■   Libijos katalikų vyskupas Giovanni Martinelli, vienas įžymiausių to krašto vyskupų, yra diktatoriaus Khadafi vyriausybės uždarytas į Benghasi kalėjimą.

■   Nusižudymai jaunesnių kaip 15 m. JAV-se paskutiniu laikotarpiu padaugėjo 800%: 1950 m. tokių nusižudymų buvo mažiau negu 40, o 1985 m. jau 300. Iš viso 1985 m. JAV-se nusižudė apie 28.500 žmonių. Tokius duomenis skelbia Metropolitan Life Insurance bendrovė.

■  Tarptautinis vyskupų sinodas įvyks 1987 metais. Jis bus skirtas svarstyti pasauliečių uždavinius Bažnyčioje, visuomenėje santykiuose su dvasininkais ir kitais pasauliečiais. Taipgi bus nagrinėjamas pasauliečių dvasinis gyvenimas, jų politinė veikla, suaugusių religinis švietimas, parapinis ir šeimos gyvenimas.

■ Popiežius Jonas Paulius II planuoja antrą kelionę į JAV. Be kitų uždavinių, ta kelionė turės pagyvinti popiežiaus ryšius su ispaniškai kalbančiais Amerikos gyventojais.

■  Čikagos arkivyskupijoje kardinolui talkina 6 vyskupai padėjėjai. Arkivyskupija turi 886 kunigus, iš kurių 262 yra liguisti, pasitraukę pensijon ar išvykę kitur gyventi. Arkivyskupijos ribose darbuojasi 1031 vienuolis kunigas. Nuolatinių diakonų yra 468, seselių vienuolių 5371. Užsienio misijose dirba 14 vienuolių brolių ir 97 seselės iš Čikagos arkivyskupijos. Parapijų vyskupijoje yra 446, koplyčių 348.

■  Prancūzijoje, Cannes filmų festivalyje, geriausiu filmu rastas britų susuktasis filmas apie du jėzuitus misininkus, kurie 18-me šimtmetyje darbavosi Lotynų Amerikoje, padėdami vergams ir kitiems, kentėjusiems portugalų ir ispanų kolonialinėje valdžioje.

■  Čikagoje veikia 4 seminarijos su 1.251 seminaristu. Be to, dar yra 174 vienuolių seminaristų. Čikagoje yra 9 katalikų kolegijos ir universitetai, kuriuos lanko 30.789 studentai. Katalikai Čikagoje turi 4 gailestingųjų seserų mokyklas, kurias lanko 944 studentės. Čikagoje katalikai turi 59 aukštesnes mokyklas, kurias lanko 51.124 moksleiviai. Parapinių pradžios mokyklų katalikai turi 364 su 126.252 mokiniais. Iš valdinių mokyklų tikybos mokytis ateina 147.000 moksleivių.

■ Čikagoje katalikai turi 24 ligonines, kuriose per 1985 metus gydėsi 296.876 ligoniai ir dar buvo ateinančių ligonių pasigydyti 380.013.

■ Kinijos komunizmo teoretikas, socialinių mokslų akademijos vicepirmininkas Žao Fusan, kalbėdamas partijos surengtame viešame susirinkime, paneigė Markso tvirtinimą, kad religija esanti tautų opiumas. Tvirtino, kad religija sudaro kiekvienos tautos dvasinės civilizacijos turtą ir dėl to religiją reikia geriau pažinti ir suprasti. Religijos įtaka svarbi visose gyvenimo srityse, jaučiama literatūroje, mene, architektūroje, filosofijoje, moralėje, tautos papročiuose. Mokslininkas Žao Fusan nebe pirma kinų įžymybė, palankiai pasisakanti religijos klausimu.

■  Vysk. Antano Deksnio 80 metų amžiaus sukaktis iškilmingai paminėta Vokietijoje. Pamaldų metu Augsburgo vyskupas dr. Stimpfe, pagerbdamas jubiliatą, taip pat kalbėjo apie sunkią Lietuvos Bažnyčios padėtį.

■  Jonas Paulius II gegužės 18 d. sulaukė 66 m. amžiaus. Gavo daug sveikinimų iš viso pasaulio.

■  Romoje, Šv. Petro aikštėje, Sekminių proga gegužės 17 d. įvyko maldos budėjimas, kuriame dalyvavo apie 100.000 žmonių.

■  Lietuvoje gegužės 21 d. mirė rašytojas Juozas Grušas, sulaukęs 84 m. amžiaus. Jis buvo katalikų savaitraščio “Mūsų laikraščio” redaktorius, 1937 -1938 m., Rašytojų draugijos pirmininkas, yra sukūręs daug novelių, romaną “Karjeristai”. Paskutiniu metu daugiau pasišventė draminei kūrybai. Valstybės teatre buvo statomos jo dramos: “Tėvas”, “Adomo Brunzos paslaptis”, “Barbora Radvilaitė”, “Švitrigaila”. Parašė daug kitų dramos ir beletristikos veikalų. Kai kurie išversti į rusų, vengrų kalbas. Yra lankęsis ir JAV-se. Yra laimėjęs keletą premijų.

■    Šv. Kazimiero gyvenimas, primenant ir partizanus bei kitus svarbius įvykius Lietuvoje, pavaizduotas “Dux Magnus” operoje, kurios libretą parašė poetas Kazys Bradūnas, o muziką sukūrė komp. Darius Lapinskas; ši opera, naujai perkurta, buvo pastatyta Čikagos Civic teatre, prie Lyric operos rūmų, gegužės 31 d.

■    Doylstowne, Pa., birželio 14 d. suorganizuota didinga maldų diena už Lietuvą, drauge turint ir akademiją, tautodailės parodą, pogrindžio spaudos parodėlę. Vyriausiu šv. Mišių celebrantu pakviestas prel. Ladas Tulaba iš Romos. Iškilmėms padidinti atkviestas ir Apreiškimo parapijos choras iš Brooklyno bei sol. Ona Paškonienė.

■    Kard. J. Krol, Filadelfijos arkivyskupas, patvarkė, kad visoje arkivyskupijoje būtų pravesta maldos diena už Lietuvą ir kitas pavergtas Pabaltijo tautas. Kardinolas parašė specialų laišką, kurį pavedė kunigams perskaityti bažnyčiose birželio 15 d., primenant baisiuosius trėmimus.

■    Niujorko valstija, senatoriaus John D. Perry (dem. iš Rochester) rūpesčiu paskyrė 10.000 dol. paruošti aukštesniųjų mokyklų mokytojus, kad jie galėtų dėstyti ir apie komunistų sudarytą badą 1932-1934 m., kada išmirė gal apie 6 milijonus ukrainiečių.

■    Dubline, Airijoje, gaisro metu žuvo šešios Loreto vienuolijos seselės. Jos gyveno ketvirtame mokyklos aukšte. Bandžiusios iš gaisro pabėgti, bet tuo metu užgriuvęs išėjimas.

■    Šv. Ksavero kolegija Čikagoje gavo lėšų iš JAV sveikatos departamento, kad toje kolegijoje būtų ruošiamos gailestingosios seserys.

■    Šv. Jono universiteto Jamaikoje, N.Y., profesorius kun. Michael Mullen yra prezidentas trumpų bangų radijo mėgėjų organizacijos International Mission Radio Association, kuri turi 900 narių, radijo bangomis susisiekiančių, nors gyvenančių 40-je kraštų. Kun. Mullen, įvertinant jo sėkmingą darbą, apdovanotas specialiu žymeniu.

■    Tomo Mertono, savu laiku buvusio autoriaus labiausiai perkamų knygų JAV-se, daugelis kalbų įvairiomis progomis buvo įrašyta į juosteles, kurios gaunamos adresu: Electronic Paperbacks, 31 Roaring Rd., Chappaqua, New York 10514.

■    Rytų Europos bažnyčioms, kaip paskelbė Vatikano radijas, įvairūs katalikų fondai pereitais metais pasiuntė apie 13 mil. dol. paramos.

■    Zimbabvėje areštuoti du katalikų civilinių teisių organizacijos veikėjai. Vyskupai dėl to pareiškė protestą.

■    N. Sadūnaitės atsiminimų knyga pasiekė ir Vakarų Vokietijos kanclerį Kohl.

■    Vokietijoje bavare seselė Michaelė Baumann yra įsteigusi N. Sadūnaitės bičiulių grupę. Jos nariams seselė neseniai išsiuntinėjo laišką, plačiau pranešdama apie Lietuvos tikinčiųjų kenčiamą priespaudą.

■    Vatikane, minint 1100 m. nuo šv. Metodijaus mirties, buvo surengta paroda: “Trys alfabetai slavų tautoms”. Toje parodoje buvo išstatyta daug senų dokumentų, raštų, parašytų trimis slavų tautų vartotais alfabetais: glagolica, kirilica ir lotynų alfabetu. Parodą aplankė ir pats popiežius.

■    Ligonys ir tie, kurie juos slaugo, yra atleisti nuo susilaikymo nuo valgio prieš šv. Komuniją. Tik sveikiems reikia susilaikyti nuo maisto ar gėrimo valandą prieš šv. Komuniją. Vandenį gerti galima bet kada. Tokį paaiškinimą paskelbė katalikų savaitraštis “Catholic Twin Circle”.

■    Vatikano informacijų vadovas Joaquin Valls pareiškė, kad popiežius Jonas Paulius II tikisi geresnių santykių tarp Vatikano ir Sovietų Sąjungos.

■ Vilniaus arkivyskupijos valdytoją prel. Algirdą Gutauską popiežius Jonas Paulius pakvietė drauge su juo aukoti šv. mišias vienoje Vatikano koplyčioje. Po mišių popiežius pasikalbėjo su prel. Gutausku Vilniaus vyskupijos ir kitais Lietuvos tikinčiųjų klausimais. Pabaigoje popiežius, kalbėdamas lietuviškai, prašė perduoti linkėjimus ir apaštališką palaiminimą “brangiems Lietuvos katalikams”. Tai įvyko gegužės 31 d. Prel. Gutauską į Vatikaną buvo atlydėjęs kun. Tadas Kondrusevičius. Abudu svečiai iš Lietuvos birželio 1 d. išvyko atgal į Lietuvą.

■    Lenkijoje statoma arti tūkstančio naujų bažnyčių. Bažnytinė architektūra dabar ten yra pirmaujanti. Taip skelbia “New York Times”.

■    Brazilijos respublikos prezidentui balandžio 14 d. buvo įteikta Sibiro lietuvaičių maldaknygė.

■    Sąjūdis “Christian Leaders for Responsible Television”, kuriam priklauso 1600 dvasininkų ir kitų pareigūnų, pareikalavo, kad televizijų programos 35% sumažintų rodomus prievartos veiksmus, kriminalus, seksą ir kitas profanacijas, kitaip bus paskelbtas skelbimų boikotas.

■    Gen. Vladas Mieželis, paskutinis nepriklausomos Lietuvos generolas, mirė birželio 4 d. Sun City, Arizonoje. Po pamaldų Šv. Klemenso Romiečio bažnyčioje palaidotas Šv. Onos ir Jokymo kapinėse, Sun City.

■    Šanchajaus vyskupas pagalbininkas Aloysius Jin Luxian, S.J., dabar dažnai išleidžiamas lankytis užsienyje. Spėjama, kad jis gali būti jungtis tarp popiežiaus ir dabartinei komunistų vyriausybei klusnios “Patriotinės Katalikų Bažnyčios”.

■    Okupuotos Lietuvos teatre ir televizijoje buvo inscenizuotas A. Vienuolio kūrinys “Paskenduolė”. Buvo iškreiptas, įvedant bruožų, įžeidžiančių tikinčiuosius. Dėl tų iškreipimų keletas asmenų “Literatūros ir meno” laikrašty pareiškė, kad tai buvo nutolimas nuo A. Vienuolio minties ir kad, dar būdamas gyvas, pats autorius tam nepritarė.

■    JAV Aukščiausias teismas nusprendė, kad Bernalitto apskrities, New Mexico valstijoje, antspaudas, kur yra kryžius su įrašu: “Šiuo ženklu nugalėsi”, nesiderina su konstitucijos nuostatu, atskiriančiu Bažnyčią nuo valstybės.    J. Pr.