Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
KAUNO MARIŲ PAPLŪDIMIUOSE
Kauno marios, jų pakrantės — viena populiariausių poilsio zonų. Pakrantėse daug patogių paplūdimių. Geriausiai sutvarkytas ir labiausiai lankomas Pažaislio paplūdimys.
Daugumoje Kauno marių poilsiavietėse maudytis pavojinga — staigiai gilėja krantas. Greta Pažaislio, paplūdimio prieplaukos link, yra labai klastinga vieta — gili duobė. Čia kasmet skęsta vaikai.
Religinėje šalpoje dirbantys buhalteris Jonas Sidtis ir mašinistė Ona Sidtis.
Kauno marių krantai traukiasi. Per pirmuosius penkerius marių gyvavimo metus daugelyje vietų pakrantės atsitraukė vidutiniškai apie 15-20 metrų. Smarkiai ardomi iškyšulių šlaitai. Didelę įtaką krantams turi srovės, susidarančios, kilus bangavimui. Jos taip pat pavojingos poilsiautojams, kurie turi būti itin atsargūs ties Dvareliškėmis ir Neronimis. Krantus apsaugoti sodinami želdiniai labai sunkiomis sąlygomis, nes kai kur statūs šlaitai net 45 laipsnių.
Daug vargo su nedrausmingais poilsiautojais. Pažaislio gelbėjimo stoties viršininkas papasakojo daug atsitikimų, kurie, laimei, pasibaigė be aukų. Jų išvengti padėjo budrūs gelbėjimo tarnybos budėtojai. Šią vasarą Kauno marių gelbėjimo tarnyba jau suteikė pagalbą, 32 poilsiautojams, atsidūsiems kritiškoje būklėje. ("Tiesa”)
RAŠYTOJŲ GIMTINĖS IR MEMORALINĖS PARODOS
"Literatūroje ir mene” Vytautas Paulaitis — Lietuvos kultūros ministerijos kultūros paminklų apsaugos ir muziejų valdybos vedantysis inspektorius rašo, kad malonu matyti, kad vis daugiau žmonių aktyviai domisi kultūros palikimu ir laisvalaikį praleidžia, keliaudami ir plėsdami savo akiratį. Per vasaros atostogas moksleiviai ir kiti keliautojai gausiai lanko P. Cvirkos gimtinę Klangiuose, Jurbarko rajone; S. Nėries namą Palemone; V. Mykolaičio-Putino gimtinę Pilotiškėse, Prienų rajone; Žemaitės tėviškę Bukantėje, Plungės rajone; V. Mickevičiaus-Krėvės tėviškę Subartonyse, Varėnos rajone; A. Žukausko-Vienuolio namą ir A. Baranausko klėtelę Anykščiuose; J. Biliūno gimtinę Niūronyse ir Didžiulių sodybą Griežionėlėse, Anykščių rajone; T. Mano namą Nidoje; I. Simonaitytės namą Priekulėje, Klaipėdos rajone. Tai valstybiniai muziejai arba jų filialai. Rašytojų atmintį taip pat saugo Vilniaus rašytojų muziejus ir Literatūros muziejus Kaune.
Visuomeninės parodos įrengtos V. Kudirkos klėtelėje Paežeriuose, Vilkaviškio rajone; P. Vaičiūno — Piliakalnyje, Jonavos rajone; L. Kondrotavičiaus — V. Sirokomlės dvarelyje — Bareikiškėse, Vilniaus rajone; M. Katkaus gimtajame name — Ažytėnuose, Kėdainių rajone; P. Višinskio gimtinėje Ušnėnuose, Kelmės rajone ir kitur.
Neseniai restauruotas istorijos paminklas — dviaukštė klėtis Panevėžio rajono Ustronijos vienkiemyje, kur lankydavosi ir rašė J. Tumas-Vaižgantas. Užsimota geriau sutvarkyti Maironio gimtosios sodybos vietą Pasandravyje ir tėviškę Bernotuose. Susirūpinta S. Stanevičiaus tėviškės išsaugojimu Raseinių rajone. Gabrielės Petkevičaitės - Bitės gimtinėje Pužiniškyje, Panevėžio rajone, paminklo restauracija numatoma baigti 1987 metais.
Kelmės rajone, Užventyje, rašytojos Šatrijos Raganos memoralinės sodybos remonto darbus Užvenčio tarybinis ūkis numato pradėti 1987-aisiais metais. Rašytojos memoralinė paroda bus įrengta Židikių, Mažeikių rajone, gyvenvietės centre, buvusiame valsčiaus pastate, kurio remontas bus baigtas šiemet. Jau restauruota ir Židikių kapų koplyčia, kur palaidota rašytoja.
Telšių rajone, Džiugėnuose, namas, kuriame 1863-65 m. gyveno Žemaitė, bus restauruojamas ir jo dviejuose kambariuose bus, dar šį rudenį, įrengta rašytojai skirta parodėlė.
Rašytojų Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Lastauskienės - Lazdynų Pelėdos tėviškė Paragiuose (Akmenės raj.) rajono kultūros skyriaus lėšomis bus restauruota 1987 m.
Sunku suprasti ir patikėti, kada tame pačiame puslapyje skaitai, kad ne visur rašytojų memorialiniais paminklais rūpinamasi tinkamai. Biržų rajonas yra apleidęs B. Sruogos ir K. Jakubėno tėviškes. Alfonsas Misevičius rašo, kad Kaltinėnuose rašytojo D. Poškos kapas menkai teprižiūrimas. Antkapis, gražus obeliskas, kerpėmis apaugęs, nebegalima išskaityti užrašų. Apsilankęs Užventyje, nustebo, kad vietos gyventojai nežinojo, jog čia yra gimusi Šatrijos Ragana.
Paraigiai — rašytojų Sofijos ir Marijos Ivanauskaičių gimtinė. Čia stovi kuklus medinis namas. Jame buvusi memorialinė paroda. Buvusi... Dabar čia nieko nėra. Namas jau keleri metai remontuojamas, muziejus uždarytas. Niekas nežino, kada jis bus atidarytas. Apleistas ir gražus parkas. Ūkiniai pastatai griūva: be stogų, be durų, tik sukrypusios sienos. Vasarą čia lankėsi net keturios ekskursijos. Žmonės domisi žinomų rašytojų atminimu, tik patys šeimininkai jo nebrangina. Net ir kelias nuo vieškelio iki rūmų duobėtas, nesutvarkytas.
Justa Adomonytė, keliavusi su Vilniaus mokytojų ekskursija po Žemaitiją, rašo, kad tekę lankytis Užventyje, kur 1887-98 m. gyveno rašytoja, visuomenės veikėja M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. Jie žinoję, kad ant Ventos kranto stovi seni namai, kuriuose gyveno rašytoja. Deja, juos privažiavę, buvo nustebinti, kad neradę jokios iškabos, lentelės, nurodančios, jog čia gyveno garsi rašytoja. Name įsikūręs kraštotyros muziejus. Buvo sekmadienis, o ant durų kabojo spyna. Už namo plytėjo aukštos žolės, daržai, medžiai. Netoliese buvo ir sodyba, kurioje gyveno Šatrijos Ragana. Namas pasislėpęs tarp daržų ir šiltnamių. Namo sienos prašosi remonto, sukrypę suoleliai, išdaužyti langai, nešvarus kiemas. Prie namo galima prieiti tik siauručiu takeliu. Ar tai tie patys buvę Užvenčio rūmai, Šatrijos Raganos aprašyti geriausiuose jos kūriniuose — "Sename dvare” ir "Viktutėje?” Šie namai iš tolo nepanašūs į įvairiuose leidiniuose spausdinamas namo nuotraukas.
Julius Tamaliūnas rašo, kad grupelė šiauliečių, literatūros gerbėjų, bandė aplankyti trijų didžiųjų žemaičių rašytojų — Žemaitės, Šatrijos Raganos ir Lazdynų Pelėdos — memorialines vietas. Ką jie ten pamatę, juos labai apvylė.
Paragiuose Lazdynų Pelėdos sodyba apleista. Kai kurie pastatai jau tik griuvėsiu krūva. Iš buvusio muziejaus eksponatai kažkur išvežti, niekas čia nieko nesaugo ir niekas nieko nežino, nors nuo vieškelio atsukta rodyklė teigia čia esant muziejų.
Židikuose (Mažeikių raj.) anksčiau buvęs gražus Šatrijos Raganos muziejėlis išnyko po gaisro prieš kelerius metus.
DERLIAUS NUĖMIMAS ŠIAULIŲ RAJONE
Varputėnų tarybiniame ūkyje, pagerėjus orams, į bulvių laukus išriedėjo du kombainai, bet jie stoviniavo, nes trūko transporto bulvėms iš lauko išvežti. Dėl darbo jėgos stokos nenaudotas trečiasis ūkio kombainas.
Lietuvių katalikų religinės šalpos kompiuteryje kraunami pogrindžio spaudos tekstai iš Lietuvos žurnalistams, akademikams, žmogaus teisių organizacijoms. Inž. Jonas Ulėnas ir programuotojas Sy Klausner, talkinant Marijonai Skabeikienei, pirmieji pritaikė lietuviško šrifto programą IBM PC ir panašiems kompiuteriams.
Lėta sparta buvo ir Raudėnų tarybiniame ūkyje. Dideliame, pakankamai pradžiūvusiame bulvių lauke dirbta tik dviem kombainais, o trečiasis stovėjo garaže.
Daug kur ne tik lėta darbų sparta, bet ir dideli derliaus nuostoliai. Ginkūnų daržininkystės tarybiniame ūkyje nuimtą aštuonių hektarų morkų lauką patikrino kontrolieriai ir rado, kad jame palikta 45 tonos morkų.
Raudėnų tarybiniame ūkyje, aštuonių hektarų bulvienoje, palikta apie 48 tonos bulvių. Daug bulvių buvo dirvos paviršiuje pažaliavusios. Šiame lauke bulves kasė
Gruzdžių tarybinio ūkio technikumo moksleiviai. Jie nebesurinko iš kombainų išbyrėjusių bulvių.
Bubių, Gilvyčių ir Varputėnų tarybiniuose ūkiuose daug bulvių ir daržovių sužalojama, netinkamai nuimant, rūšiuojant ir kraunant į siuntas. Bulvės sužalotos tinka tik sušerti gyvuliams. Morkų ir kopūstų atliekos sudarė 30%.
Bulvių ir vaisių supirkimui iš gyventojų paspartinti nesiėmė Šiaulių koopsąjunga. Labai mažai supirkta obuolių, o taip pat ir kaulavaisių bei uogų. Dėl neorganizuotumo nė vienos tonos bulvių, kopūstų, morkų, burokėlių nebuvo pasidėta žiemai. Šių daržovių trūko ir kai kuriose rajkoopsąjungos parduotuvėse. ("Tiesa”)
VILNIAUS UNIVERSITETO MOKSLINĖ BIBLIOTEKA
Vilniaus universiteto Mokslinė biblioteka beveik dešimtmečiu senesnė už patį universitetą. Ji savo amžių skaičiuoja nuo 1570 m. Savo moksline istorine reikšme — ji viena žymiausių Tarybų Sąjungoje. Bibliotekoje 4 su puse milijono knygų. Kasmet aptarnauja 58 tūkstančius skaitytojų. Išduodama jiems per du milijonus leidinių. Biblioteka turi ypač vertingų senų ir retų spaudinių fondą. Joje saugoma 180 tūkstančių leidinių (nuo XV a.). Senų spaudinių rinkinyje yra 311 inkunabulų. Garsių XVI -XVII a. leidėjų Aldų, Plantenų, Elževyrų 700 leidinių. Seniausias inkunabulas — Rabano Mauro "Opus de universo”, spausdintas 1467 m. Strasburge. Tai seniausia knyga Lietuvoje, išleista maždaug po 25 metų, išradus spaudą.
Rinkinį senąja slavų kalba — kirilica ir graždanka — sudaro du su puse tūkstančio egzempliorių. Čia yra viena pirmųjų Lietuvoje spausdintų knygų — P. Skorinos "Apaštalas”, išleista 1525 m. Vilniuje. M. Smotrickio parengta pirmoji slavų gramatika, išspausdinta 1619 m. Vievyje.
Bibliotekoje rūpestingai saugoma M. Mažvydo pirmoji lietuviška knyga; M. Daukšos, J. Bretkūno, K. Sirvydo, S. Daukanto ir kitų kūriniai. Senųjų lietuviškų knygų fondas didžiausias Lietuvoje ir pasaulyje.
Rankraščių skyriaus pergamentų rinkinyje — kunigaikščių, didikų, vienuolynų privilegijos ir ūkiniai dokumentai, patvirtinti ant šilko virvučių kabančiaias vaško arba lako antspaudais. XIV-XV a. pergamentai ir dabar blizga auksu bei ryškiomis spalvomis. Rankraštyne saugomi universiteto profesorių astromo M. Počobuto, istoriko J. Lelevelio ir daugelio kitų asmeniniai archyvai. Bibliotekoje yra Žemaitės, Ievos Simonaitytės rankraščiai; muzikologės Jadvygos Čiurlionytės ir kultūros darbuotojos Valerijos Čiurlionytės-Karužienės, kraštotyrininkių Elvyros, Michalinos ir Stefanijos Glemžaičių fondai. Pradėta kaupti ir dabartinių universiteto dėstytojų darbai.
Savo fondą perdavė Kalifornijos universiteto archeologė prof. Marija Gimbutienė -Alseikaitė ir rašytoja, pedagogė S. Tomarienė.
Knygų dovanos kadaise davė pradžią pačiai bibliotekai. 1470 m. du didelius knygų rinkinius jai dovanojo humanistas Jurgis Albinas ir karalius bibliofilas Žygimantas Augustas. Vėliau knygas ėmė dovanoti mokslininkai. O dabar biblioteka komplektuojama beveik iš privalomojo egzemplioriaus knygų. ("Tarybinė moteris”)
AR VIRPĖJO ŽEMĖ?
"Tiesoje” rašoma, kad rugpjūčio 31 d. įvyko žemės drebėjimas Moldavijos ir Romunijos teritorijoje. Tie vilniečiai, kurie aną savaitgalio vakarą ilgėliau užtruko, žiūrėdami naktinę televizijos programą, turėjo progą stebėti ne visai įprastus mūsų krašte reiškinius: viršutiniuose namų aukštuose siūbavo lempos, indaujose virpėjo indai, judėjo kėdės ir stalai. Ar galėjo taip būti, klausinėjo tie, kurie jau miegojo ir apie minėtuosius virpesius sužinojo iš pažįstamų ir bendradarbių.
Šiuos virpesius geriausiai juto naujųjų Vilniaus mikrorajonų gyventojai, ypač tie, kurie gyvena virš septintojo aukšto. Karoliniškių, Naujininkų ir Šeškinės mikrorajonuose vilniečiai matė, kaip dreba sekcijoje indai, svyruoja sietynai, o po sėdinčiais — kėdės. Tokie virpesiai truko tris keturias minutes.
Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo instituto vyresnysis mokslininkas dr. Povilas Suveizdis sako, kad Lietuvos teritorija yra laikoma seismiškai neaktyvia zona. Tačiau ir iki Lietuvos atskrieja silpnos seisminės bangos, pranešančios, kad kažkur toli įvyko stiprus žemės drebėjimas. Tos bangos pasiekia Lietuvą iš pietų, kaip buvo šį kartą, arba iš Norvegijos jūros, kur irgi dažnai dreba žemė. Šį kartą iki Lietuvos atsirito silpnos šios stichijos bangos, ne daugiau kaip dviejų trijų balų. Tokio stiprumo virpesiai nesukelia jokių avarijų. Nenuostabu, kad daugelis Lietuvos gyventojų šį žemės drebėjimą pramiegojo. Silpnos žemės drebėjimo bangos Lietuvą pasiekia kas penkeri, septyneri metai. Pavyzdžiui, kai tose pačiose platumose drebėjo žemė 1977 m. kovo 4 d., iki Lietuvos buvo atsiritusios trijų -keturių balų seisminės bangos.