Spausdinti

TRUMPAS ŽODIS, PASITINKANT KUN. VAIŠNIO KNYGĄ

Violeta Kelertienė

     Prie išsamios prof. Vaškelio paskaitos (ji buvo išspausdinta praėjusiame "Laiškų liet.” numeryje, Red.) nebedaug galiu pridėti. Ypač todėl, kad jaučiuos lyg traukinio priekaba. Jūs čia labai kantriai sėdėjote ir stebėjote kaip pagrindinė traukinio dalis pravažiavo, o aš tesu to traukinio priekaba, trukdanti jums pervažiuoti bėgius...

     Mano kalbėjimas bene pateisinamas tuo, kad galiu paliudyti iš savo asmeniško taško, kas šioje knygoje naudingiausia man ir mūsų lietuvių kalbos studentams Lituanistikos katedroje. Faktiškai kiekvienam lietuviškai rašančiam knyga yra labai reikalinga ir užsitarnauja vietą po ranka, nes pastoviai reikia ją konsultuoti.

     Aš net turiu tokį fantastišką norą, kad, išsižiojus lietuviškai kalbėti, kaip nors būtų įmanoma kalbėjimo aktą sustabdyti, kaip kokiame Čarlio Čaplino filme, skubomis pažvelgti į kun. Vaišnio knygą, o tik tada gražiai, taisyklingai, gal net tobulai tęsti sakinį!

*

     Praktinė lietuvių kalbos vartosena padalinta į dvi dalis: pirmoji itin naudinga. Ji kukliai pavadinta "Lietuvių kalbos rašyba” ir primena kun. Vaišnio dar vis tebegaliojantį rašybos vadovėlį — Dabartinė lietuvių kalbos rašyba (1982)- Tai straipsneliai, daugiausia surinkti iš mėnesinių

     Laiškų lietuviams kalbos aptarimų. Šioje naujausioje knygoje rasime ne tik rašybos taisykles, bet iš dalies galėsime lengvai pakartoti gramatikos bei kitas taisykles. Ypač svarbūs skyreliai, man atrodo, būtų skyrelis apie tai, kur rašomos nosinės balsės; kokios yra moteriškos giminės linksniuojamųjų žodžių galūnės (pvz., pusseserei ir seseriai naudininko linksnyje skirtingai rašoma). Knygoje duodama paprasta ir aiški, logiškai išreikšta taisyklė: "reikia žiūrėti vienaskaitos kilmininko” (p. 20) ir iš to lengvai galima sau išvesti taisyklingą galūnę.

     Toliau aptariama žodžių rašymas drauge ir skyriumi. Pvz., kai žodžių junginiai sutrumpėję, jie rašomi drauge (turbūt — vienas žodis). Duodama ir išimtis: žūt būt — du žodžiai Taip pat išdėstoma žodelio ne rašymas drauge ir atskirai ir kiti aktualūs klausimai, kurie kiekvienam rašančiam dažnai kelia klaustukų ir abejonių. Turint šią knygą, rašymas turėtų būti žymiai lengvesnis darbas.

     Antroji knygos dalis vadinasi "Nevartotini žodžiai ir posakiai”. Šioje dalyje rasime pavyzdžius, paremtus mūsų sena ir į-prasta kova prieš barbarizmus ir svetimžodžius, ypač prieš slavizmus. Pavarčius knygą, pasidaro aišku, jog lietuvių kalba daug mieliau skolinasi žodžius iš prancūzų ar net anglų kalbos, negu iš slavų kalbų. Prancūziškas 'buljonas’ — leistinas žodis, nors turime savo 'sultinį’. O vis dėlto slaviški 'gadynė’ ar 'fanaberija’ — jau nepriimtini.

     Šiame skyriuje išskirtinai naudingi yra aprašymai, skirti atskirų linksnių vartosenai. Čia lyg ir sutrauktos svarbiausios Jono Šukio knygos Taisyklingai vartokime linksnius (išleista Vilniuje) taisyklės. Sužinome, pavyzdžiui, jog net ir Mariaus Katiliškio, didelio kalbos žinovo, knygos pavadinimas, Išėjusiems negrįžti, netaisyklingai naudoja naudininką. Pagal kun. Vaišnį, turėtų būti "Išėjusieji negrįš”. Nebent būtų galima argumentuoti, kad knyga skirta tiems, kurie išėjo negrįžti (negrįžtamai). Kaip ten bebūtų, mums primenama, kad reikia sakyti "pasidaryti kokiam” (ne kokiu), "pasiekti ką” (ne ko) ir pan.

     Etnografiškai įdomus ilgesnis skyrelis apie giminystės vardus. Ten aptinkame retesnius žodžius ir santykius, kaip antai: "į-sūnis” — augintinis; "tetėnas” tetos sūnus arba tetos vyras; "dieverė” — vyro sesuo ir kt. Tai vis išsaugotini žodžiai, reikėtų juos puoselėti, naudoti ir atgaivinti mūsų skurdžioje išeiviškoje kalboje.

     Baigdama norėčiau kun. Vaišniui savo ir jaunimo vardu padėkoti už dovaną, kurią jis mums davė. Padėkoti ir kartu paprašyti. .. antro tomo. Kun. Vaišnys — jaunimo draugas. Jis pastoviai sielojasi kalbos kultūra stovyklose, Pedagoginiame institute, Lituanistikos seminare Ohio. Jis puikiai žino, kokias klaidas jaunimas daro, kokius anglicizmus vartoja (ypač žodžių tvarkos sakinyje sferoje), apskritai, kokią įtaką amerikietiška aplinka daro jaunimo kalbai. Tad lauktume specialaus vadovėlio, aptariančio jaunimo kalbos trūkumus ir specifiką. Linkėtume jam kantrybės ir ištvermės, tokį vadovėlį kaupiant ir rašant!

“PRAKTINĖS LIETUVIŲ KALBOS VARTOSENOS” AUTORIAUS PASTABA

     Ir prof. Bronius Vaškelis, ir prof. Violeta Kelertienė mano knygos sutiktuvėse savo kalbas baigė linkėjimu ir prašymu paruošti antrąjį tomą, kur būtų nagrinėjamos tos klaidos, kurias jaunimas daro, sekdamas anglų kalbos konstrukcijomis ir vartosena. Neabejojame, kad tokia knyga būtų labai naudinga, bet ją parašyti turėtų tokie asmenys, kurie gerai moka ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbą bei jos įvairius atspalvius ir niuansus. Kad anglų kalba mūsų jaunimui daro didelę įtaką, tuo niekas neabejoja, bet vis dėlto atrodo, kad gal dar didesnę įtaką jam yra padariusios slavų kalbos. Mat jų seneliai ar proseneliai yra baigę rusų mokyklas, į savo gimtąją kalbą primaišę įvairių rusų kilmės žodžių bei posakių, kurie, perduoti iš kartos į kartą, pasiekė ir dabartinį mūsų jaunimą.

     Gal yra sunkiausia mūsų jaunimui priprasti prie lietuvių kalbos skyrybos, nes, rašydami lietuviškai, jie vis griebiasi angliškosios skyrybos, kuri yra visiškai skirtinga nuo lietuviškosios. Jaunimui, rašančiam lietuviškai, reikia visiškai užmiršti angliškąją skyrybą ir gerai išmokti bei prisiminti, kas rašoma lietuvių kalbos sintaksėse apie lietuviškąją skyrybą.