Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

VILNIAUS UNIVERSITETUI ĮTEIKTAS EUROPOS AUKSO MEDALIS

     Nuo 1931 m. už geriausiai prižiūrimus istorijos, architektūros paminklus, už praeities kultūros išsaugojimą kasmet skiriami vadinamieji du Europos aukso medaliai ir dvi premijos. Vienas medalis skiriamas Vakarų Europos, kitas — Rytų Europos šalims. Šių premijų fondą įsteigė Hamburgo verslininkas dr. A. Tepfer. Jis ir iki šiandien vadovauja tarybai. Ką apdovanoti, sprendžia tarptautinė žinovų komisija. Paminklų apsaugos kuratorijos pirmininkas yra menų magistras H. Langberg iš Kopenhagos. Jos nariai — žymūs mokslo veikėjai ir meno istorijos žinovai, kaip Romos universiteto architektūros fakulteto dekanas D. d’Osatas, Salfordo universiteto profesorius G. Asfertas, Varšuvos universiteto profesorius Z. Sviechovskis ir kt.

     1980 m. pirmasis Europos aukso medalis buvo įteiktas Talino universitetui. 1984 m. už restauravimo darbus buvo apdovanotas Leningrado universitetas, o šiemet jis papuošė Vilniaus universiteto apdovanojimų rinkinį. Medalio įteikti atvyko pats A. Tepfer, nepaisydamas savo devyniasdešimt vienerių metų amžiaus.

     Į iškilmes susirinko daug svečių, kurie pasveikino universiteto rektorių Joną Kubilių. Rektorius kalbėjo: "Toks tarptautinis pripažinimas liudija, kad mūsų, vilniečių, darbai svarbūs ne tik mums patiems, bet jie sudaro visos žmonijos kultūros dalį.

     Kuratorija, vertindama ir skirstydama apdovanojimus, kreipia dėmesį ne tik į tai, kaip restaurojami praeities paminklai, bet ir kaip pritaikomi šiandienos poreikiams”.

     Seniausias visoje Rytų Europoje Vilniaus universitetas išsaugojo sustingusios architektūros formas šiandienai ir jas dar praturtino. Universitetas — tai vieta, kur susitinka praeitis ir dabartis. Čia jaučiama nenutrūkstanti laiko tąsa. Senuosius rūmus puošia šiuolaikinių dailininkų R. Gibavičiaus, V. Kmieliausko, P. Repšio, V. Valiaus freskos ir mozaikos. Šie kūriniai praturtina istorijos palikimą, jie senuosius rūmus tarsi sujungia su ateitimi. ("Tiesa”)

Stelmužės ąžuolas.

RUOŠIAMASI KIPRO PETRAUSKO 100 METŲ SUKAKČIAI

     Spalio mėn. įvyko organizacinės komisijos Kipro Petrausko gimimo 1oo-tosioms metinėms pažymėti posėdis. Remiantis archyviniais dokumentais, patikslinta Kipro Petrausko gimimo data (naujuoju stiliumi) — gruodžio 22 d. Taigi gruodžio pradžioje vyks pagrindiniai renginiai.

     Organizacinė komisija numatė platų renginių planą. Iškilmingi jubiliejiniai minėjimai bus surengti Vilniuje ir Kaune. Dailės muziejuje bus atidaryta memorialinė paroda. Įvyks mokslinė konferencija: "Kipras Petrauskas ir lietuvių vokalo pasiekimai”. Bus sukurtas atminimo medalis. Kipro Petrausko gyvenimas ir veikla, jo kūrybinis palikimas bus plačiai nušviesta spaudoje, per radiją ir televiziją, kino ekranuose ir paskaitose. ("Tiesa”)

DRĄSUS LAKŪNAS — FELIKSAS VAITKUS

     Kaune, aviacijos sporto muziejuje, buvo surengta paroda, pasakojanti apie Felikso Vaitkaus skridimą "Lituanika II” per Atlantą.

     Po nepavykusio S. Dariaus ir S. Girėno skridimo per Atlantą, buvo paruoštas antras skridimas, kuriuo norėta užbaigti Dariaus ir Girėno žygį. Antram skrydžiui per Atlantą ryžosi dvidešimt aštuonerių metu aviacijos mokyklos auklėtinis Feliksas Vaitkus. F. Vaitkus gimė 1907 m. balandžio 20 d. Bridžporto apylinkėje — Čikagoje. Gatvė, kurioje jis gyveno, šiandien vadinama Lituanikos vardu. Jo tėvas Antanas buvo kilęs iš Gruzdžių, o motina Marija Stankevičiūtė — iš Žagarės.

     Skridimas įvyko 1935 m. Šių metų vasara buvo labai nepalanki skridimui — ciklonai, priešingi vėjai, rūkas. Tinkamo oro F. Vaitkus laukė tris mėnesius. Atėjo rugsėjis. Orai kaitaliojosi kas dieną ir net kas valandą, bet rugsėjo 20-tąją virš Atlanto ūkanotame danguje atsirado maža prošvaistė. Lakūnas nusprendė šia proga pasinaudoti. Sekančios dienos ankstų rytą Beneto aerodrome "Lituanica II’ atsiplėšė nuo žemės ir pasuko Atlanto link. Lėktuvas tolo nuo krantų. Virš vandenyno buvo rūkas. F. Vaitkus skrido 3-3% kilometrų aukštyje. Užklupo tris valandas lijęs lietus. Lėktuvas apledėjo. Po septyniolikos valandų skridimo, išniręs iš rūko, lakūnas pamatė Anglijos salas. Apie skridimą lakūnas pats pasakoja: "Jeigu nebūtų sugedęs benzino siurblys, tikslas buvo jau čia pat. Kadangi praradau daug kuro, netekau ir vilties pasiekti Kauną. Airijoje, prie Balenrobės, pamačiau pievas. Pradėjau sklęsti. Prie pat žemės vėjas netikėtai lėktuvą bloškė žemyn. Vienas sparnas palietė žemę. Lėktuvas staiga apsisuko į priešingą pusę ir nevaldomas nukrito”.

     Per dvidešimt vieną su puse valandos "Lituanika II’ nuskrido 5100 kilometrų. Lakūnui nepavyko viršyti Dariaus ir Girėno 6411 kilometrų nuotolio.

     1938 m. F. Vaitkus Čikagos universitete įsigijo filosofijos bakalauro laipsnį. Baigė Masačiuseto valstijos technologijos institutą, gavo lėktuvų konstruktavimo inžinieriaus diplomą.

     Antrojo pasaulinio karo metu F. Vaitkus tarnavo JAV armijos karinėse oro pajėgose. Lietuvis lakūnas išbandė daugiau kaip 1000 lėktuvų. Tai buvo labai pavojingi skraidymai. F. Vaitkui buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Mirė jaunas, sulaukęs vos 49 metų.

     Į aviacijos istoriją Feliksas Vaitkus įėjo kaip šeštasis lakūnas, vienas perskridęs Atlanto vandenyną. ("Tiesa”)

BALTŲ KALBOS

     Iš visų baltų kalbų ir tarmių šiandien yra vartojamos tik dvi — lietuvių ir latvių. Kitos — prūsų, kuršių, jotvingių, žiemgalių sėlių — išnyko XIV - XVI a.

     Seniausias ligi šiol išlikęs baltų rašto paminklas yra Bazelio (Šveicarijoje) universiteto bibliotekoje rastas senovės prūsų kalbos teksto fragmentas. Šis tekstas įrašytas ranka viename lakšte, kuris datuotas 1369 m.

     Lietuvoje yra leidžiami keli tęstiniai leidiniai, kuriuose spausdinama lietuvių ir bendrai baltų kalbotyros straipsniai: Tarptautinis baltų kalbų tyrinėjimams skirtas leidinys "Baltistika” (eina nuo 1965 m,, kasmet po du sąsiuvinius), Lietuvos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos leidžiama "Kalbotyra” (nuo 1958 m. jau pasirodė 23 tomai), lietuvių kalbos ir literatūros instituto "Lietuvių kalbotyros klausimai” (nuo 1957 m. pasirodė 23 tomai). Be to, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas leidžia "Lietuvių kalbos atlasą”. Iš spaudos jau išėjo 13 akademinio "Lietuvių kalbos žodyno” tomų. Išleista tritomė "Lietuvių kalbos gramatika”. Slavistikos ir balkanistikos institutas leidžia tęstinį leidinį — "Baltų-slavų tyrinėjimai”.

     XIX a. pradžioje atsirado lyginamoji kalbotyra. Buvo įrodyta, kad daugelis Europos ir dalis Azijos kalbų kilusios iš bendro šaltinio — indoeuropiečių prokalbės. Kalbų tyrinėjimas buvo ypač reikšmingas lietuvių kalbai, archaiškiausiai iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Tyrinėjimai atvėrė lietuvių kalbai garsiausių pasaulio universitetų duris. 1852 m. vokiečių lingvistas A. Šleicheris apsilankė Rytų Prūsijoje, išmoko lietuvių kalbą ir po kelerių metų parašė pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką. XIX a. viduryje mokslininkai ėmė važiuoti į Lietuvą, kad pasiklausytų, kaip kalba lietuvis kaimietis, kad suskubtų aprašyti (kaip jiems tada atrodė) mirštančią kalbą. Šiandien, praėjus daugiau kaip šimtui metų, įvairių kraštų lingvistai vėl važiuoja į Lietuvą. Dabar jie atvažiuoja ne užrašyti mirštančios kalbos, o susitikti su žymiais lietuvių mokslininkais, savo darbais pelniusiais tarptautinį pripažinimą ir autoritetą. ("Tiesa”)

KAIMO GROŽIS

     Ukmergės rajone, Salomėjos Nėries kolūkio teritorijoje, yra Veprių ežeras. Šį ežerą Valstybinis gamtos apsaugos komitetas paskelbė vandens paukščių draustiniu. Kolūkis už aplinkos tvarkymą yra pelnęs Didįjį gintaro gabalą, kaip dovaną. Kiekvieną pavasarį ir vasarą čia apsilanko daug ekskursijų ir keliautojų. Ūkio vadovai ir kolūkiečiai mielai sutinka svečius. Norintiems pabūti ilgiau, siūloma pastovyklauti vaizdingoje Šventosios ir Širvintos upių santakoje. Čia žydi gegužraibės, auksaspalviai burbuliai, pievinės šilagėlės ir daugybė kitų retų augalų.

     Vepriečiai žino gražią savo ežero legendą. Ji pasakoja, kad senų senovėje čia gyveno kilmingas kunigaikštis. Jis augino labai gražią dukrą Geldutę. Dukrelė mokėjo skambinti kanklėmis taip, kad net paežerės lakštingalos nustodavo suokti ir klausydavosi nuostabios muzikos. Pavydžios laumės užkeikė Geldutę. Jos ją nusidangino į ežero dugną ir apgyvendino savo rūmuose. Kartu pagrobė ir Geldutės kraičio skrynią. Vakarais, kai nutildavo vėjo šuorai, žmonės iš ežero gelmių girdėdavo verksmingas kanklių melodijas. Daug drąsuolių bandė Geldutę išgelbėti, bet nė vienam nepasisekė.

Stelmužės bažnyčia.

1978 m. dailininkas Viktoras Žentelis "iškėlė” Geldutę iš ežero. Dailininko sukurta bronzos skulptūra pastatyta Veprių gyvenvietės aikštėje prieš tvenkinėli su fontanu.

NAUJA OPERA — KRISTIJONAS

     Lietuvos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre įvyko kompozitoriaus A. Bražinsko operos "Kristijonas” premjera.

     "Kristijonas”—tai dialogas su "Metais” ir jų kūrėju, pasaulietinės lietuvių literatūros pradininku Kristijonu Donelaičiu. Operoje veikia sąlygiški herojai. Šalia Donelaičio, jo žmonos Anos ir amžino rašytojo priešininko Ruigio, scenoje atgyja "Metų” personažai. Šiam muzikiniam kūriniui libretą parašė poetas A. Drilinga, spektaklį pastatė teatro vyriausias režisierius R. Siparis. Dirigentas — V. Viržonis, dailininkas — A. Kariniauskas. Kristijono vaidmenį parengė Lietuvos nusipelnę artistai V. Kuprys ir V. Prudnikas.

     Kalbėdamas apie naująjį sezoną, teatro direktorius V. Noreika pabrėžė, kad dabar kaip niekada gausu tautinių kūrinių. Greit rampos šviesą išvys A. Rekašiaus baletas "Aura”. Jauniesiems žiūrovams bus parodyta kompozitoriaus J. Gaižausko opera "Buratinas”.

LĖLIŲ TEATRAS

     1986 m. sukaks penkiasdešimt metų, kai Lietuvoje buvo sukurtas pirmasis profesionalus lėlių teatras. Dailininko S. Ušinsko vadovaujama Kauno marionečių teatro trupė 1936-aisiais metais parodė pirmąjį spektaklį — A. Gustaičio "Silvestras Dūdelė”. Jame vaidino vėliau pagarsėję aktoriai P. Zulonas, M. Mironaitė, N. Nakas, J. Kalvaitis, O. Mažeikaitė. Spektaklis turėjo didelį pasisekimą, jo pasižiūrėti susirinkdavo apie 400 žmonių. Už spektaklio lėles dailininkas S. Ušinskas 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje buvo apdovanotas aukso ir sidabro medaliais. Teatras, suvaidinęs 56 spektaklius, iširo.

     Šiandien Lietuvoje yra du lėlių teatrai — Vilniuje ir Kaune. Jie ne tik žinomi savam krašte, bet ir užsienyje. Su didžiausiu pasisekimu lėlių teatras lankėsi Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Europoje. Įvairiuose festivaliuose laimėjo daug žymeniu. Šio sezono pradžiai Vilniaus "Lėlės” teatre bus parodyta keletas premjerų. Teatro vyriausioji režisierė L. Lankauskaitė paruošė E. Ignatavičiaus inscenizuotą Kazio Binkio "Kiškių sukilimas”. Režisierius R. Driežis baigia kurti spektaklį pagal A. Gudelio pjesę "Dailidė, Perkūnas ir velnias”.

("Tiesa”)