Spausdinti

■    Du amerikiečiai pakelti į kardinolus drauge su 26 kitais. Dabar kardinolų turėsime 152. Naujieji amerikiečiai kardinolai yra Niujorko arkivyskupas John J. O’Connor ir Bostono arkivyskupas Bernard F. Law.

■    Corpus Christi, Texas, ir Stocktono, Calif, vyskupijų kancleriais paskirtos dvi seselės vienuolės: domininkone Lorraine Pagendarm ir Šv. Juozapo vienuolijos narė Margaret Mary Lawler.

■    Etiopijoje, nežiūrint viso pasaulio krikščionių siunčiamos paramos badaujantiems, marksistinė vyriausybė pagriežtino akciją prieš tikinčiuosius. Tai skelbia vokiečių laikraštis “Die Welt”, remdamasis protestantų skelbiamomis informacijomis. Pastaruoju metu Etiopijoje uždaryta keturi penktadaliai visų liuteronų bažnyčių, o šios tikybos išpažinėjų ten yra daugiau negu pusė milijono. Atimtas trečdalis visų religinių pastatų, kurie dabar panaudojami politiniams susirinkimams. Vadinamoji Dievo Žodžio Bažnyčia, kuri Etiopijoje turi daugiau negu milijoną narių, turėjo 2700 kulto pastatų, iš jų net 1000 konfiskuota. Kaip skelbia “Die Welt”, Etiopijoje dabar daugelis krikščionių slapstosi, kartais tikintieji suimami už dalyvavimą pamaldose, viešai skaitantiems Šv. Raštą gresia įkalinimas, jaunimui net smurto priemonėmis neleidžiama dalyvauti pamaldose.

■    Romoje gegužės pabaigoje prasidėjo pasikėsinto jų į popiežiaus gyvybę teismas. Surinktieji duomenys rodo, kad pasikėsinimą organizavo tarptautinis komunizmas, pavedęs darbą atlikti Bulgarijos saugumo departamentui. Šūvius į popiežių paleidęs Ali Agca pasakė, kad nužudymas buvo planuojamas Bulgarijoje, o jam buvo pažadėta 1,2 mil. dol. Ali Agca italų kalėjime sėdi nuo 1981 m. liepos mėn. Suimti ir kiti du turkai: Muša Celebi ir Omar Bragci. Dar du turkai nesugauti ir bus teisiami už akių. Iš trijų sąmoksle dalyvavusių bulgarų suimtas tik vienas — aviacijos linijos agentas Sergei Antonov, padėjęs Agcai planuoti atentatą. Kiti du bulgarai, pasiuntinybės nariai, išvykę Bulgarijon. Teismas gali užsitęsti daug mėnesių.

■    Lituanistinių mokyklų auklėtiniams paskelbtas rašinio konkursas tema: “Kodėl reikia priklausyti lietuvių jaunimo organizacijoms”. Konkursą globoja Amerikos lietuvių taryba. Premijoms 500 dol. paskyrė kun. J. Prunskis. Rašinius reikia įteikti iki š.m. spalio 1 d.

■    Okupuotoje Lietuvoje 1985 m. išleistas “Katalikų kalendorius-žinynas”, paruoštas kun. J. Mintaučkio, red. kun. V. Aliulio; turi 288 psl., pateikia minčių pamokslams, liturginių žinių, mirusių kunigų nekrologus. Jame skelbiama, kad 1984 m. Lietuvoje buvo 630 šventovių, kurių 146 nebeturėjo savo kunigų. Pagal tą žinyną, Lietuvoje yra 5 vyskupai, 486 klebonai, 64 vikarai, 114 altaristų, rezidentų, ligonių, 16 dirbančių kurijose ir seminarijose. Iš viso yra 680 kunigų (1983 m. buvo 691). Kitose respublikose 1984 m. dirbo 8 kunigai iš Lietuvos.

■    JAV reformuotų žydų 780 bendruomenių vadovybė nusprendė dėti didesnes pastangas, kad būtų sustiprinti ryšiai su katalikų Bažnyčia.

■    JAV federalinis teismas Filadelfijoje atmetė Americans United for the Separation of Church and State sąjūdžio ieškinį, kuriuo norėta įrodyti, kad JAV ir Vatikano diplomatinių santykių užmezgimas yra neteisėtas.

■    Romoje gegužės 25 d. pop. Jonas Paulius II pakėlė į kardinolus 28 vyskupus. Pirmą kartą apeigos vyko po atviru dangum, Šv. Petro aikštėje.

     Naujų kardinolų tarpe yra ir du amerikiečiai: Niujorko arkivysk. John O’Connor ir Bostono arkivysk. Bernard Law.

■    Varšuvoje, Šv. Stanislovo bažnyčioje, mišiose už tėvynę gegužės 26 d. dalyvavo apie 10.000 žmonių. Pamoksle kun. T. Boguckis pasmerkė komunizmą ir Vakarų apatiją. Priminė reikalą, kad būtų paleisti kaliniai ir atgaivintos laisvos darbininkų sąjungos.

■    V. Vokietijoje gegužės 12 d. įvyko maldų diena už Lietuvą, Latviją ir Estiją. Taip buvo nutarta Vokietijos vyskupų konferencijoje Fuldoje. Ta proga buvo išleisti plakatai su išspausdintu spygliuotų vielų raudonu kryžiumi ir 32 psl. leidinėlis, supažindinąs su Bažnyčios padėtimi Pabaltijy. Jame įdėtas ir popiežiaus pamokslas, minint 500 m. sukaktį nuo šv. Kazimiero mirties. Vokiškame žiniarašty “Kryžius — viltis” daugiau vietos skiriama Lietuvai, dedant net kalinamų lietuvių laiškų ištraukas ir paskutiniu metu nužudytų kunigų sąrašą.

■    Italijoje, Milano katalikų universiteto literatūros ir filosofijos fakultete, kalbotyros institute kun. Tąsius Ereminas dėsto lietuvių kalbą ir kultūrą, o prof. dr. Guido Michelini — liet. kalbos istoriją.

■    Pop. Jonas Paulius II gegužės 18 d. sulaukė 65 m. amžiaus.

■    Latvijoje yra vienas kardinolas ir 3 katalikų vyskupai. Vienam jų — vysk. Dulbinskiui — neleidžiama eiti pareigų. Rygos seminarijoje yra 59 auklėtiniai, iš jų 31 latvis, kiti — kitataučiai. Dėstymas vyksta rusų kalba. Latvijoje yra 130 kunigų. Per paskutinį dešimtmetį mirė 55 kunigai. Pašaukimų netrūksta, bet okupantai yra apriboję stojančių į seminariją skaičių.

■    Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų apaštalinį administratorių arkiv. Liudviką Povilonį ir jo augziliarą vysk. Juozapą Preikšą pop. Jonas Paulius II gegužės 3 d. priėmė specialioj audiencijoj, privačiame savo bute, o paskiau pasikalbėjimą tęsė prie pietų stalo. Pagal bažnytinės teisės nuostatus, arkiv. Povilonis, jau sulaukęs 75 m. amžiaus, įteikė atsistatydinimo raštą, bet popiežius jį prašė ir toliau eiti pareigas.

■    Savo 26-je kelionėje popiežius aplankė Olandiją, Liuksemburgą ir Belgiją. Į Vatikaną grįžo gegužės 21 d. Olandijoje įvairūs liberalai demonstravo, kėlė riaušes, grasino popiežiui. Policija turėjo panaudoti net ašarines bombas. Buvo ir sužeistų. Demonstrantai reikalavo šventinti į kunigus moteris, leisti kunigams vesti ir vedusiems nedrausti dalyvauti sielovadoj, leisti gimimų kontrolės priemones, o tam tikrais atvejais — net abortus. Popiežius laikėsi ramiai, bet prisipažino, kad Olandijos katalikai jam kelia rūpestį. Olandijoje yra 5,6 mil. katalikų. Hagoje popiežius aplankė Tarptautinio teismo būstinę, ragindamas suorganizuoti stiprų Tarptautini teismą, kuris pajėgtų ginti žmogaus teises, užtikrintas tarptautiniais įstatymais. Jis taip pat kalbėjosi su Olandijos premjeru Ruud Lubbers, kuris yra katalikas. Paskutinę dieną Olandijoje popiežius pasakė, kad nekeis savo nusistatymo šeimos pastovumo, negimusių žudymo, seksualinių santykių šalia vedybinio gyvenimo ar homoseksualų klausimu. Palaidumas nedaro žmogaus laimingu. Daug šiltesnis priėmimas popiežiui buvo Liuksemburge, kur net 97% gyventojų yra katalikai. Daug prielankumo popiežius susilaukė ir Belgijoje.

■ Prez. Reagano žmona Nancy buvo popiežiaus priimta audiencijoje. Popiežius ją pagyrė už kovą prieš narkotikų vartojimą ir už sudarymą programų gydyti narkotikų vergus.

■    12 Vak. Vokietijos jaunuolių nunešė 12 pėdų aukščio kryžių Čekoslovakijos kardinolui Frantisek Tomasek, tuo išreikšdami Vakarų Europos katalikų solidarumą su Rytų Europos katalikais. Kryžius buvo pašventintas pop. Jono Pauliaus II.

■    Čikagos universiteto sociologas dr. James Coleman pareiškė, kad valdiškosios mokyklos yra per daug nutolusios nuo šeimų, kai tuo tarpu katalikiškosios ir kitos privačios mokyklos geriau palaiko auklėtinio ryšius su šeima ir padeda šeimai geriau auklėti vaikus.

■    Gen. Stasys Raštikis mirė Los Angeles mieste gegužės 2 d. Gimęs 1896 m. rugsėjo 13 d. Jo tėvai, broliai, seserys ir trys mažametės dukrelės buvo 1940 m. birželio mėnesį išvežti į Sibirą. Gen. St. Raštikis yra buvęs Lietuvos kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministeris.

■    1985 m. pasaulyje ginklams išleista 800 bil. dolerių, kas kiekvienam pasaulio gyventojui sudaro 166 dol. išlaidas.

■    Dr. Bernard Nathanson buvo išvystęs platų abortų klinikų darbą. Jo vedamose klinikose atlikta apie 60.000 abortų, iš kurių jis pats padaręs apie 5.000. Tačiau ta patirtis jam kaip tik išryškino abortų žalą, ir dr. Nathanson tapo vienu stipriausių kovotojų prieš negimusių žudymą. Jis vadovavo labai įspūdingo ir įtikinančio filmo (“The Silent Scream”) susukimui ir pasirūpino įsteigti sąjungą už panaikinimą abortus leidžiančio įstatymo.

■    Jugoslavijoje slovėnų katalikų mėnraštis “Og-nisos” (Židinys) šiemet mini 20 m. sukaktį. Pradėtas leisti 1.300 tiražu, išaugo iki 100.000 egzempliorių. Slovėnijoje katalikų yra 800.000, taigi žurnalo skaitytojų procentas yra didelis. Žurnalas išleidęs 70 knygų milijono egz. tiražu.    J. Pr.