Juozas Vaišnys, S.J.

     Statistikos sako, kad dabar tarp jaunimo šiek tiek sumažėjęs narkotikų vartojimas, bet labai plinta alkoholizmas. Teko girdėti, kad net šeštadienio rytą į lituanistinę mokyklą atėję vaikai kartais jau atsiduoda alkoholiu. Kas čia kaltas? Aplinka? Taip, turbūt aplinka, bet ne ta "tolimoji” aplinka, o pati arčiausioji — šeima. Ar jaunimas ne iš vyresniųjų išmoksta gerti? Ar ne mūsų baliukai čia kartais gali būti kalti? Pasisvečiuoti, pasilinksminti yra gera, bet tuos savo pasisvečiavimus mes turėtume šiek tiek labiau sukultūrinti.

     Jeigu svečiuose nebus įvairių rūšių degtinės, tai kai kam atrodo, kad nebus nei draugiškumo, nei geros nuotaikos, nei linksmumo. Tad ir pilama svečiams stikliukas po stikliuko, nors jie ir kažkaip stengtųsi atsisakinėti. Ar tai lietuviškas vaišingumas? Ne, tai yra sadizmas. Per didelis alkoholio vartojimas kiekvienam kenkia, bet yra žmonių, kurie apserga net nuo poros stikliukų. Yra žmonių, kurių skrandis nepakelia alkoholio, kurie po tokio svečiavimosi turi sirgti.

     O kaip su gera nuotaika? Ar alkoholis ją sukelia? Žinoma, po kokios penkiolikos minučių visi pradeda garsiau kalbėti, linksmiau juoktis, vikriau judėti. Bet jeigu praeis dar pusvalandis ar valanda, tai kalbos virs nesąmonių tauškimu, neskoningais juokais ir dainuškomis. Seilėtomis lūpomis ir nuo degtinės bei prakaito sudrėkusiais veidais vyrai pradeda meilikautis prie svetimu žmonų, iki alkoholis arba kitos žmonos vyro kumštis juos suguldo po stalu. Gal tai yra šiek tiek perdėta, bet vis dėlto tokių scenų pasitaiko. Į svečius einama pabendrauti, pasikalbėti, daugiau susidraugauti, bet ar šie tikslai, be saiko geriant, pasiekiami? Priešingai!

     Jeigu valgant šeimininkai pradėtų skaičiuoti svečių kąsnius ir žiūrėti, ar jie pakankamai didelį gabalą atkando, ar gerai sukramtė, tai būtų tikrai nemandagu, bet kai kalba eina apie gėrimą, tai panašus šeimininkų elgesys laikomas vaišingumu. Juk argi tokiuose baliukuose uoliai "neprižiūrima”, kiek išgerta, ar pakankamai pripilta, ar išgerta iki dugno, ar geriama to, o ne kito ir t.t.? Svečias čia tampa žiauriai kankinamu belaisviu.

     Argi, norint savo draugus pamylėti, nėra kito būdo, kaip tik alkoholiu nugirdyti? Argi kartais nebūtų galima juos pasikviesti drauge nuvažiuoti į teatrą, į paplūdimį ar šiaip kur nors į gamtą, o paskui parvažiuojant užsukti į gerą restoraniuką ir pasivaišinti? Žinoma, galima ir parsivežus į savo namus pavaišinti, bet tiek ten, tiek čia reikėtų pasitenkinti tik vienu kitu stiklu gero vyno ar kito gėrimo "apetitui sužadinti”, o ne pilti įvairių rūšių alkoholį stiklas po stiklo, lyg į kokią kiaurą statinę.

     Bet dar viena pastaba prie visa to, kas pasakyta. Šioje srityje, kaip ir daugelyje kitų, mes laikomės dvigubo standarto: tėvams viskas galima, o vaikams — nieko. Suaugusieji gali gerti, kiek nori, kada tik nori ir ko tik nori, o vaikai, bent iki dvidešimt vienerių metų, laikomi kaip galima toliau net nuo stikliuko vyno. O juk nuo amžių žinoma, kad uždraustas vaisius visuomet skanesnis. Atrodo, kad pietų kraštuose, kur į vyną žiūrima ne kaip į priemonę pasigerti, bet kaip į dalį maisto, šios problemos nėra. Pvz., Italijoje, kai šeima susėda prie stalo, leidžiama valgant šiek tiek gerti vyno ir vaikams. Ir skautai, eidami į iškylas, nešasi ne tik spaghetti ar kito maisto, bet ir trupučiuką vyno. Niekas dėl to nesijaudina, nelaiko nusikaltimu ir nemato jokių problemų, nes tai yra kasdieninis, savaime suprantamas dalykas.

     Ar nereikėtų ir mums trupučiuką pagalvoti, gal šį tą pakeisti, ypač vengiant to dvigubo standarto?. .

■    Vatikane įvyko iškilmingas Argentinos ir Čilės sutarties pasirašymas. Vatikanas tarpininkavo deryboms, kurios išsprendė seną ginčą dėl 48.000 kvadratinių mylių teritorijos. Ginčas tęsėsi nuo 1978 m. ir grėsė karu.

■    Kinijos misijose darbavęsis kun. Walter Ciszek, komunistų kalintas 23 metus, bet išleistas užtariant JAV Kennedy vyriausybei, gruodžio 8 d. mirė Niujorke. Jis ištisus 10 metų buvo priverstas dirbti kasyklose.