Spausdinti

■ Pasaulio katalikų skaičius pakilo iki 841 milijonų. Taip skelbia Vatikano žinynas. Apie 16 milijonų katalikų yra komunistų ir panašių režimų vergijoje, iš kur tikslesnių žinių sunku gauti.

■ Italijoje išleista prof. Pauliaus Rabikausko knyga “Krikščioniška civilizacija Lietuvoje”. Veikalas italų kalba, susideda iš dviejų dalių: šv. Kazimiero gyvenimas ir Vilniaus universiteto 400 metų sukaktis.

■ Okupuotos Lietuvos pogrindžio “Aušra” nr. 47 skelbia: “Buvau Anykščiuose, mirus rašytojui A. Vienuoliui, mačiau jį savųjų pašarvotą namuose pagal velionio valią su religiniais ženklais, skaičiau jo testamentinį prašymą, kad akmuo ant jo kapo būtų papuoštas kryžiumi. O kaip valdiški bedieviai velionio valią pildė? Savuosius paveikė, kad jo kūną perkeltų į mokyklos salę. Ten pašarvojo be religinių ženklų. Akmenyje ant jo kapo kryžių atvaizduoti neleido”. Raudonieji pareigūnai muziejumi paverstame rašytojo kambary nuo stalo pašalino kryžių.

■ JAV vyskupų konferencija priėmė rezoliuciją, kuria skatina Sovietų vyriausybę pripažinti Lietuvos katalikams religines teises ir grąžinti Taikos Karalienės bažnyčią Klaipėdoje. Rezoliuciją buvo pasiūlęs vysk. P. Baltakis, kuris yra pilnateisis vyskupų konferencijos narys. Rezoliucijoje prašoma Taikos Karalienės bažnyčią grąžinti iki 1987 m., kada lietuvių tauta minės krikščionybės įvedimo 600 m. sukaktį. Pasiūlydamas rezoliuciją, vysk. P. Baltakis pažymėjo, kad visame pasaulyje pareiškimą, reikalaujantį grąžinti tą bažnyčią, pasirašė apie 25 milijonai žmonių. Už rezoliuciją kalbėjo ir arkiv. K. Salatka.

■    Makao, portugalų valdomos salos, vyskupas Rodrigues da Costa pranešė, kad Kinijos vadinamoji liaudies respublika užtikrino, jog, kinams perėmus Makao teritorijos valdymą, gyventojams bus pripažįstama religinė laisvė ir galimybė palaikyti ryšį su popiežiumi. Kinijos vyriausybė patvirtino, kad tos vietos katalikams nebus trukdoma vystyti jų veiklą, pasireiškiančią jaunimo auklėjimu ir socialine tarnyba. Būsianti pilnai užtikrinta ir spaudos laisvė. Derybos dėl Makao grąžinimo Kinijai prasidės 1986 metais.

■    Lenkijoje, Krokuvos mieste, du vyrai ir viena moteris įsibrovė į kun. T. Zaleskio butą, jį sumušė, kad net reikėjo išgabenti į ligoninę. Kun. Zaleskis buvo kankinamas ir balandžio mėnesį. Tada jam cigaretėmis kūne buvo išdeginta “V” ženklas, kurį naudoja Solidarumo sąjūdžio šalininkai.

■    Nepaprastame vyskupų sinode Vatikane dalyvavo visų Rytų Europos komunistų valdomų kraštų katalikų atstovai: Lietuvos, Latvijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Rumunijos, Vengrijos, Rytų Vokietijos, Jugoslavijos, Lenkijos vyskupų delegatai. Ne visi galėjo kalbėti apie katalikų padėtį jų kraštuose. Kai kurie įteikė raštu savo pareiškimus.

■    Ghanoje vietomis yra toks trūkumas vandens, kad žmonės turi keliauti net 25 mylias jo gauti. Moterys, nuėjusios prie šaltinio ar upės, ten pernakvoja ir tik kitą dieną pareina su vandens krūviu. Dabar ten daug padeda Dieviškojo žodžio vienuolis brolis John Heckel, kuris sėkmingai organizuoja gręžimus, daugeliu atvejų pasiekdamas podirvio vandenį. Jo laimėjimais jau gali pasinaudoti apie 40.000 Ghanos gyventojų, kas turi didelės reikšmės jų sveikatai ir net gyvybei.

■    Filipinų katalikų vyskupų konferencija atsisakė rinkimuose remti ir dabartinį prezidentą Ferdinandą Marcos, ir nužudyto jo varžovo našlę Corazon Aquino.

■    Asyžiuje, bazilikoje Santa Maria degli Angeli, kur 1226 m. mirė šv. Pranciškus, gruodžio 11 d. sprogo bomba, mažai nuostolių tepadariusi. Apatinėje bazilikos dalyje laiku buvo pastebėta kita bomba ir pašalinta. Sprogdama ji būtų sužalojusi freskas, sukurtas XIII šimtmečio garsiųjų menininkų, jų tarpe ir Giotto.

■    Vaclovas Kleiza paskirtas Lietuvos garbės generaliniu konsulu Čikagoje. Jo raštinė bus 10000 S. Bell, Čikagos pietuose, apie pusantro bloko į rytus nuo Western gatvės. Ligšiolinė garbės generalinė konsule Juzė Daužvardienė dėl sveikatos pasitraukė iš pareigų. Valstybės departamentas savo raštu 1985 m. gruodžio 3 d. pranešė, kad V. Kleizos paskyrimui šioms pareigoms pritaria. Apie paskyrimą paskelbė Lietuvos diplomatijos šefas dr. St. Bačkis.

■    Vatikane sušauktas pasaulio vyskupų sinodas, baigiantis posėdžiams, pastoraliniame pareiškime pažymėjo, kad Vatikano II suvažiavimas buvo Dievo dovana Bažnyčiai ir visam pasauliui. To suvažiavimo padarinius svarstęs sinodas pažymėjo, kad ir toliau Bažnyčia kreips didelį dėmesį į dabartinės žmonijos krizes bei tragedijas. Pasaulio evangelizacija bus vykdoma, radikaliai pasikeitus žmonijai. Apgailestauta stoka pagarbos žmogaus gyvybei, žmogaus teisių varžymas, rasinė neapykanta, ekonominės pusiausvyros stoka, tarptautinio saugumo pavojai, ginklų lenktynės, neįmanomos sugrąžinti skolos. Tie sunkumai iškelti sinodo pabaigoje paskelbtame vyskupų pareiškime. Sinode dalyvavo 165 vyskupai iš 105 tautų.

■    Catherine de Hueck Doherty, rašytoja, socialinės krikščionybės skleidėja, mirė gruolžio 14 d. Combermere, Ontario, Kanadoje, sulaukusi 89 m. amžiaus. Ji buvo rusė, stačiatikė, bet, susižavėjusi popiežiaus skelbiama socialine doktrina ir pačia katalikybe, tapo konvertite. Norėdama padėti vargo spaudžiamiems, ji įvairiose vietose steigė vadinamus Draugystės (Friendship) namus.

■    Niujorko miestas trims pranciškonams kunigams paskyrė 1,32 mil. dolerių, kad jie, nupirkę sunykusį pastatą, jį atnaujintų ir jame įsteigtų psichiškai nesveikų benamių prieglaudą. Jie šioje srityje gerai pasireiškė, globodami tokius benamius.

■    Burundi valstybė, Rytų Afrikoje, iš savo krašto išvarė daugiau kaip 200 katalikų misininkų.

■    Vyskupo Julijono Steponavičiaus 30 m. vyskupavimo sukaktis buvo paminėta Vilniuje ir daugely kitų Lietuvos vietų. Minėjimas buvo liūdnas, nes vysk. Steponavičius 1961 m. sausio 24 d. buvo suimtas ir iš Vilniaus ištremtas į Žagarę, kur gyvendamas, negali eiti savo pareigų. Jis yra vilnietis, lankė Vytauto Didžiojo gimnaziją, baigė Vilniaus universitetą teologijos magistro laipsniu. Kunigu įšventintas 1936 m. Iki 1939 m. buvo mokyklų kapelionas bei jų prefektas Gardine. Klebonavo Palūšėje, Daugėliškyje, Adutiškyje, buvo Švenčionių dekanas. Vyskupu įšventintas 1955 m. Rugsėjo 11 d. vysk. K. Paltaroko ir paskirtas jo pagalbininku. 1958 m. tapo Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi. Už ryžtingą katalikų teisių gynimą ir buvo ištremtas į Žagarę.

■    JAV katalikų šalpa nukentėjusiems nuo ugniakalnio išsiveržimo Kolumbijos gyventojams nusiuntė 50.000 svarų vaistų, antklodžių, paklodžių, drabužių. Siuntos vertė apie 79.000 dol.

■    Nobelio premija apdovanoto Sacharovo žmona Jelena Bonner, būdama Romoje, pasiryžo aplankyti popiežių. Ji buvo priimta privačioje audiencijoje gruodžio 6 d. vakare. Dėkojo popiežiui už žmogaus teisių gynimą. Savo kilme ji yra žydė.

■    Jėzuitų visame pasaulyje yra 25.549. Jie dirba visuose žemynuose, beveik ketvirtadalis — Indijoje. Jų yra 18.455 kunigai, 3.410 brolių ir 3.684 studentai. JAV-se yra 5.346 jėzuitai.

■    Už nuopelnus krikščioniškajai kultūrai popiežius Jonas Paulius II prof. dr. Jokūbą Stuką apdovanojo Šv. Silvestro ordinu, o jo žmonai Loretai Stukienei, pasižyminčiai ypatinga veikla Lietuvos vyčių organizacijoje, suteikta žymuo Už Bažnyčią.

■    Arkiv. Liudas Povilonis, Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų apaštalinis administratorius, dalyvavo Vatikane sušauktoje vyskupų konferencijoje, kuri vyko nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 8 d. Iš Lietuvos jį atlydėjo Kauno kunigų seminarijos dėstytojas kun. VI. Michelevičius. Arkiv. Povilonis buvo nuvykęs į Saint Galleną, Šveicarijoje, kur aplankė Europos vyskupų konferencijos Tarybos generalinį sekretorių kun. Ivo Fuererį. Jis yra lietuvių bičiulis, du kartus lankęsis Lietuvoje. Su juo arkiv. Povilonis aptarė Lietuvos katalikų problemas.

■ Notre Dame universitetas gavo Joanos Kroc 6 mil. dolerių auką, kad įsteigtų institutą taikos studijoms. Institutui vadovaus buvęs Ohio gubernatorius John J. Gilligan ir prof. Francis J. O’Malley. Mecenatė Joan Kroc yra našlė McDonald įsteigėjo Ray Kroc.    J. Pr.