Spausdinti

■  JAV Švietimo departamento sekretorius William Bennett, kalbėdamas Missouri universitete, priekaištavo vadovėliams, kurie neįveda tikybų istorijos. Jis pažymėjo, kad ateinančiais metais, švenčiant 200 metų nuo JAV konstitucijos paskelbimo, turi būti labiau pagerbtas religijos vaidmuo JAV istorijoje.

■ Sovietų Sąjungoje “už ypatingai pavojingus valstybei nusikaltimus”, prie kurių priklauso ir vadinamoji antisovietinė agitacija ir propaganda, bausmė iš 15 m. padidinama iki 20 m. kalėjimo. Mirties bausmės taikymas praplėstas: laisvės atėmimo bausmė nuo 10 m. jau gali būti pakeista mirties bausme.

■ Londone, Mill Hill seminarijoje, profesoriauja lietuvis, Šv. Dvasios vienuolijos narys, kun. Edv. Valkauskas.

■ Austrijoje, Salzburge, 1984 m. lankantis okupuotos Lietuvos kultūros ministeriui Jonui Bieliniui, sąjūdis Christian Solidarity International (Tarptautinis krikščionių solidarumas) įteikė peticiją, kurioje paprašė 600 m. krikšto sukakties proga leisti Lietuvoje spausdinti bent vieną katalikų savaitraštį, sudaryti sąlygas kiekvienai šeimai turėti Šv. Raštą ir maldaknyges, atidaryti kunigų seminarijas Vilniuje, Telšiuose ir Vilkaviškyje, leisti pamaldas Vilniaus katedroje ir Šv. Kazimiero bažnyčioje; prašė netaikyti bažnyčioms aukštesnių kainų už elektrą, panaikinti nuomų ėmimą už bažnyčias, pačių tikinčiųjų pastatytas, leisti gamintis vargonus, saugoti Kryžių kalną nuo naikinimo, atstatyti pakelės kryžius ir koplytėles, atidaryti uždarytus vienuolynus, amnestuoti kalinamus kunigus: Alf. Svarinską, S. Tamkevičių ir religijos mokytoją J. Bieliauskienę, panaikinti draudimą siųsti knygas į užsienį. Buvo primintas kun. Zdebskio žuvimas ir pasikėsinimas nužudyti kun. V. Stakėną, bei nuteisimas L. Dambrausko, V. Lapienio ir Murausko.

■ Olandijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Adrianus Šimonis parašė solidarumo raštą Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui arkivyskupui Liudui Poviloniui. Rašte pažymima, kad Olandijos katalikai yra solidarūs su Lietuvos katalikais. Rašto nuorašai pasiųsti Sovietų Sąjungos ambasadoriui Hagoje, Religinių reikalų tarybai Maskvoje ir Religinių reikalų tarybos įgaliotiniui Vilniuje.

■    Brazilijos vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriuo pakartotinai ragina neatidėliojant pravesti žemės reformą, stengiantis įgyvendinti socialinį teisingumą.

■ Čikagoje dr. J. Adomavičius lietuvišką kryžių, buvusį jo sodyboje, kuri dabar parduota, padovanojo ateitininkų namams Lemonte, ir jis ten dabar pastatytas.

■    Kinijoje uždaryta katalikų kunigų seminarija ir areštuoti bei tardyti klierikai bei dėstytojai. Seminarija buvo atidaryta nepriklausomai nuo komunistinės valdžios pripažintos vadinamos liaudies katalikų Bažnyčios, kuri skelbiasi nepriklausoma nuo popiežiaus.

■ Nikaragvoje, už sostinės Managvos ribų, rugsėjo 27 d. įvyko pasitarimas tarp popiežiaus nuncijaus bei Nikaragvos vyskupų atstovų ir tarp sandinistų vyriausybės žmonių. Numatoma, kad tai gali padėti susilaukti pasitarimų ir tarp JAV bei sandinistinių atstovų.

■    D. Britanijos sosto paveldėtojas princas Charles, svečiuodamasis vienoje katalikų šeimoje, drauge su ja nuėjo į katalikų bažnyčią ir ten dalyvavo šv. mišių aukos metu. Kadangi princas Charles yra sosto paveldėtojas ir tapęs karalium bus anglikonų Bažnyčios galva, anglikonai tą princo veiksmą kritikavo. D. Britanijos parlamento aktu nustatyta, kad asmuo, esąs vienybėje su popiežiumi arba kuris yra katalikas ar vedęs katalikę, negali paveldėti D. Britanijos karaliaus sosto.

■    JAV-se katalikų vienuolynas Starcross, 80 mylių nuo San Francisco, paskelbė, kad sutinka paimti auginti vaikus, kurie turi AIDS ligą. Jie galės priimti 4 ir pasistengs surast globėjus dar dvidešimčiai.

■ Jonas Paulius II spalio 4-7 dienomis lankė Prancūzijos pietryčių dalį. Pabrėžė taikos reikalą, iškėlė ekumenizmo reikšmę, pasmerkė prievartos naudojimą, skatino persiimti pilnutiniu tikėjimu. Popiežius aplankė ekumeninį vienuolyną Taize, kur drauge meldėsi su 45 tos bendrijos broliais. Lyono miesto stadione, kalbėdamas į gausiai susirinkusį jaunimą, ragino pasišvęsti dvasiniam pašaukimui.

■ Prancūzijoje jaučiamas kunigų trūkumas. 1965 metais ten buvo arti 41.000 kunigų, o dabar — arti 29.000. Jų amžiaus vidurkis apie 60 m.

■    Panevėžio katedroje rugpjūčio 29 d. įvyko Lietuvos bažnytinės provincijos ir Panevėžio vyskupijos 60 m. sukakties minėjimas. Dalyvavo visi Lietuvos vyskupai, išskyrus vysk. Krikščiūną. Katedra buvo perpildyta tikinčiųjų.

■ Švėkšnoje vyskupui Antanui Vaičiui teikiant Sutvirtinimo sakramentą, jį priėmė daugiau kaip 1500 vaikų ir jaunuolių.

■    Italijoje išaugo stiprus antikomunistinio jaunimo judėjimas, pasivadinęs “Bendruomenė ir išlaisvinimas”. Jau sutelkė apie 150.000 narių. Jie pradėjo turėti įtakos net ir rinkimuose, pravesdami savus žmones net ir į Europos parlamentą.

■    Kaune Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo 60 m. sukaktis minėta rugpjūčio 25 d. Šv. mišias arkikatedroje-bazilikoje aukojo arkiv. L. Povilonis drauge su vyskupais: Antanu Vaičium, Vincentu Sladkevičiumi, Juozu Preikšu, Romualdu Krikščiūnu. Dalyvavo ir Panevėžio bei Vilniaus vyskupijų valdytojai. Bazilika buvo pilnutėlė maldininkų. Pamokslą sakė Šakių vicedekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kun. Juozas Jakaitis. Pamaldose dalyvavo ir Lietuvos stačiatikių atstovas.

■    Maskvoje 1985 m. buvo atidarytas pirmas po revoliucijos stačiatikių vienuolynas.

■    Pasaulyje katalikų kunigų skaičius palaipsniui pradeda daugėti. 1984 m. pasaulyje buvo 405.959 kunigai. Naujų kunigų 1984 m. buvo įšventinta 6.333. Gausesnis kunigų augimas yra Azijoje. Ten 1973 m. buvo 25.981, o 1984 jau 28.266 kunigai. Š. Amerikoje kunigų skaičius mažėja.

■    JAV liuteronų vyskupų grupė aplankė popiežių Joną Paulių II.

■    Švedijos parlamento narių grupė aplankė popiežių Joną Paulių II. Sveikindamas juos, popiežius pažymėjo, kad jie yra įpėdiniai seniausio Europos parlamento. Ragino kovoti prieš smurtą, terorą, siekiantį sugriauti demokratinę tvarką.

■    Nikaragvoje įvyko prezidento Danieliaus Ortegos pasikalbėjimas su kardinolu Miguel Ogando. Po pasitarimo nebuvo bendro pareiškimo, bet prezidentas pažymėjo, kad pasitarimas buvo reikalingas, ir panašūs pasitarimai bus tęsiami ir ateity.

■ Šv. Tėvas paskelbė naują palaimintąjį — kun. Antaną Chevrier, mirusį 1826 m., pasiekus 53 m. amžiaus. Jis visą laiką darbavosi Lyono mieste, Prancūzijoje, skirdamas visas jėgas varguomenei, ypač vaikams ir jaunimui. Jis 1860 m. įsteigė Prado institutą rūpintis darbininkijos vaikais, ginti juos nuo išnaudojimo. Šis institutas gyvuoja ir dabar.

■    Lenkijos vyskupai išleido ganytojišką laišką, kuris buvo perskaitytas visose bažnyčiose. Laiške neigiamai pasisakoma prieš vyriausybės informacijų priemonių piktnaudžiavimą niekinant tikėjimą, krikščionyvę. Katalikai raginami kritiškai priimti tokius radijo, televizijos, spaudos propagandinius iškrypimus.

■    Nobelio premija 1986 m. apdovanota biologė Rita Levi-Montalcini yra popiežiškos mokslo akademijos narė. Ji pasižymėjo, drauge su JAV biochemiku Stanley Cohen, taip pat gavusiu Nobelio premiją, betirdama nervo augimo vyksmą, atrasdama ląstelių augimo išaiškinimą.

■    Kanadoje apie dešimt anglikonų kunigų pareiškė norą tapti katalikų kunigais. Kadangi jie vedę, tai paprašytas Vatikanas duoti leidimą. Kanados vyskupų konferencija jų įšventimui pritarė.

■    Brazilijos vyskupų suvažiavime buvo visiems vyskupams įteikta į portugalų kalbą išversta Sibiro lietuvaičių maldaknygė. Ją išvertė salezietis kun. Pranas Gavėnas, Kunigų vienybės pirmininkas. Prie maldaknygės pridėtas trumpas pranešimas apie dabartinę Lietuvos ir jos Bažnyčios padėtį. Minint Lietuvos krikšto jubiliejų, šv. mišioms sutiko vadovauti Brazilijos kardinolas Avaristo Arns. Ta proga tautinėje šventovėje Aparacidoje bus pastatytas lietuviškas kryžius.

■ Australijos Katalikų federacija 1986 m. rugpjūčio mėnesį pasiuntė raštą Gorbačiovui, reikalaudama, kad Lietuvos Krikšto sukakties proga būtų vysk. Julijonas Steponavičius grąžintas į Vilnių, kad tikintiesiems būtų grąžinta Vilniaus katedra ir taip pat Šv. Kazimiero bažnyčia. Laiške pareikalauta tikintiesiems religinės laisvės, kokią turi katalikai Australijoje.

■ Vengrijoje, Budapešte, įvyko tarptautinis krikščionių ir marksistų seminaras. Rengė Vengrijos Mokslo akademija ir Vatikano Sekretoriatas netikinčiųjų reikalams. Dalyvavo 15 krikščionių ir 15 marksistų mokslininkų iš Belgijos, Vakarų ir Rytų Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Jugoslavijos, Kubos, Austrijos, Lenkijos, Šveicarijos, Ispanijos, Čekoslovakijos, Sovietų Sąjungos, Vengrijos. Dalyvavo ir Vatikano sekretorius netikinčiųjų reikalamas kard. Poupard, buvęs Vienos arkivyskupas kard. Koenig, Vengrijos vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Paskai.

■ JAV federalinis teismas Greenvilėje, Tenn., nusprendė, kad valdžios mokyklos negali pašalinti iš mokyklos tų moksleivių, kurie atsisako skaityti knygas, pažeidžiančias jų tėvų religinius įsitikinimus.

J. Pr.