Spausdinti

     Policininkas pagaliau pasiveja per greitai vairuojančią merginą ir sako:

     —    Dėl ko nesustojai, kai aš švilpiau?

     —    Tamsta be reikalo varginiesi — aš jau susižiedavusi, — atsako mergina.

*

     Vyras, matydamas, kad jo žmona su kaimyne jau daugiau kaip pusvalandis kalbasi prie vartelių, jai sako:

     —    Dėl ko judvi neinate į vidų, juk lauke šalta?

     —    Aš ją kviečiau, — atsako žmona, — bet ji sakė, kad kažkur skubanti ir neturinti nė minutėlės laiko.

*

     Ridikėlis, pomidoras ir tarakonas nutarė stoti į partiją. Pirmiausia apklausinėti pasišaukia ridikėlį. Jis grįžta nusiminęs:

     —    Nepriėmė. Sakė, kad nieko nereiškia, jog aš tik iš lauko raudonas, o vidury vis tiek baltas.

     Pomidoro taip pat nepriėmė ir pasakė:

     —    Nors tu visas raudonas, bet vidury skystas.

     Prieina tarakono eilė. Jis ilgai negrįžta. Pagaliau išeina visas išraudęs ir suprakaitavęs:

     —    Na, kad jau davė velnių, tai davė. . .

     —    Tai ir tavęs nepriėmė?

     —    Priėmė, priėmė, bet labai išbarė, sakė:

     —    Kurgi tu iki šiol buvai? Visi kiti parazitai jau prieš dvidešimt metų į partiją įstojo. . .

*

     Žmogus Lietuvoje dengia stogą. Įsako žmonai, kad neleistų niekam jo trukdyti, nes šiandien norįs užbaigti darbą. Bet ateina kaimynas ir prisispyręs šaukia:

     —    Jonai, Jonai, lipk nuo stogo, išgirsi nepaprastą naujieną!

     Jonas, nulipęs nuo stogo, klausia:

     —    Na, kas gi atsitiko?

     —    Ogi rusus šiandien į orbitą iššovė!

     —    Ar visus? — klausia Jonas.

     —    Ne, tik tris.

     Jonas nepatenkintas sako:

     —    Tai ko tu mane dėl tokio nieko trukdai ir liepei nulipti nuo stogo!

*

     Vienas jaunas kompozitorius parašė operą “Dykuma”. Jos premjeros spektaklyje Paryžiuje buvo ir G. Rosinis. Po spektaklio operos autorius paklausė Rosinį:

     —    Kokia jūsų nuomonė apie mano operą?

     —    Gal vardas nelabai tinka, — atsakė Rosinis, — nes tai ne dykuma, o bulvaras: kas žingsnis sutinki pažįstamą. . .

*

     —    Jaunas dailininkas įsidrąsino ir staiga pabučiavo pozuotoją. Ši pasijuto įžeista ir piktai paklausė:

     —    Ar jūs bučiuojate visas savo pozuotojas?

     —    Ne, — ėmė teisintis jaunuolis, — jūs esate pirma.

     —    O kiek jų buvo?

     —    Dar tiktai keturios: silkė, svogūno galvutė, lėkštė ir. . . jūs.

*

Kartą J. Bramsui teko klausytis labai vidutiniškai dainuojančios solistės. Kai ji pradėjo dainą “Jeigu paukštė būčiau aš”, kompozitorius neištvėrė ir pusbalsiai pritardamas uždainavo: “turėčiau katę aš, užleisčiau ant tavęs”.

*

Vienas pilietis, matydamas Dekartą su pasigardžiavimu valgantį, pasakė:

—    Negirdėtas dalykas, kad toks didelis ir žymus žmogus, kaip jūs, randa tiek malonumo valgydamas.

—    O ko čia stebėtis? Nejaugi jums atrodo, kad geri dalykai yra sukurti tik neišmanėliams?! -atsakė Dekartas.