(jaunimo konkurse premijuotas rašinys)

Andrytė Giedraitytė

     Gyvenu Amerikoje. Turiu daug amerikiečių draugų. Dalyvauju amerikietiškuose subuvimuose. Esu amerikietė.. . ir lietuvaitė. Save laikau "iš Lietuvos”. Labai gerbiu savo kraštą ir kilmę. Vis tiek mano gyvenimas yra apsuptas amerikietiškos veiklos. Mano seneliai ir tėveliai buvo kitokie. Jie veikė ir dalyvavo tik su lietuviais. Taip, jie gyveno Amerikoje, bet jų kaimynystėje buvo pilna lietuvių. Jiems nereikėjo rūpintis, su kuo bendrauti. Jie draugavo tik su lietuviais. Man mamytė pasakojo, kad jos lankomoje amerikietiškos mokyklos klasėje tik du mokiniai buvo nelietuviai, o visi kiti lietuviai. Jie negalvojo, kur važiuoti savaitgalį — ar į lietuvių renginį, ar į amerikiečių? Viskas jau buvo aišku. Dabar jaunimas jau turi pasirinkti, reikia apsvarstyti pliusus ir minusus. Reikia nuspręsti, su kuo norėsi draugauti: su lietuviais, ar su amerikiečiais.

Andrytė Giedraitytė.

     Aš labai didžiuojuosi, būdama lietuvaitė. Mano draugai ir pažįstami nori vis daugiau ir daugiau apie Lietuvą sužinoti. Mano širdis tartum šaukia: "Klausykitės! Pagalvokite ir atsiminkite, ką aš jums sakau! Aš ne veltui kalbu. Aš noriu, kad jūs ką nors išmoktumėte apie Lietuvos okupaciją. Lietuviai turi didingą praeitį ir yra labai įdomūs žmonės”.

     Kitas pliusas — mes, lietuviai, susitinkam daug draugų. Vasarą važiuojam į stovyklas ir kongresus. Galime ir į kitus kraštus nuskristi ir ten lankyti lietuviškas mokyklas. Lietuviai gyvena visame pasaulyje. Lietuviai domisi pasaulio įvykiais. Mums ypač svarbūs Amerikos ir Rusijos santykiai. Mes užjaučiame kitus pabėgėlius ir bandome padėti kitiems užimtiems kraštams.

     Vis tiek būti lietuviu svetimame krašte nėra lengva, nes jauti didelę atsakomybę. Aktyvus lietuvių jaunimas labai daug laiko praleidžia susirinkimuose, ruošdami pamokas lituanistinėms mokykloms, dalyvaudami įvairiuose renginiuose. Savaitgalį vis reikia pagalvoti, ar jau visos pamokos paruoštos. Nebus galima su draugais kur nors išeiti, iki nebus paruošti Lietuvos istorijos, literatūros ir lietuvių kalbos uždaviniai. Taip pat dar prisimeni, kad turi parašyti laišką MAS CV ar sesei Gražinai. Pasidaro beveik gėda, jeigu visko neatlieki, jeigu pakankamai nedalyvauji lietuviškoje veikloje. Močiutė ne kartą nusiminusi prikiša, kad tu jau užmiršai savo kraštą, kad tau nesvarbi lietuvybė.

     Kita nemaža problema yra atitrūkę tėvų ir vaikų ryšiai. Tėvai mano, kad mums labai lengva gyventi dviejuose pasauliuose, bet taip nėra. Mokykloje visą dieną kalbame angliškai, o kai grįžtam namo, reikia automatiškai prisiminti tik lietuviškus žodžius. Draugai ir draugės mums taip pat labai svarbu, bet tėvai į tai šiek tiek kitaip žiūri. Kartą pora draugų su manim kartu grįžo į mūsų namus. Mano močiutė, pamačiusi jų apsirengimą, sarkastiškai pasakė: "Aš nežinojau, kad šį vakarą yra kaukių balius! Man reikės nueiti į krautuvę ir nusipirkti saldainių!” O man atrodė, kad mano draugai buvo visiškai normalūs. Taigi, kas jaunimui atrodo visiškai normalu, seneliams ir tėvams yra nežmoniška... Ir mūsų apsirengimai, ir mūsų mintys labai skiriasi nuo jų.

     Tėvai labai rūpinasi, už ko mergaitė ištekės. Kad tik už lietuvio. .. Mes nuolat ir nuolat tai girdime.

     Būti lietuviu ir gyventi Amerikoje yra sunku. Daug kartų turi rimtai pagalvoti, kas tau tikrai svarbiau. Jaunuolis, kuris užauga dviejuose pasauliuose, kuris palaiko ryšius ir su lietuviais, ir su amerikiečiais, ir vis tiek jaučiasi laimingas, yra tikrai išmintingas žmogus.