Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

DAINAVOS LEGENDA

     "Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarpe jų visų gražiausia ir geriausia Dainavos šalis” — rašė prieš daugelį metų V. Krėvė. Įsimylėjęs gimtąją Dzūkiją, rašytojas surado jai daug pasakantį pavadinimą — Dainava.

     Alytaus rajono, Obelijos kolūkis — tipiška Dainavos dalelė su tokiais pat gamtos vaizdais, legendomis virtusia praeitimi. Darbštūs Dainavos kolūkiečiai moka šeimininkauti nederlinguose smėlynuose, priversti savo žemę atiduoti viską, ką tik ji pajėgia. Nedaug tos ūkio žemės — šeši tūkstančiai hektarų. Bet kokia čia gamtos įvairovė! Išsibarstę kuproti kalnynai, miškeliai ir pelkutės. Rytinius pakraščius riboja Nemunas, vakaruose remiasi į Obelijos ežerą, Yra kur paklajoti akims ir mintims, yra kuo pasigrožėti ir ko pažiūrėti. Tame kalvų margumyne keturi piliakalniai stypso, iš kurių didžiausias — Želvos piliakalnis. Čia netoli Bobos akmuo, prie kurio nusižudė ponų nuskriausta baudžiauninkė. Kartuvių kalnas, Miško koplyčia ir daugelis kitų vietų. Visa tai suteikia šiai apylinkei dvasingumo.

     Šių vietovių dzūkai, gyvendami vaizdingame krašte, išsiugdė sugebėjimą suprasti, įvertinti visa, kas juos supa. Kolūkiečiai, Miroslavo ir Pupažodžio mokyklų mokiniai uoliai ėmėsi darbo, kai kilo mintis pasodinti kolūkio parką. Šis parkas turėjo tapti ne vien botanikos želdynu, bet ir savaip apibendrinti dzūkų istoriją, gyvenimą ir buitį. Septynių hektarų parkas pavadintas "Dainavos legenda” — vienintelis tokio pobūdžio Dzūkijoje ir turbūt visoje Lietuvoje. Šis parkas įkurtas Tolkūnų kaime. Parko vieta labai būdinga šių apylinkių kraštovaizdžiui. Raudonžemiu išpiltas parko takas juosia kelias kalvas, tarp kurių telkšo nedidelės pelkutės. Kalvos apaugusios pušaitėmis ir berželiais. Einant taku. dešinėje pusėje matosi tokios pat kalvos dirbamos žemės. Parke "apgyvendinti” Vinco Krėvės literatūriniai personažai. Juos iš ąžuolo išdrožė Ipolitas Užkurnys. Čia galima pamatyti Perkūną. Vaivą ir Straublį. Susimąsčiusį dainių, dainuojanti apie Dzūkijos senovę. Bobulę su anūkėliu Antanuku, išmintingą skerdžių Lapiną, stovintį po šlamančiu medžiu, Gilšę, rymančią ant ežero kranto, Gugį su Kukiu — kaimo filosofus, besiginčijančius dėl gyvenimo prasmės. Pačiame parko centre pastatytas medinis V. Krėvės biustas, prie kurio susigūžęs paprastas dzūkelis, simbolizuojantis didžiulę rašytojo meilę Dzūkijos šilams, smėliui ir pačiam dzūkui, Parke išleistuvių dieną atminimui fotografuojasi abiturientai. Šeštadieniais renkasi jaunimas prie ąžuolinio dainiaus. (Literatūra ir menas)

TRYPKIT, KLUMPĖS, KLUMPAKOJĮ

     Klumpės klumpaitės. Lakuotos ir baltos, paprastos ir išdabintos ornamentais. Dešimtys jų porų surikiuotos telšiečio Jono Paulausko dirbtuvės lentynose. Nagingas Žemaitijos meistras artėjančiai dainų šventei daro 400 porų įprastinio apavo.

     Padaryti geras klumpes jau nėra taip paprasta. Pirmiausia reikia rasti tinkamą medį. Geriausiai klumpėms tinka drebulė. Eina meistras pas miško kirtėjus, ieškodamas sveikų, tvirtų šio medžio kaladžių. Daug praeina valandų ir dienų, džiovinant medieną, drožiant ir skaptuojant. Daug užsakymų gauna Jonas Paulauskas. Jo išdrožtomis klumpėmis šoka daugelio meno kolektyvų šokėjai. Medinių klumpių pas Joną Paulauską prašė latvių, estų, gudų, kazachų meno saviveiklininkai, į savo programas į-traukę nuotaikingus lietuvių liaudies šokius. (Tiesa)

KIEKVIENAME ŪKYJE — VAIKŲ LOPŠELIS - DARŽELIS

     "Tiesa” džiaugiasi, kad apie Pasvalį per visą penkmetį kilo nauji vaikų lopšeliai darželiai. Prieš Naujuosius metus Jonavoje pastatytas lopšelis-darželis paskutiniame rajono ūkyje. Baigiamos statyti priešmokyklinės įstaigos Jurbarko, Šalčininkų, Varėnos rajonų ūkiuose, Kaimo moterys turi geresnes sąlygas dalyvauti gamybinėje ir visuomeninėje veikloje. Gerėja vaikų idėjinis auklėjimas ir geresnis paruošimas mokyklai.

     Tačiau ne visuose Lietuvos rajonuose suprantama priešmokyklinių įstaigų svarba. Kai kuriuose ūkiuose lopšeliams-darželiams neskiriamas reikiamas dėmesys, lėti statybos tempai. Vilniaus rajone iki šių metų pradžios turėjo būti atidaryti septyni vaikų lopšeliai-darželiai, o pastatyti tik trys. Neįvykdė savo įsipareigojimų Zarasų rajonas — laiku nepastatė dviejų darželių. Atsilieka Prienų, Mažeikių, Vilkaviškio rajonai. Dažnai pasitaiko, kad nauji darželiai ilgai stovi be šeimininkų. Paskirta vedėja laukia metus, kol bus sutvarkytas lopšelis-darželis. Statybų kokybė menka. Kai kurie ūkiai nuėjo lengvesniu keliu — priešmokyklines įstaigas įrengė nepatogiose, netinkamose darbui patalpose. Širvintų rajone iš trylikos kaimo lopšelių-darželių tik trys pastatyti nauji. Kiti pritaikintose patalpose neatitinka sanitarinių normų. Kaimuose auga vaiky nemažai, bet darželius lanko nedaugelis. Viena priešasčių — gyventojai dar nepakankamai suvokia priešmokyklinio auklėjimo svarbą. Nelanko vaikai lopšelio-darželio dar ir todėl, kad gyvena toliau nuo ūkio centro. Vaikus reikia pavėžėti. Tačiau ne visuose ūkiuose taip daroma. Naujai pastatyti darželiai apytušti. "Tiesa” sako, kad vaiky lopšelis-darželis — komunistinio auklėjimo židinys. Čia ir yra tikroji priežastis — neleisti vaiko į darželį -lopšelį, kad jo neišauklėtų komunistu.

GRIPO EPIDEMIJA LIETUVOJE

     "Tiesa” šaukia — saugokimės gripo! Rašoma, kad vasario pradžioje kai kuriuose Lietuvos miestuose staigiai padaugėjo gripu sergančių žmonių. Pirmiausia pradėjo sirgti klaipėdėčiai, vėliau — vilniečiai. Šiuo metu gripas greitai veržiasi ir į kitus didesnius miestus ir į kai kuriuos artimesnius rajonus. Kol kas mažiausiai serga Kaune.

     Gripu serga ir kaimyninių respublikų miestų — Rygos ir Minsko gyventojai.

     Virusologiniai tyrimai rodo, kad gripą sukėlė "A” virusas. Sergant šio viruso sukeltu gripu, staigiai pakyla temperatūra, maudžia raumenis. Sloguoti ir kosėti maži vaikai pradeda ligos pradžioje, o suaugusieji — antrą trečią ligos dieną. Kol kas gripu sergama nesunkiai. Į ligonines paguldyta nedaug ligonių. Priešmokyklinėse įstaigose serga nedaug vaikų, tačiau mokyklose gripas paplito. Ypač daug serga mokytojų ir gydytojų.

     Šiandien prieš gripą kovoja visų specialybių gydytojai bei vidurinis medicinos personalas. Vykdomieji komitetai paskyrė daugiau automobilių, kad medikai spėtų lankyti ligonius namuose. Pasirūpinta, kad vaistinėse būtų pakankamai vaistų. Pakeistas vaistininkų darbo metu poilsis. Vaikų ligoninės ir kūdikių namai aprūpinti tam tikrais dalykais nuo gripo. Sunkesniems ligoniams gydyti ligoninėse atidaryti papildomi skyriai. Dažniau bus dezinfekuojamos priešmokyklinės vaikų įstaigos. Gali prisieiti nutraukti mokyklų darbą. Imamasi priemonių prieš epidemiją teatruose, transporte ir kitose žmonių susibūrimo vietose. Gripo "A” virusas prieš kelerius metus jau buvo, tad manoma, kad šis ligos pakilimas bus nesunkus ir neilgas.

     Patarimas apsisaugoti nuo gripo yra vengimas tiesioginio ir artimo kontakto su ligoniu. Pajutus pirmus negalavimo požymius, kuo greičiau reikia kviesti gydytoją. Būtina išgulėti izoliuotam namuose nors pirmąsias penkias ligos dienas.

LIETUVOS VASARVIETĖS GRAŽIAUSIOS EUROPOJE

     Žmonės sako: kas moka ilsėtis, tas moka ir dirbti. Vieniems žmonėms poilsis—išvažiavimas į sniegu spindinčius kalnus, kitiems — kelionės po svetimas šalis, o tretieji ieško ramybės ir poilsio bei sveikatos savame krašte. Praleisti atostogas Lietuvoje ilgai galvoti netenka — vasarą daug kas važiuoja į Palangą ir Neringą. Rudenį visi važiuoja į Druskininkus ir Birštoną.

     Jei pavargę nervai ir žmonės pasiilgę ramybės, keliauja į Druskininkus. Druskininkai — Lietuvos kurortų senelis. Senovinėse graviūrose galima pamatyti, kaip čia kadaise į kubilus gydomąjį purvą krovė, o paskui į tą purvą sodino ligonius. Druskininkuose šitaip gydoma jau nuo aštuonioliktojo amžiaus. Nedaug kas pasikeitė ir šiandien. Manoma, kad šie purvu ir mineraliniu vandeniu gydymo būdai neduotų tiek vaisių, jei šis miestas nebūtų žalioje pušynų jūroje, šalia melsvo Nemuno vingio, ir pro jį netekėtų srauni Ratnyčėlės upelė. Dar daugiau žmogui gydymo būdai padeda, kai jis įsikuria jaukiose sanatorijose bei poilsio namuose- "Dainava”, "Draugystė”, "Pušynas”, "Eglė”, "Vilnius”, "Lietuva”, "Nemunas”, "Saulutė” ir daug kitų. Šios sanatorijos veikia ištisus metus ir ligonį nuo pat pirmo žingsnio lydi medikų globa. Druskininkuose yra didžiausia Europoje vandens gydykla, kurios vandens ir purvo voniomis gali pasinaudoti tūkstančiai ligonių.

     Vakare, kai pro žalią pušynų skarą dar krenta paskutiniai saulės spinduliai, poilsiautojai išeina pasivaikščioti Saulės taku. Tiltukai, pavėsinės, suoleliai, iš medžių šakų ir šaknų padaryti pasakų veikėjai liudija apie žmogaus ir gamtos draugystę. Šito išmoningo tako kūrėjai — Druskininkų miškininkai. Gydytojai tvirtina, kad čia jie atvėrė dar vieną sveikatos šaltinį. Vasarotojus gerai nuteikia Druskininkų — M. K. Čiurlionio miesto kultūrinė aplinka: koncertai ir parodos.

     Po Druskininkų antrasis pagal amžių — Birštonas. Apie Birštoną jau plačiai buvo pasklidęs garsas 19-me amžiuje. Jo mineralinis vanduo ir vonios gydo judėjimo organus, virškinimo, kraujotakos ir daugelį kitų susirgimų. Čia akį veria Nemuno vaizdai, aukštas Vytauto kalnas, nuo kurio matyti aplink žaliuojantieji miškai, kaip kyla į aukštą padangę sklandytojai, kurie įsirengę savo namus čia pat prie miesto. Pušyne išbarstyti Birštono namai, sanatorijos, žemdirbių pensionas. Kurortas nėra didelis, jame kasmet gydosi apie 15 tūkstančių žmonių.

     Pačios mėgstamiausios vasarojimo vietos, be kurių aplankymo dažnas Lietuvos gyventojas neįsivaizduoja vasaros: Palanga, Neringa, pajūrio kopos ir pušynai, jūros vanduo ir baltas smėlis. Čia pilna žmonių ne tik karštą vasaros dieną, bet taip pat jau orui atvėsus. Palangoje vasarotojų skaičius jau peršoka pusę milijono. Vien tik gydymo ir poilsio įstaigos per metus aptarnauja 150 tūkstančių žmonių. Vasaromis Palangoje lankosi daug kaimo žmonių, kurių apsistojimo vietos — tai "Agila”, "Auksinės kopos”, "Gintaras”, "Dobilas”. "Linas” yra Vanagupėnuose, netoli Palangos, kuriame įrengtas jūros vandens baseinas veikia vasarą ir žiemą.

     Pastaraisiais metais iš poilsio vietos Palangos pajūris tampa gydymo vieta. Tyrinėjama, kokią įtaką saulė, jūros vanduo ir pajūrio klimatas turi žmogui. Kaip panaudoti gamtos dovanas žmogaus sveikatai gydyti.

     Niekur kitur Europoje nerasi gražesnės padangės, kur savo architektūra, švara ir grožiu spindi Druskininkai, Birštonas, Likėnai, Palanga, Neringa ir dar dešimtys nepaminėtų vietovių, pasipuošusių ežerais, pušynais ir baltu smėliu. (Mūsų gamta”)

TRUMPAI

*    Ornitologinė stotis Ventės rage buvo įsteigta 1929 m. Žiedavimo metodu tirti paukščių migraciją reguliariai pradėta Lietuvoje 1925 metais.

*    Pirmasis Lietuvoje ligoniui kraują perpylė chirurgas Vladas Kuzma 1923 m. Kauno universiteto chirurgijos katedros vedėjas prof. V. Kuzma (1892-1942) išrado originalų skrandžio operavimo būdą. Garsusis chirurgas per savo gyvenimą padarė apie 20 tūkstančių operacijų.

*    Pirmąją lietuvišką meteorologijos vadovėlį išleido I. Končius 1923 metais.

("Mokslas ir menas”)