Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

SENIAUSIA LIETUVOS GYVENTOJA

     Plungės rajono gyventoja Barbora Jasaitė neseniai paminėjo 130-tąjį savo gimtadienį. Garbingo jubiliejaus proga į Vitkelių kaimo vienkiemį susirinko rajono vykdomojo komiteto atstovai, Rietavo tarybinio ūkio ir technikumo žemdirbiai bei moksleiviai. Visi nuoširdžiai sveikino pačią seniausią Lietuvos gyventoją.

     B. Jasaitė gimė ir augo Rietavo apylinkėse. Kai Barbora pradėjo basa bėgioti, tuo metu šalimais mokytojavęs Laurynas Ivinskis leido savo pirmuosius "ūkiškus kalendorius”. Kai Barborai Jasaitei ėjo šešti metai, iš Plungės bažnyčios varpinės grafo P. Zubovo valstiečiams buvo paskelbtas baudžiavos panaikinimo manifestas. Lažo laikų ir 1863 m. sukilimo senolė neprisimena. Į atmintį labiau įsirėžė vėlesni įvykiai.

     Stumbrių kaimo eigulio A. Jasaičio sodyboje augo vienuolika vaikų. Keli hektarai pelkėtos žemės visų neišmaitino. Paūgėję vaikai vienas po kito išsisklaidė po visas pasaulio šalis. Vyresnysis brolis Antanas žuvo kare. Mykolą, Kazį, Petrą pirmoji emigracijos banga nubloškė už Atlanto. Vieną kasykloje anglies klodas prislėgė, kitas, kelis laiškus atsiuntęs, dingo kaip į vandenį. Seserys ištekėjo. Viena iš jų — Cecilija irgi šimtą metų išgyveno.

     Savo šeimos Barbora Jasaitė nesukūrė. Palaidojusi savo tėvus, su ryšulėliu rankoje ėjo per žmones. Už duonos kąsnį, milo skiautelę, už verpimą, vaikų prižiūrėjimą— pragyveno. 99 metų B. Jasaitė įstojo į Rietavo rajono "Pergalės” kolūkį. Iki šiandien turi išsaugojusi darbo knygelę, kurioje brigadininkas surašydavo darbadienius už daržų ravėjimą, linų verpimą.

     Prieš dešimtmetį ilgaamžę priglaudė sesers Petronėlės dukra Aldona Sauserienė. Geri žmonės rūpestingai karšina senolę, jai nieko netrūksta. Kad tik sveikatos būtų daugiau. Praėjusią žiemą Barborą Jasaitę pirmą kartą gyvenime aplankė daktaras. Į šoną kažkoks dieglys įsimetė, naktimis sąnarius maudžia ir akys nebemato — siūlo į adatą nebeįveria, verpti negali.

     Į kalbas senolė leidžiasi nenoriai. Labiau patinka vienai būti. Geriau pasijutus, lazdele pasiramstydama, išeina į darželį. Atsisėdusi ant suoliuko stebi, kaip gėlės žiedlapius krauna, kaip dūzgia bitelės. Giliausios senatvės slenkstį peržengusi, ji vis kruta, dirba, bendrauja su žmonėmis.

     Pagal amžių plungiškė Barbora Jasaitė atsistoja į pačią garbingiausią lietuvių senolių gretą. Lietuvoje be jos dabar gyvena 450 šimtamečių žmonių — 108 vyrai ir 342 moterys. Iš jų tik 14 sulaukę daugiau kaip 110 metų. Visi šie žmonės gerokai atsilieka savo amžiumi nuo Barboros Jasaitės. Kaišiadorietei Elenai Petrauskienei šią vasarą sukako 117 m. Ją vejasi Anykščių rajono Janušavos kaime gyvenanti Kamilė Sulgaitė — 115 m. Uteniškė Adelė Daujotienė, raseiniškė Liuda Verpetinskienė, šiaulietė Jadvyga Zapkienė atšventė 111-tąjį savo gimtadienį. Įdomu, kad iš vyrų tik rokiškėnui Kostui Kupčiūnui pavyko įveikti 110 metų ribą.

     Ilgaamžiškumu labiausiai išgarsėjęs Raseinių rajonas, kuriame gyvena net 32 šimtamečiai žmonės. Šimtamečių skaičiumi kiek atsilieka Varėnos rajonas — 20, Rokiškio — 17, Kapsuko — 16. Kaune gyvena 24 ilgaamžiai, Vilniuje — 14, Klaipėdoje tik vienas. Daugiausia šimtamečių senolių gyvena Alytaus rajono, Miroslavo ir Simno, Kupiškio rajono, Aukštupėnų apylinkėse.

     Medicininių ir sociologinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, jog kiekvienas sveikai gyvenantis žmogus gali sulaukti 90 ir net daugiau metų. Ilgiau gyvena moterys.

     Vyrų gyvenimo būdas veiklesnis, ir jie mažiau atsparūs ligoms — gyvena trumpiau. ("Tiesa)

DIDELI GRŪDŲ NUOSTOLIAI

     "Tiesa” šaukia: "Ką laukai duoda, viską — į aruodą!” Tačiau ne visur taip yra. Klaipėdos rajono "Raudonosios žvaigždės” kolūkio kombainininkai, pavyzdžiui, palieka ražienų hektare 2,4 centnerio grūdų. To paties rajono Ablingos kolūkyje, valant žolėtus miežius, hektare palikta 1,2 centnerio neiškultų varpų. Šiame ūkyje rugpjūčio 13 d. kombainininkai pradėjo pjūtį tik antroje dienos pusėje, nors orai leido į laukus išvažiuoti gerokai anksčiau. "Gegužės pirmosios” kolūkio kombainininkai pradėjo javus kulti taip pat pavėluotai. Gaištamas laikas, užsitęsia pjūtis ir visa tai virsta dideliais grūdų nuostoliais. Toliau "Tiesa” ramina, kad nedera be atodairos skubėti. Lazdijų rajono "Nemuno” kolūkyje pjautos ne visiškai subrendusios avižos, todėl jos ir nešvariai iškultos. "Spartuolio” kolūkio mechanizatoriai lauke paliko daugokai nukapotų ir neiškultų miežių varpų. "Tiesa” šaukia, kad tokie nuostoliai neleistini.

     Šumsko tarybiniame ūkyje javai prašyte prašosi dalgio, o trejetas kombainų tebestovi lauko pakraštyje ir — nė iš vietos. "Laukiam, kol atveš pjaunamosios pirštų ir dalgio segmentų”, — aiškino vienas mechanizatorius. "Galėčiau dirbti, bet neatvežė degalų”, — pridėjo kitas. Jau dvylikta valanda, ir rasos nė lašo. Darbininkai tą dieną dar nė saujos nebuvo prikūlę.

     Visalaukės tarybinio ūkio laukai nuvalyti, bet pagulusių javų varpos tik nuskabytos ir nublokštos dirvon, daug grūdų išberta su pelais. Arčiau prie žemės prigulusių rugių dalgis iš viso nepalietė. Liko ruožai nenukirstų stačių javų. Ražienų nuskusta nedaug, tačiau ir tas arimas nekoks — kyšo šiaudai. Šiame ūkyje ne tik lėta pjūties grandžių sparta, bet ir prasta darbų kokybė.

     Vilniaus grūdų produktų kombinatas nepriėmė septyniolikos tonų rugių iš Sužionių tarybinio ūkio, nes grūdai perkai-tinti džiovinant. Dėl šios pačios priežasties grąžinta dalis javų Sudervės, Daniliavos ir Buivydiškių ūkiams. Gulbinų paukštininkystės tarybiniam ūkiui grąžinta 22 tonos rugių, turinčių salyklo ir kuro kvapą. Javus džiovinant, neteisingai buvo nustatytas džiovinimo agregatas. Žirgyno žemdirbiai į priėmimo punktą atsiuntė dešimt tonų rugių, kurių pusė buvo žali. Verušavos tarybinis ūkis įsigudrino atsiųsti kaistančius rugius. Daug rajono ūkių į kombinatą vežė grūdus su didesnėmis už leistinas piktžolių priemaišas. Dėl suminėtų priežasčių kombinatas nepriėmė iš trylikos Vilniaus rajono ūkių 133 tonas rugių.

     Paberžės tarybiniame ūkyje kombainai stovinėjėa, nes trūksta mašinų grūdams vežti. Į lauką atgabentas suvirinimo aparatas, bet nėra žmogaus, sugebančio juo naudotis. Rugius praaugusios piktžolės, masė dar drėgna, todėl kombainai rieda vėžlio greičiu, kai tuo tarpu laukia jau pradžiūvę laukai.

     "Tiesa” baigia savo dejavimus, pasakydama, kad ūkio liaudies kontrolieriai turėjo ryžtingiau įsikišti, kad kuo greičiau būtų pašalinti šie pjūties nesklandumai.

KROVINIŲ GROBSTYMAS GELEŽINKELIO STOTYSE

     Ne visos į vagonus pakrautos vertybės pasiekia gavėją. "Tiesa” rašo, kad į Panerių stotį Vilniaus respublikinei medicinos technikos parduotuvei buvo siųsta 60 tonų bario koncentrato. Stoties vyresnioji priėmėja-išdavėja dėl neatidumo dokumente įrašė, kad vagonas iškrautas ir kartu su kitais tuščiais vagonais buvo nusiųstas į kitą stotį. Krovinys, kaip niekam nereikalingas, buvo išvežtas į sąvartyną. Nuostolis — beveik 7 tūkstančiai rublių.

     Labai daug nuostolių patiriama dėl tarnautojų aplaidumo, girtavimo. Krovinio palydovas V. Taraila buvo atsakingas ir įpareigotas saugoti bei prižiūrėti geležinkelio transportu vežamus gyvulius. Panevėžio geležinkelio stotyje girtavo, vėliau užmigo, palikęs gyvulius be priežiūros. Vagonuose kilo gaisras, ir 14 veislinių telyčių užduso

A. Kezio nuotr.

Laiptai į Miškininkystės muziejų prie Druskininkų.

dūmuose. Dėl V. Tarailos aplaidumo padaryta 26 tūkstančiai rublių žalos.

     Krovinio siuntėjai kartais gaminius krauna į netinkamus riedmenis. Pavyzdžiui, daug naftos produktų išliejama ant bėgių dėl to, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla naftos produktus kartais pila į cisternas, kurių apatiniai čiaupai netvarkingi. Taip ne tik prarandama vertingo kuro, bet ir sudaromos sąlygos kilti gaisrui.

     Prastai yra aptverti krovinių kiemai. Lengva į kiemus patekti ir išplėšti vagonus. Nebaigtas aptverti Panerių stoties krovinių kiemas. Keliose vietose išvirtusi tvora. Štai keturiolikos asmenų grupė, kuriai vadovavo Vilniaus prekių stoties vyresnysis priėmėjas-išdavėjas R.G., pusantrų metų iš vagonų grobstė lengvųjų automobilių atsargines dalis, keramines plyteles, lengvosios pramonės gaminius, dviračius, siurblius ir kitas gėrybes. Grobstytojai nuteisti, tačiau sunku patikėti, kad bendradarbiai nepastebėjo grobstytojų, kurie, beje, ir girtavo.

     Krovinių grobstymai, trūkumai, gadinimas— tai komunistų santvarkos padariniai, su kuriais reikia kovoti.

VILNIUJE DEVINTOJI DAINŲ ŠVENTĖ

     "Tiesa” rašo, kad į Dainų šventę, įvykusią liepos mėnesį Vilniuje, buvo suvažiavę daugiau kaip 20 tūkstančių dainininkų, 5 tūkstančiai muzikantų, beveik 8 tūkstančiai šokėjų, apie 3 tūkstančiai dainų ir šokių ansamblių vakaro dalyvių ir 220 liaudies meistrų — iš viso per 36 tūkstančius dalyvių. Šventėje dalyvavo 1353 vienetai: 187 mišrūs, 131 vaikų, 113 moterų, 56 vyrų chorai, 145 kaimo kapelos ir 135 pučiamieji orkestrai.

LIETUVOJE DAR YRA GYVULIŲ VAGIŲ

     Antanina Kauneckienė, Kelmės rajono, Šaukėnų kaimo gyventoja, pasakoja: "Vasarą gyvulius laikome pririštus ganykloje. Atėjusi ankstų šių metų rugpjūčio 1-osios rytą melžti savo karvutės, ganykloje jos neradau. Susirūpinau, kad, atitrūkusi nuo grandinės, kaimynams daržuose žalos nepridarytų. Ieškojau veltui. Po poros valandų atbėgusi kaimyno mergaitė pranešė, kad dingo trys Šaukėnų tarybinio ūkio ir Kuršėnų miškų ūkio arkliai, mano bei kaimyno Lašo karvės.

     Apie tai pranešėme Kelmės policijai. Po valandėlės atvažiavę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Mus nuramino, tačiau mes, atvirai pasakius, netikėjome, kad karvutės grįš.

     Dideliam mūsų nustebimui, kitos dienos vakare pranešė, kad su gyvuliais tolokai nusidanginę vagys sugauti”. ("Tiesa”)

DAINŲ ŠVENTEI — 400 PORŲ KLUMPIŲ

Jono Biliūno gimtinė.    A. Kezio nuotr.

     Net ir nežinodamas adreso, Telšiuose, Šviesos gatvelėje, be vargo atpažinsi liaudies meistro Jono Paulausko namą. Namo pakraigės, langai išdabinti pjaustytais ornamentais. Kiemą supa graži tvorelė. Stebėtis reikia meistro rankų sugebėjimu: jos išdrožia įmantrią dekoratyvinę lazdą, padaro puikią vazą, skulptūrą. Jo drožinių parodos buvo surengtos ne tik Lietuvoje, bet ir užsieniuose. Jis pelnė sąjunginio meno saviveiklos festivalio laureato vardą, pluoštą įvairių diplomų, garbės raštų.

     Didžiuojasi J. Paulauskas savo darbais, kurie puošia jo gimtinį kraštą. Ablingos memoriale stovi J. Paulausko stogastulpis, skirtas Šiaulyčių šeimai. Jo padirbtą dešimtmetrinį koplystulpį, vaizduojantį metų laikus, galima užtikti M.K. Čiurlionio kelyje. Juodkrantėje, ant raganų kalno, stovi "Naglio” skulptūra. Telšiečio meistro darbų yra ir Rumšiškių liaudies buities muziejuje, Rokiškyje ir kitur.

     Artėjant Respublikinei dainų šventei, meistras gavo Kultūros ministerijos užsakymą — pagaminti šokėjams 400 porų klumpių. Jam buvo ne staigmena — jis drožė klumpes ir ankstesnėms šventėms. Pasak meistro, jo išdrožtomis klumpėmis avi Lietuva. Šio amato jis išmokęs iš Stasio Šulinsko, jau į aštuoniasdešimt ketvirtus metus įkopusio. Jis yra lyg visų Žemaitijos klumpiadirbių tėvas.

     Drebulės žmonės medžiu nelaiko. Sako, net malkoms netinkama. Bet klumpėms tinkamiausias medis: lengvas ir pakankamai stiprus. Kadais nepamainomas žemaičio apavas ir per rudens darganą, ir per šventę. Dabar liko tik muziejuje. Mažėja taip pat ir klumpiadarių, mokančių senąjį liaudies amatą.

     Nudrožti, išskaptuoti iš pliauskos klumpę — paprasta. Daug kas gali tai padaryti. Bet ansamblių šokėjai žino, kad vienos klumpės nepatogios, tuoj kojas kruvinai nutrina, o kitos dailios — prie kojų lyg prilipusios, pačios šokėją skraidina. Tokias skraidančias klumpes ir drožia telšiškis meistras P. Paulauskas. ("Tiesa”)

NUMIZMATIKOS RINKINIAI SAUGOMI LIETUVOS MUZIEJUOSE

     Monetos Lietuvoje pradėtos rinkti 17-tame amžiuje. 18-tame amžiuje monetos, medaliai bei miesto archyvas buvo saugomi Vilniaus miesto rotušėje. Vertingą numizmatikos rinkini Nesvyžiuje surinko kunigaikščiai Radvilos. Rinkiniai buvo sudėti į dvi didžiules skrynias, padarytas iš ąžuolinių lentų. Pirmoje skrynioje buvo 5808 monetos, antroje — 7444 monetos ir medaliai.

     Gausų numizmatikos rinkinį turėjo Vilniaus universitetas. Iš pradžių jį sudarė tik dovanos. Rinkinį tvarkė prof. G.E. Grodecas ir jo mokinys A.B. Jocheris. Numizmatika taip pat domėjosi ir universiteto profesoriai — J. Levelis ir I. Danilevičius. Šie profesoriai surinko daug monetų ir padidino universiteto rinkinį.

     Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vilnietis Antanas Bradauskas buvo surinkęs apie 5 tūkstančius numizmatikos vienetų. Čia buvo ir seniausių lietuviškų pinigų lydinių bei kaldintų pinigėlių.

     Pokario metais Lietuvoje numizmatika domėjosi ir lietuviškas monetas rinko vilnietis istorikas E. Laucevičius. Jo vertingo rinkinio dalis saugoma Šiaulių "Aušros” istorijos ir etnografijos muziejuje. Prieš septynerius metus Vilniaus universiteto mokslo muziejui buvo perduota žinomo numizmato ir kultūros veikėjo P. Karazijos rinkinys — 10 tūkstančių medalių ir monetų, lenkiškų ir lietuviškų.

     Vertingi Vilniaus kalyklos monetų rinkiniai saugomi Kauno M.K. Čiurlionio dailės muziejuje ir VVU mokslo muziejuje. Pirmame yra tokių retenybių, kaip Žygimanto Augusto pusgrašiai, 1566 m. satyriniai trečiokai, 1547 m. šeštokas, du 1565 m. taleriai. Pastarųjų monetų neturi nė vienas kitas pasaulio muziejus. VVU mokslo muziejuje saugomas 1547 m. obolas, 1566 m. satyriniai trečiokai, 1547 ir 1581 m. šeštokai. Daug lietuviškų monetų galima rasti Berlyno valstybiniame muziejuje, Krokuvos tautiniam muziejuje, Varšuvos, Drezdeno meno rinkinių muziejuose, Gotos pilies muziejuje, Kopenhagos ir Poznanės tautiniuose muziejuose. ("Tiesa”)

LAURYNO IVINSKIO KALENDORIAI

     Šiaulietė Sigita Lukienė, buvusi pedagogė, surinko vieną įdomiausių Lietuvoje kalendorių rinkinį.

     Įdomi rinkinio atsiradimo istorija. Prieš ketvertą metų ruošiantis minėti Kuršėnuose gyvenusio ir čia palaidoto rašytojo ir pirmųjų lietuviškų kalendorių sudarytojo bei leidėjo Lauryno Ivinskio gimimo 170-tąsias metines, Sigita Lukienė su 3-sios vidurinės mokyklos kraštotyrininkais, kurių vadove ji yra ir dabar, surinko 170 kalendorių ir surengė jų parodą. Tai buvo didelio ir įdomaus darbo pradžia. Šiandien rinkinys jau yra gerokai padidėjęs — jį sudaro daugiau kaip pusė tūkstančio mažųjų gyvenimo metraščių.

     S. Lukienės pasididžiavimas — Lauryno Ivinskio kalendorių, vadinamų metskaitliais, rankraščių kopijos. Rinkinyje užtinkami labai reti 1914 m. Tilžėje išleisti ūkininkams kalendoriai: "Keleivis, išeinąs į žemaičius ir Lietuvą”; tų pačių metų linininko — linų augintojo kalendorius; 1938 m. Kauno kišeninis kalendorius, o taip pat ir Klaipėdos krašte naudoti kalendoriai.

("Tiesa”)

■    Iš Vatikano į Čekoslovakiją pasiųstas vagonas su 10.000 egzempliorių mišiolų čekų kalba.

■    Vatikano spaudos įstaigos vedėju paskirtas dr. Joaquin Navarro-Valls, 48 m. Jis yra medicinos daktaras, baigęs žurnalistikos studijas, buvęs Madrido laikraščio ABC korespondentas Italijoje, yra parašęs keletą darbų iš socialinės psichologijos srities apie moderniųjų komunikacijos priemonių įtaką. Jis yra “Opus Dei” draugijos narys — vienuolis, gyvenąs panašių kaip jis bendrabutyje.

■    Lenkijoje 1984 m. buvo įšventinti 822 nauji kunigai, net 91 daugiau negu 1983 m. Pernai Lenkijoje buvo 21.925 kunigai beveik 1.700 daugiau negu 1980 m. Seminarijose ruošiasi kunigystei 8.130 klierikai.