Laikų pabaigoje jis vėl ateis kaip Karalius ir Teisėjas teisti visų žmonių pagal kiekvieno darbus. Atlyginimas bus amžinoji laimė ar amžinoji bausmė.

     Jėzus, kalbėdamas savo mokiniams apie paskutinįjį teismą, priminė, kad dieviškasis Teisėjas sakys teisiesiems, jog jis buvo alkanas, o jie jį pavalgydino. O tie, stebėdamiesi klaus, kada jie jį valgydino. Tada jis paaiškins: "Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte”.

     Pagal tą aprašymą atrodytų, kad tik paskutinio teismo metu galėsime pamatyti, jog kiekvienas asmuo yra Kristaus brolis ar sesuo, todėl kiekvienas meilės patarnavimas artimui, apleistas ar padarytas, bus laikomas pasielgimu su juo pačiu. Užtai Jėzus iš begalinės meilės jau dabar apreiškė mums tą nuostabią ir nepaprastą tiesą, parodydamas visą jos vertę ir svarbumą, nelaukdamas laikų pabaigos, kada nė vienas savo klaidų jau negalės atitaisyti.

Skaityti daugiau:

JAV EKONOMINĖ POLITIKA KATALIKŲ BAŽNYČIOS SOCIALINIO MOKSLO ŠVIESOJE

P. DAUGINTIS

     Praėjusių metų lapkričio 8 d. paskelbtas JAV vyskupų konferencijos komisijos projektas apie Katalikų Bažnyčios socialinį mokslą ir JAV ekonominę politiką. Jis JAV visuomenėje sukėlė ne tik didelį susidomėjimą, bet ir įvairių ginčų bei kritikos. Gal mūsų lietuviškajai visuomenei šis klausimas atrodys neaktualus, bet taip neturėtų būti. Juk dėl blogos ekonominės politikos ir didelio plačiųjų masių skurdo įsigalėjo komunizmas Rusijoje, Kinijoje ir daugelyje kitų valstybių. Stiprėja jis Vidurio Amerikoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kitur. Labai svarbu, kad JAV plačiųjų sluoksnių gerovė būtų didesnė ir ekonominė sistema geresnė, tuo būdu ir patrauklesnė žmonėms už geležinės uždangos, o taip pat ir laisvųjų kraštų neturtingiems žmonėms. Be to, mes jau esame pilnateisiai JAV piliečiai, tad galime turėti šiek tiek įtakos ekonominei Amerikos politikai. Mes esame katalikai, tad vyskupų žodis mums turi būti svarbus. Be to, konferencijoje dalyvauja ir vienas kitas lietuvis vyskupas.

AR VYSKUPAI GALI SPRĘSTI APIE AMERIKOS EKONOMINĘ POLITIKĄ?

     Kai kurie nesupranta, dėl ko vyskupai rašo apie Amerikos ekonominius klausimus, juk jie nėra šios srities specialistai. Į tai atsako Milwaukee arkivyskupas G. Weakland, šios vyskupų komisijos pirmininkas, pateikdamas ruošiamo ganytojiško laiško projektą: "Mūsų požiūris šiame laiške yra pirmiausia Kat. Bažnyčios socialinis mokslas. Mes šį klausimą svarstome ne kaip ekonomistai, siūlydami ekonominius projektus, bet kaip doros mokytojai”.

Skaityti daugiau:

LIETUVIŠKI PAPROČIAI. VASARIS

DANUTĖ BINDOKIENĖ

     Praėjus didžiosioms šventėms — Kalėdoms ir N. Metams — Lietuvos kaimo gyvenimas pasineria kasdienybėn. Gamtoje viešpatauja pats viduržiemis. Žmonės triūsiasi sodybose, dirbdami įprastus darbus, o atliekamu laiku moterys verpia, audžia, mezga, plunksnas plėšo, vyrai malkas skaldo, pakinktus taiso, virves ir pančius veja. .. Tingiu žiemos metu galima ir pasisvečiuoti, ir pasilinksminti. Šis laikotarpis (iki Užgavėnių) vadinamas mėsėdžiu arba mėsiedžiu — valgoma sočiai ir riebiai, nes jokių ypatingų pasninkų ar suvaržymų nėra.

     Vasario pradžioje yra dvi šventės: Grabnyčios (Marijos įvesdinimas vasario 2 d.) ir šv. Blažiejaus (vasario 3 d.). Tai jau bažnytinės šventės, atėjusios į Lietuvą su krikščionybe. Liaudis joms nedaug savų papročių tesukūrusi. Tačiau Grabnyčios (nors šis žodis yra slaviškas, bet liaudyje prigijęs ir retai kas kitaip šią šventę vadina) laikomos žiemos pabaiga. Sakoma, kad Grabnyčiose jau kreiva vėžė. Dienos metu saulė jau aukščiau pakyla, karščiau šildo, ir rogės patižusiuose keliuose palieka gilias provėžes, kurios naktį vėl sukietėja. Taigi, jeigu Kalėdos buvo laikomos saulės grįžimo švente, tai Grabnyčios yra tartum pavasario pradžia. Taip pat sakoma, kad Grabnyčiose barsukas verčiasi ant kito šono ir pradeda kitą savo leteną čiulpti, bet pirma išlenda iš olos į lauką. Jeigu jis mato savo šešėlį, tai likusi žiemos dalis bus sunki, o jeigu nemato — greit ateis pavasaris, nebus didelių šalčių. Tas paprotys arba tikėjimas yra ir kituose kraštuose (pvz., čia, Amerikoje).

Skaityti daugiau:

Iš istorinių versmių

Paulius Rabikauskas

     Dar daug žinių apie Lietuvos praeitį tebėra šaltiniuose, kuriais niekas arba mažai kas lig šiol naudojosi, o jei naudojosi, ne viską išsėmė, ne viską pastebėjo, kas ten juose yra. Tenkant dažnai susidurti su tokiais šaltiniais, manau, būsiant naudinga retkarčiais pasidalinti su skaitytojais apie užtiktus įdomesnius įvykius, apraiškas, liudijimus. Tai bus daugiau smulkūs dalykėliai, pateikti su tikslia šaltinio dokumentacija, kad jais galėtų pasinaudoti ir tie, kuriems tie šaltiniai neprieinami.

1. MERGAIČIŲ PENSIONAS VILNIUJE XVI AMŽIUJE

     Ar kas kada nors bandė pasidomėti, kur ir kaip praeityje mokėsi Lietuvos mergaitės? Visi tyrinėjimai, studijos, aprašymai apie tai, kaip Lietuvoje vystėsi mokyklos, kaip buvo įsteigtas ir veikė senasis Vilniaus universitetas, įvairios vienuolių išlaikomos kolegijos, parapinių bažnyčių mokyklos — visa tai suprantama tiktai apie berniukų ir jaunuolių mokymąsi bei lavinimąsi. O mergaitės? Ar jos visos buvo pasmerktos likti analfabetėmis? Ar jau taip niekas niekur jomis, bent kai kuriomis, vienoje kitoje vietoje, nesirūpino, jų auklėjimo ir švietimo reikalų nesvarstė ir nesprendė?

Skaityti daugiau:

Vėžys, širdis, meilė, gydytojas, ligoninė ir.. . antroji vienatvė (VII)

 (Godos ir Daliaus vedybinis gyvenimas ir . . . mirtis)

Vytautas Kasniūnas

     Godos Neringos ir Daliaus povestuvinis medaus mėnuo nušvilpė su kalnų vėju, nusinešdamas ir jos išsvajotos meilės dalį. Godos tolimesnio gyvenimo dienos tartum sušalo kalnų ledynuose. Išaugusi tėvų pasakojimuose apie jūros grožybes, vaikystę praleidusi, gyvendama prie didžiulio ežero, menančio jūrą, subrendo ir ilgesnį laiką gyveno kalnų ilgesiu sniegynų prieglobstyje. Bangų žaidimuose rišo romantinius jausmus, kalnų uolose — gyvenimo realybę.

     Dabar ji turi viską, kas ištekėjusiai moteriai reikalinga: vyrą, namą, materialines gėrybes. Gyvena pasakiškai gražioje vietoje — kalnų papėdėje, lyg milžino atneštame ir pastatytame name. Iš universiteto gavo metus atostogų, susitarusi parašyti mokslinę studiją. Vyras Dalius, sunkiųjų statybos mašinų konstruktorius, kurį laiką dirbęs ir gyvenęs Aliaskoje, buvo perkeltas į Koloradą. Jis pasižymi išradingumu ir pramonės įmonės yra labai vertinamas. Ir dabartinis jų gyvenamasis namas yra pavyzdinis, pastatytas įmonės, kurioje jis dirba, per kelias dienas. Fabrikuose padarytos namo dalys Daliaus patobulintos kalnu mašinos užkeliamos į kalnus, čia greitai sustatomos sienos, uždengiamas stogas. Kai statė šį namą, Goda ilgas valandas praleido tarp darbininkų ir inžinierių, filmuodama ir fotografuodama. Ji, lyg stirna, šokinėjo tarp uolų, kad kiek galima mažiau būtų sugadinta aplinka, kad būtų paliktos natūralios grožybės. Įvairių mašinų ūžimas, atsimušdamas į kalnus, jai skambėjo muzikos garsais. Išvesti nauji vingiuoti keliai raitėsi, kaip milžinai šliužai.

Skaityti daugiau:

Ką man močiutė sakė. . .

Al-ė G.

     Toli ji dabar, bet jos paveikslas ir žodžiai visad su mumis. Ji buvo mūsų šeimos židinio širdis. Jos patarimo ėjo klausūs ir daktaro diplomą turįs sūnus, ir kolegiją baigusi duktė, ir šio modernaus gyvenimo anūkai. Kokios ir iš kur jos kvalifikacijos? Sveika intuicija, tikėjimas Dievu ir gyvenimas pagal 10 Dievo įsakymų. Taip, ji turėjo ir gimnazijos baigimo pažymėjimą bei daugelio metų gyvenimo patyrimą. Ji gerai pažino pasaulį, žmones, visus mylėjo, o labiausiai savo šeimą.

     Kai jos vaikai suaugo ir sukūrė savo šeimas, ji daug laiko praleisdavo su anūkais. Ji vis sakydavo: "Dabar jūsų užsiėmimas yra mokytis, ruoštis gyvenimui, kad būtumėte laimingi. Visiems, taip pat ir mergaitėms, reikia baigti bent gimnaziją. Jeigu nori, gali ir mėgstamai profesijai ruoštis, bet tai sunkus darbas, todėl gerai apgalvok, ar ji bus tau reikalinga. Baigusi mokyklą, nepulk tuoj į glėbį pirmam pasitaikiusiam vyrui. Tu turi baigti dar kitą mokyklą — gyvenimo mokyklą. Eik į pasaulį, gauk darbą, stebėk žmones, susitik draugų, džiaukis jaunyste. Pagaliau ateis laikas pasirinkti pastovų gyvenimo draugą. Neieškok gražuolio, palik jį kino žvaigždžių pasauliui. Rinkis protingą, darbštų, tikintį vyrą. Ta pati tautybė, ta pati religija, padės užtikrinti laimę. Kai ištekėsi, tavo gyvenimas bus siauresnis. Turėsi palikti savo darbą, draugus ir būsi savo šeimos centras. Tam turi iš anksto pasiruošti. Mokykloj turbūt neturėjai namų ruošos ir vaikų auklėjimo kurso, bet būtinai susipažink su šiais dalykais. Jie tau bus labai reikalingi.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

PIRMAS SNIEGAS LIETUVOJE

     Antrą lapkričio savaitę Lietuvoje pradėjo sklandyti pirmosios snaigės. Lapkričio 23 d. Vilniuje gan smargiai snigo. Miesto gatvėse pasirodė sniego valymo mašinos. Kaune tą dieną lijo. Pirmas sniegas greit nutirpo su žaibų švystelėjimu ir griaustiniu.

     Pirmasis sniego kilimas padengia Lietuvos žemę lapkričio pradžioje. Vilniuje vieną žiemą sniegas iškrito jau spalio 17 d. Kai kuriose Lietuvos vietose dar anksčiau—spalio 11 d. Pirmajam sniegui visada lemta nutirpti. Gruodis paprastai supučia pusnis, ir šaltis sukausto vandenį. Pajūryje sniego danga susidaro sausio pradžioje. 1879-80 m. žiemą anksti paspaudė šalčiai, ir sniegas, nuklojęs Lietuvos žemę lapkričio mėnesį, nenutirpo iki balandžio. Nuo šalčio poškėjo tvoros. Senovės metraščiai aprašo 1283 m, žiemą. Sako, kad kas iš miesto ar kaimo išvažiuodavo, tas nuo šalčio kelyje numirdavo. 14 amžiaus pradžioje daug kam atrodė, kad į Lietuvą sugrįš ledynmetis. Užšalo visa Baltijos jūra. Būta ir šiltų žiemų. 1532 m. Lietuvoje sausio mėn. ūkininkai arė laukus. 1724 m. viduržiemy į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžo gandrai.

Premijas laimėjusieji jaunieji spaudos bendradarbiai Daužvardžio fondo premijų įteikimo proga 1984.12.09 Čikagoje. Iš k. į deš. sėdi: Raminta Pemkutė, Aušra Jasaitytė, Gaja Pemkutė, Guoda Antanaitytė, ir Nida Misiulytė. Stovi: Andrius Kulikauskas, Gytis Liulevičius, Vėjas Liulevičius, Marius Katilius Boydstun ir Aras Tijūnėlis.    V. Maletos nuotr.

     Kai daug sniego, ir šaltis glamonėja skruostus, tada ne tik vaikai, bet ir suaugę dedasi slides, čiumpa rogutes bei pačiūžas ir visi į gamtą. Labai dažnai atsitinka, kai orai gražiausi, kalnai slidžiausi, tai slidžių nėra, tai lazdos pasimetusios, tai rogutės sugedusios. Reikia bėgti į parduotuvę, o ten tokių prekių nėra. .. ("Tiesa”)

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     m o k y t i s   k ą  ir  m o k y t i s   k o  yra vienareikšmiai posakiai: Mokykloje mokomasi kalbų, literatūros, istorijos, matematikos. Jis mokosi lietuvių kalbą ir istoriją.

     m o k s l i n č i u s  Šis žodis paprastai vartojamas tik pajuokiamąja prasme. Taip sakoma apie tokį žmogų, kuris neturi daug mokslo, bet įsivaizduoja daug žinąs, nori pasirodyti esąs labai mokytas. m ū g ėmugė.

     m u z i k a l i n i smuzikinis, muzikos: Tai buvo labai įdomus muzikalinis (== muzikinis, muzikos) kūrinys, n a y v u s — naivus. n a t ū r a l ū s  — natūralus, n a u d i n g a s   d ė l   k o  — naudingas kam: Ši knyga bus labai naudinga dėl tavo studijų (=tavo studijoms').

     n ė ir n e i  yra sinonimai, vis dėlto labiau įprasta vartoti nė, jeigu yra tik vieną kartą, o nei — jeigu daugiau kartų: Jis nemoka nė skaityti. Jis nemoka nei skaityti, nei rašyti.

     n e  u ž   k a l n ų  nevart. vertinys — netrukus, greitai: Tuoj galėsi pailsėtijuk ne už kalnų ( =netrukus, greitai) atostogos.

Skaityti daugiau:

ATGARSIAI

ŠIS TAS APIE MALDĄ

     Niekada nesirengiau rašyti ką nors apie maldą, nes malda yra toks intymus žmogaus susitikimas su Dievu, kad jokių nurodymų, rodos, negalėtų būti, tačiau taip nėra — teologai išradingi. Skaičiau Aniceto Tamošaičio, S.J., straipsnį “Meldimasis galva ir širdimi” (LL, vasario-bal., 1984). Tame straipsnyje jis moko, kaip reikia melstis rytiečių (stabmeldžių) pavyzdžiu: mažiau galva, daugiau širdimi. Jis tą maldos metodą labai siūlo skaitytojams — “ne tam, kad apie juos teoriškai žinotų, bet jų praktiškai imtųsi savo maldos turtinimui” (43 psl.).

     Rytų religijos, ypač Indų ir Budos, paskutiniaisiais laikais sėkmingai sklinda Vakarų nukrikščionėjusiame pasaulyje. Indų leidžiamas žurnalas Atma skelbia, kad Bhagavad-gita nuo 1977 m. dvylika kartų apkeliavo pasaulį ir penkiuose kontinentuose įkūrė 108 maldos namus, mokyklas, akademijas, ūkio bendruomenes, paruošė tūkstančius mokinių ir pritraukė milijonus žmonių. Šiandien Vakarų pasaulyje visur sutiksi Krišnos pasekėjų. Ypač jais domisi jauni žmonės, kuriems tėvų religija atsiduoda veidmainyste. Ateina pagoniška religija į krikščionišką pasaulį. Taigi nenuostabu, kad krikščionių kunigai klausia gurų, kaip reikia melstis. Iš jų gauna labai paprastą patarimą: “Sukaupk savo dėmesį į alsavimą”.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

HUMORESKA

     Kažkada pasakojau apie savo kaimyną kalbininką, kurio iš pradžių išsigando visas mūsų namas ir kuris, kaip netrukus paaiškėjo, buvo suvis nepiktybinis. Kalbininkas domėjosi tiktai triskaita, todėl su juo sugyvenome draugiškai, nevengdami nei barbarizmų, nei kanceliarizmų.

     Tačiau tos nerūpestingos dienos neseniai baigėsi. Mat, savo džiaugsmui ir mūsų nelaimei, tasai kalbininkas susilaukė trynukų ir, padidinęs respublikos gyventojų skaičių, gavo didesnį butą. Į jo vietą atsikėlė kita šeima, beje, perdėm lingvistinė.

     Iš pradžių į naujuosius kaimynus žiūrėjome tik smalsiai. Mums buvo įdomu, kad abudu — ir vyras, ir žmona — kalbininkai, bet su jais tarėmės sugyventi panašiai kaip su triskaitininkais. Spaudoje, manėme, galite raityti liežuvius kaip tinkami, o gyvenimas — vis dėlto ne gramatika. Prie čėrkos, manėme apie tą kalbininką, mes tave, brač, išmokysime žmoniškai kalbėti.

     Deja, veikiai patyrėme, kad apsirikome.

     Nelaimę pajutome tuoj pat, kai sužinojome, kad mūsų kaimynais tapo Povile ir Zuzanas Atbulokai, tie patys Atbulokai, kurių puristiniai rašiniai kėlė siaubą visiems garbiems mokslo vyrams. Be to, jų atžalų vardai — Algirda ir Birutis — taip pat nekėlė mums per didelio susižavėjimo.

Skaityti daugiau:

Trumpai iš visur

■    Motinai Teresei, iš Kalkutos, paskirta amerikiečių Damien Dutton premija už raupsuotųjų globą. Motinos Teresės vadovaujama vienuolių misininkių kongregacija įkūrė pirmuosius savo namus Kanadoje, Winnipego mieste. Jos čia globos senelius.

■    Popiežius Jonas Paulius II, užbaigiant šv. Kazimiero 500 m. mirties sukakties minėjimą, rugpjūčio 25 d. aukojo šv. Mišias lietuviškai. Jos buvo per Vatikano radiją perduotos į Lietuvą.

■    Kauno arkikatedroje—bazilikoje įvyko šventimų iškilmės neseniai paskirto Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų apaštališkojo administratoriaus pagalbininko, vyskupo Juozo Preikšo. Savo atsiųstoje telegramoje popiežius išreiškė džiaugsmą dėl šio svarbaus įvykio Lietuvos katalikų gyvenime, reiškė nuoširdžius linkėjimus naujam vyskupui, visiems Lietuvos vyskupams ir kunigams, visai lietuvių tikinčiai tautai.

■    Lietuvoje Kauno 26-tos vidurinės mokyklos direktorius Jančiauskas buvo piršliu vienose vestuvėse ir dalyvavo bažnyčioje, jaunuosius sutuokiant. Už šį “nusikaltimą” buvo atleistas iš direktoriaus vietos. Į jo darbo knygutę įrašyta, kad atleistas už “nemoralų elgesį”.

■    Lenkijoje komunistinė vyriausybė stengiasi pašalinti kryžius iš mokyklų. Pietinėje Lenkijoje, Wloszczowos amatų mokykloje iš 17 klasių pašalinus kryžius, mokiniai paskelbė sėdėjimo streiką, kuriame dalyvavo apie 400 mokinių. Vietinis vyskupas M. Jaworski pasiuntė į mokyklą du kunigus, kurie apsigyveno kartu su mokiniais. Miestely yra 12.000 gyventojų. Jie tuoj pradėjo nešti maistą, antklodes, miegamuosius maišus mokiniams. Gyventojai pareikalavo grąžinti kryžius.

Skaityti daugiau:

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Venancijus Ališas. ANAPUS MARIŲ. Poezijos rinktinė. Redagavo Kazys Bradūnas. Aplankas Vytauto O. Virkau. Išleido Ateities Literatūros Fondas, 10000 S. Bell Avė., Chicago, IL 60643. Šiuo adresu galima užsisakyti knygą, kurios kaina 7 dol. Knyga gražiai išleista, kieti viršeliai, keletas iliustracijų, 190 psl Šioje rinktinėje yra charakteringesnieji poeto Venancijaus Ališo (prel. Aleksandro Armino) eilėraščiai iš jo trijų knygų: “Sao Bento varpai”, “Pietų Kryžius” ir “Cascata cristalina”. Knyga išleista poeto 10 metų mirties sukakties proga. Mecenatas, užmokėjęs visas spausdinimo išlaidas, yra poeto jaunystės metų bendraklasis, artimas draugas, čikagietis Petras Kasulaitis.

PIRMIEJI ŽINGSNIAI. Nr. 1(101). Kristijono Donelaičio lituanistinių mokyklų mokinių laikraštėlis. Redaguoja Danutė Bindokienė. Išeina keturis kartus per metus.

ŠVIETIMO GAIRĖS. Lietuviškojo ugdymo žurnalas mokyklai ir šeimai. Nr. 32. Redaguoja Stefanija Sta-sienė, 18112 Windward Rd., Cleveland, OH 44119. Administratorius Juozas Plačas, 3206 W. 65th PI., Chicago, IL 60629. Žurnalas išeina du kartus per metus, prenumerata — 4 dol., atskiras numeris — 2 dol.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     Skelbiame XXVI straipsnio konkursą suaugusiems ir jaunimui.

     Suaugusiems siūlomos šios temos: 1. Mūsų išeivijos religinio ir tautinio gyvenimo skersinis pjūvis (angį. cross-section). 2. Dėl ko šeimos skiriasi? 3. Pavyzdžio reikšmė ir galia.

     Jaunimui (iki 30 m. amžiaus) skiriamos temos:

     1. Moterų kova už lygias teises. 2. Dėl ko jaunimas nutolsta nuo religijos? 3. Iš kur kyla vaikų nesusipratimai su tėvais?

Skaityti daugiau:

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” EKSKURSIJA Į PIETŲ AMERIKĄ

     Jau kelis kartus skelbėme, kad šiais metais vykstame j Pietų Ameriką, bet marštrutas ne dėl mūsų kaltės vis po trupučiuką keitėsi. Dabar jau galutinai viskas nutarta ir sutvarkyta. Išvykstame Pan American linijos lėktuvu balandžio 18 d. į Argentiną, Buenos Aires. Ten pabūsime tris dienas, paskui skrisime į Rio de Janeiro, kur praleisime septynias dienas gražiame Sheraton viešbutyje prie pat jūros. Čia bus galima pailsėti, pasimaudyti, suorganizuoti įdomių ekskursijų. Grįšime balandžio 30 d. Kelionė su viešbučiais ir kasdieniniais pusryčiais — 1195 dol. iš Miami, 1485 dol. iš Čikagos. Jeigu atsiras pigesnis skridimas iš Čikagos į Miami, tai ir kaina sumažės. Laiko jau liko nedaug, tad prašome registruotis iki kovo 5 dienos šiuo adresu: American Travel Service Bureau, 9727 S. Western Avė., Chicago, IL 60643. Tel. (312) 238-9787.

Paskutinis lapas

Nuoširdi padėka “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” rėmėjams

142 dol. aukojokun. S. Gaidelis, S.J. (Australija).

30 dol. aukojoVytauto Didžiojo Šaulių rinktinė.

Po 20 dol. aukojo: I .Kyrienė ir J. Sungaila.

18 dol. aukojoJ. Mališka.

Po 17 dol.aukojo: kun. V. Pavalkis, J. Butikas, A. Šlažas.

16 dol.aukojo V. Karoblis.

15 dol. aukojo M. Užgirienė.

14 dol. aukojoJ. Žiūraitis.

Skaityti daugiau: