Spausdinti

P. DAUGINTIS, S.J.

     Vienas asmuo, pasitaikius progai buvęs masonų susirinkime, pasakė, kad visi labai nustebtų, pamatę, kiek mūsų žymių visuomenės veikėjų priklauso masonams! Tie lietuviai katalikai tapo masonais, nors žinojo, kad Katalikų Bažnyčia draudžia savo nariams priklausyti masonų ložėms. Taip pat draudžia ir kitos didesnės JAV krikščioniškosios bažnyčios.

     Kas yra tie masonai? Ar jie yra krikščionių priešai, norintys sunaikinti visas krikščioniškas bažnyčias? Kadangi stojantieji į masonų ložes tikintieji taip nepaiso krikščioniškųjų bendruomenių vadovų draudimo, tai masonų ložės gal yra, jų nuomone, tik kokie socialiniai klubai, kur vyrai susiburia smagiai praleisti laiką draugų ir pažįstamų būryje ir drauge su jais prisidėti prie labdaros darbų; be to, ten užmegzti kontaktus su žymiais biznio žmonėmis, profesionalais ir politikais.

     Bet jie nėra nei viena, nei kita, nors turi abiejų elementų. Tai parodo masonų ložių kilmės istorija.

ŠIS TAS IŠ MASONŲ ISTORIJOS

     Masonų ložės kilo iš viduramžiais gyvavusių mūrininkų brolijų. Jų nariai statydavo gražiąsias gotiško stiliaus bažnyčias. Laisvalaikiu jie susirinkdavo kuklioje patalpoje, vadinamoje lodge, drauge pabuvoti, pasimelsti, savo reikalų apsvarstyti. Tie mūrininkai stengdavosi taip pat vieni kitiems padėti. Praėjus akmeninių ir mūrinių bažnyčių statymo laikotarpiui, jie į savo brolijas pradėjo kviesti ir kitus garbingus asmenis. Taip iš mūrininkų sambūrių palengva susidarė inteligentų ložės. Jos plėtėsi pirmiausia Anglijoje, paskui anglų kolonijose ir kituose kraštuose. 1717 m. keturios ložės susijungė į vieną Didžiąją Anglijos ložę, vadovaujamą vieno didžiojo meistro (Master, Magister).

     Nors tose ložėse jau beveik nebebuvo mūrininkų, tačiau jos pasilaikė anų brolijų ženklus ir laipsnius: mokinys (gizelis), amatininkas ir meistras. Taip pat pasilaikė religinius simbolius ir apeigas. Masonai savo susirinkimų patalpas vadina šventovėmis (temple), turi altorius, ant kurių paprastai būna biblija, kampainis ir kompasas. Jų sienos išpuoštos religiniais paveikslais ir simboliais. Dažnai ir ložės būna pavadintos bibliniais ir šventųjų vardais.

     Kadangi tais laikais į ložes įstojusieji inteligentai buvo deistai, prieš apreikštųjų religijų organizuotas bažnyčias nusistatę antiklerikalai, tai jie tuos savo nusiteikimus perdavė ir ložėms. Ypatingai aršios buvo škotiškų apeigų ložės, šiek tiek mažiau Yorko apeigų ložės. Dar aršesnės krikščionių bažnyčioms buvo Grand Orient of France ložės, paplitusios Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Pietų Amerikoje. 1877 m. šios ložės išmetė iš savo apeigų ir priesaikų žodžius apie Dievą, masonų vadinamą Didžiuoju Pasaulio Architektu. Šios ložės ir dabar daug kur yra antibažnytinės. Tačiau anglosaksų ložėse antiklerikalizmas palengva blėso ir dabar retai kur bepasireiškia.

NESUDERINIMO MOTYVAI

     Beveik visos krikščioniškosios bendruomenės draudžia savo nariams būti masonais dėl istorinių, teologinių ir filosofinių motyvų. Istorinės priežastys jau mūsų yra šiek tiek paminėtos — praeitais amžiais ir dešimtmečiais stipriai pasireiškęs masonų ložių antibažnytiškumas. Po I ir II pasaulinio karo jis vis mažėja, o kai kur beveik visai nejaučiamas. Užtat masonerija tiek patiems ložių nariams, tiek pašaliečiams dabar gali atrodyti suderinama su katalikybe. Mat masonai skelbiasi vykdą broliškumo ir artimo meilės idealus. JAV-se vienas jų sambūris, vadinamas šraineriais, išlaiko 22 ligonines invalidams vaikams. Daug ir kitų artimo meilės darbų drauge ir pavieniui jie vykdo. Tai bendra ideologija su krikščionimis.

     Be to, iš visų savo narių jie reikalauja tikėti Aukščiausią Būtybę, jų vadinamą Didžiuoju Pasaulio Architektu (GAOTU), ir sielos nemirtingumą. Tad jie priima tik tuos, kurie tai tiki: krikščionis, žydus, musulmonus. Priimamieji į pagrindinės Mėlynosios ložės pirmuosius tris laipsnius turi iškilmingai Dievo vardu prisiekti, padėdami ranką ant Biblijos, Penkiaknygės ar Korano. Taip pat turi prisiekti ir keliamieji į kitus laipsnius. Jie turi 32 laipsnius, o 33-iasis yra tik garbės nariams.

     Tačiau savo apeigose jie niekada nesikreipia į Kristų, lyg nenorėdami užgauti nekrikščionių brolių. Bet iš tikrųjų Kristų jie laiko tik žymiu asmeniu ar pranašu, panašiu į Mozę, Mahometą, Sokratą ar kt. Iš jų raštų aiškėja, kad jie nepripažįsta transcendentinio Dievo ir įsikūnijusio Dievo Sūnaus; nepripažįsta nei malonės, nei krikšto, nei kitų sakramentų. Jų ložės save laiko saugotojomis pagrindinių religinių tiesų, patriarchų perduotų iš pirmykščio apreiškimo. Krikščioniškosios bažnyčios tas tiesas tik sugadinusios. Jie nepripažįsta kokios pasaulėžiūrinės ar religinės sistemos, kuri vienintelė įpareigotų visus žmones. Taip, pvz., jie rašo savo laikraštyje "Humanitaet” (Nr. 1, 1981), kur paskelbtos "Tezės iki 2000-jų metų”. Tas tezes paruošė didysis meistras Grossmannas. Jos paskelbtos tuoj po pokalbio tarp Vokietijos vyskupų konferencijos atstovų ir Jungtinių Vokietijos didžiųjų ložių įgaliotinių 1974-1980 metais. Pokalbiuose masonų atstovai visaip įtikinėjo katalikus, kad masonerija yra suderinama su krikščionybe. Bet vyskupų atstovai pasiliko prie įsitikinimo, kad masonerija yra visai nesuderinama su katalikybe. Daug ką masonai laiko paslaptyje, kad tai neišaiškėtų. Vyskupų atstovai po ilgų prašymų tegavo paskaityti tik pirmųjų trijų masonų laipsnių ritualus (plg. Joseph Stimple "Die Freimaurerei und die Deutsche Bischofskonferenz”, "Stimmen der Zeit”, 1981 m. birž. mėn., 415 psl.).

     Tad aišku, kad masonerija nepripažįsta apreikštųjų tiesų ir yra natūralistinė, prigimtinė religija. Užtat masonai turi savo šventoves, altorius, šventes, kapelionus, narių priėmimo apeigas su priesaika, laidotuvių ir kitokias apeigas, savą dorovės sistemą ir t.t.

     Tai pripažįsta ir jų žymusis Albert Pike savo knygoje "Morals and Dogma” (p. 213): "Kiekviena masonų ložė yra religijos šventovė; jos mokymai yra religinė instrukcija”. Šią masonų "religiją” praktikuodamas, krikščionis atsisako savo krikščioniškosios religijos su apreikštomis tiesomis apie Dievą ir Išganytoją Jėzų Kristų. Užtat visos krikščioniškosios bažnyčios laiko masoneriją nesuderinama su krikščionybe. Nors II Vatikano susirinkimo buvo paskelbta sąžinės laisvė ir religinė tolerancija, tačiau Kat. Bažnyčia ir toliau masoneriją laiko nesuderinama su katalikybe ir netinkama katalikams. Tiesa, naujame Kat. Bažnyčios teisių kodekse (Codex iuris canonici) jau nebėra atskiro paragrafo, pasmerkiančio masoneriją, kaip buvo ankstyvesniajame (can. 2335-2336). Dabartiniame (can. 1374) tik bendrai draudžiami tokie sambūriai: "Kas įstoja į draugiją, kuri agituoja prieš Bažnyčią, tebūnie atitinkama bausme nubaustas. Kas tokią draugiją platina ir jai vadovauja, baustinas interdiktu”.

     Priesaikos rituale ir kitose apeigose Biblijos, Penkiaknygės (Pentateuko) ir Korano laikymas vienoje eilėje ir tolerancijos reikalavimas parodo, kad masonai neteisingai supranta tiesą ir toleranciją. Reikia toleruoti kitaip manančius ir klystančius asmenis, bet negalima toleruoti klaidos. Jeigu toleruojami kitų klaidingi tiesos supratimai ir blogybės — tai jau ne tolerancija, o tiesos paniekinimas, doros išdavimas. Už jų slepiasi įsitikinimas, kad nėra absoliučios, tikros tiesos ir objektyvių doros normų, kad viskas reliatyvu. Tai labai aišku iš tiesioginių masonų pasisakymų. Tai yra filosofinis reliatyvizmas ir reliatyvistinė etika. Taigi masonerija katalikams nei religiniu, nei filosofiniu, nei doriniu atžvilgiu nepriimtina.

Krėvos pilies griuvėsiai.

PRAKTIŠKOS IŠVADOS

     Tad aišku, kad krikščioniškųjų bendruomenių ir Kat. Bažnyčios nepalankus nusistatymas prieš masoneriją yra visai objektyvus, ir draudimas katalikams būti masonais visiškai pagrįstas. Ir šių 1985 metų pavasarį JAV vyskupų konferencijos pastoralinių tyrimų ir praktikų komitetas pasiuntė visiems Amerikos vyskupams paaiškinantį raštą, kuriame sakoma: "Masonerija yra nesuderinama su krikščionybe, nes principai ir pagrindiniai masonerijos ritualai įkūnija natūralistinę religiją. Aktyvus dalyvavimas joje prieštarauja krikščionių tikėjimui ir praktikai. Kurie, tai žinodami, priima tuos principus, daro pavojingai rimtą nusikaltimą”.

     Galvojančiam žmogui teoretiškai tai gana aišku. Bet pasidaryti praktiškas išvadas daug sunkiau tiek patiems masonams, tiek turintiems reikalų su masonais katalikams. "The Chicago Catholic” savaitraščio bendradarbio Jerry Filteau užklausti trys žymūs amerikiečiai profesoriai teologai ir moralistai Richard McCormick, S.J., William E. May ir John R. Connery, S.J., taip pareiškė: "Jeigu katalikas davė masonų priesaiką ir įstojo ramia sąžine, gali pasilikti ir toliau. Tačiau gali pasilikti tik iki tol, kol visiškai paaiškėja, kad organizacija yra antikatalikiška arba kad jos nariai iš tikrųjų priima masoniškus įsitikinimus, nesuderinamus su katalikų tikėjimu. Tai taikytina ir tam, kuris nepajėgia suprasti, kodėl Kat. Bažnyčia laiko masoneriją bloga.

     Jeigu vietinė masonų ložė yra kaip koks Kivanis ar Rotary klubas, be diskusijų apie savo filosofinius ir pasaulėžiūrinius pagrindus, jeigu nėra aiškus jos antikatalikiškumas, tai ne vienam katalikui bus sunku suprasti, kokie gali būti jai Bažnyčios priekaištai. Tokiam bene geriausia pasakyti, kad darytų, kaip jam atrodo geriau. Juk po II Vatikano susirinkimo daug katalikų susidarė klaidingą nuomonę, kad svarbu tik tai, ar vietinė masonų ložė yra antikatalikiška, ar ne. Jeigu ne — tai viskas gerai! Be to, dar vienas dalykas. Manoma, kad JAV-se yra apie trys milijonai masonų. Tačiau patys masonai skundžiasi, kad gavusieji tris pirmuosius laipsnius tedalyvauja tik keliuose masonų susirinkimuose. Gal tik 10-15% lanko reguliariai susirinkimus, skaito masoniškas knygas ir pan. Tie, kurie kad ir paštu atsiunčia metinius įnašus, paliekami ir toliau ložių nariais, jiems leidžiama nešioti masono ženklelį ir žiedą. Tad daugelio masonų pasaulėžiūrinis įsisąmoninimas yra menkas.

     O kaip, jeigu kas nieko ar labai mažai ką galvodamas įstojo į masonų ložę? Toks katalikas, Bažnyčios atstovui užklausus ar šiaip iškilus klausimui, turėtų rimtai pagalvoti, kur jis stovi. Ką labiau vertina: savo Kat. Bažnyčią, ar masoneriją. Koks yra jo galutinis pasirinkimas: masonų draugystė, ar išganymo priemones teikianti Bažnyčia?”

■    Popiežius vasario 1 d. vyks į Indiją ir ten išbus 10 dienų, aplankydamas 14 miestų. Dvi dienas praleis Goa provincijoje, buvusioje Portugalijos kolonijoje, kur gyvena daug katalikų.

■    151 JAV kongresmanas pasirašė laišką Gorbačiovui. Jie prašė, kad būtų išleistas kalinamas katalikų veikėjas Yosip Terelia, ukrainietis. Jo šeima gavo du laiškus, kuriuose jis rašo, kad Sovietų pareigūnai jį labai spaudžia, kad jis apgailestautų savo “nusikaltimus”. Terelis, 42 m. amžiaus, nuteistas 7 metams kalėjimo ir 5 m. tremties. Jis jau anksčiau yra iškentėjęs 18 kalėjimų ir psichiatrinių ligoninių. Jį kaltina už ryšius su pogrindžio laikraščiu “Katalikų Bažnyčios kronika Ukrainoje”.