Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

ARCHEOLOGAI ATRADO MIESTĄ

     Tarp Kernavės piliakalnių ir Neries vingio plytintis Pajautos slėnis nuo seno garsėjo kaip klampi pelkė. Gegužės mėnesį šioje vietoje kasdami griovį melioratoriai kartu su žemėmis išvertė ir keletą stambių sienojų. Archeologai nedelsdami pradėjo kasinėjimus ir po kelių dienų jau galėjo konstatuoti, kad iki 1390 metų čia stovėjo Kernavė. .. Archeologai betyrinėdami aptiko pirties kontūrus: įleisti į žemę sienojai, akmenų krosnis, prieangis, 78 cm pločio durys ir netgi vantos, paliktos prie pirties prieš šešis šimtmečius čia gyvenusių žmonių. Pro pirtį vinguriuoja akmenimis grįstas takas.

     Iki šiol istorikai laikėsi nuomonės, kad senoji Kernavė stovėjusi tik ant piliakalnių. Minėtas akmenimis grįstas takas su tvoromis iš abiejų pusių veda nuo pirties į pagrindinę 2 metrų ir 90 cm pločio senojo Kernavės miestelio gatvę. Jos grindinys iš medinių rąstų.

     Tolesni kasinėjimai išryškino planinę miestelio struktūrą ir visą tarp pelkės ir piliakalnių užstatytą vietą, kurioje, archeology manymu, kažkada gyveno 4-5 tūkstančiai žmonių. Archeologai grįžta šešis šimtmečius atgal. Jie prileidžia, kad 1390 m. per miškus link brastos per Nerį į Kernavės pusę plūdo kryžiuočių pulkai, kuriuos, sudaręs sutartį su pikčiausiais priešais, veda kunigaikštis Vytautas. Kernavės gyventojai skubiai sudegina pilį ir pasitraukia iš miesto. Iki XV-tojo amžiaus trečiojo dešimtmečio aplinkinėse žemėse žmonių nedaug — taip jas nusiaubė kryžiuočiai. Po Žalgirio mūšio nebegresia kryžiuočių puolimai, tad nėra prasmės gyventi apsuptiems pelkių. Žmonės skuba staytis namus už piliakalnių. Jie nugriauna žemutiniojo miesto namus, o sveikus sienojus panaudoja naujiems pastatams. Neries vanduo per potvynį užlieja žemutinį miestą. Smėlis užkonservuoja prieš šešis šimtmečius įspaustas karvių, avių ir kiaulių pėdas. Jos čia tokios ryškios, tarsi gyvuliai tik vakar būtų praėję. Dar retesnis radinys — katės griaučiai. Lietuvos archeologai iki šiol buvo radę tik dviejų viduramžių kačių griaučius (Vilniuje ir Maišiogaloje). Katės viduramžių Lietuvoje buvo labai vertinamos. Miestelėnai už jas mokėdavo pusantro sidabrinio lydinio — brangiau kaip už karvę. Iš žmonių atminties pamažu nyksta prisiminimai apie buvusią miesto vietą. Vienas paskutiniųjų prisiminimų pateko į rašytinius šaltinius: 1522 m. Žygimanto Senojo pasirašyta privilegija skelbia, kad "klebono laukas ten, kur seniau buvo didelis miestas”.

     Kol kas archeologai ištyrę tik dvidešimtąją senosios Kernavės miesto dalį. Pavasarį jie vėl sugrįš į Pajautos slėnį. ("Tiesa”)

RENKAMI SENOVINIAI ŽAISLAI

     Šiaulių pedagoginio instituto kraštotyrininkų grupė Skuodo rajone rinko senus žaislus, aprašinėjo vaikų ir suaugusių žaidimus. Aprašyta apie 300 liaudies žaidimų, surasta šešiolika senovinių žaislų. Iš Žemaitijos senolių užrašyta daug vertingų patarimų, kaip atgaivinti jau pamirštus žaidimus ir padaryti retai beužtinkamus liaudies meistrų žaislus. ("Tiesa”)

KRAŠTOTYRININKAI

     Lietuvoje kraštotyrininkų priskaičiuojama iki 116 tūkstančių. Kraštotyrininkų rūpesčiu Lietuvoje įkurta daugiau kaip 300 visuomeninių muziejų. Jie daug dirbo, aprašydami senuosius valstiečių ir darbininkų drabužius, maistą, darbo įrankius ir tradicijas, šeimų gyvenimą. Nemaža darbų yra kalbos, tautosakos, liaudies muzikos tematika. Jie prižiūri istorijos ir kultūros paminklus. ("Tiesa”)

RUDUO

     Lietuvoje nepastovūs orai rudenį. Čia lyja, kaip iš kibiro, čia saulutė nudžiovina asfaltą iki paskutinio lopinėlio. Tačiau lietūs darosi vis dažnesni. Vienur kitur jau buvo ir šlapdribos. Mašinų vairuotojai nespėja perprasti ir įvyksta daug automobilių nelaimių. Dar vis labai dažnai mašinos, pralėkdamos per balą, apdrabsto žmogų purvais. Ypač daug nukenčia pėstieji siaurose Vilniaus senamiesčio gatvelėse. Vieną kartą mašina, staigiai sukdama į kiemą, aptaškė mergaitę. Ši, pribėgusi prie išlipusio vairuotojo, verkdama paklausė:

     — Tėveli, ką tu padarei! Ką pasakys mamytė! Man sakė tik neišsitepti...

     Suglumęs tėvelis negalėjo pakelti akių į dukrą. ("Dienos aidai”)

LIETUVIŲ KALBOS PALYGINIMŲ ŽODYNAS

     Žodyną sudarė Klementina Vosylytė, išleido "Mokslas” Vilniuje 1985 metais. "Literatūroje ir mene” Kazimieras Gaivenis aprašo žodyną. Jis rašo, kad kalboje palyginimų — šimtų šimtai. Tikrų ir netikrų, atvirų ir slaptų, tarminių ir literatūrinių. Dažnas šiandien stebisi ir gėrisi lietuvišku palyginimų įvairumu ir vaizdingumu. Bėga kaip gaidys per karštą tyrę; Ir čiauposi kaip Elzbieta pabučiuota; Ir įsimaišė kaip ešerys į lydekų tarpą. Tai keli tikrieji palyginimai.

     Kiekvienas palyginimas žodyne duodamas abėcėlės tvarka prie palyginimo pagrindinio žodžio. Įžvalgiai nurodomi palyginimo aplinkos ir pačių palyginimų reikšmės variantai. Prie pavyzdžių, kurie ypač išsiskiria ekspresija ir vaizdingumu, dedamos stilistinės pažymos. Žodyno gale yra semantinė rodyklė, norint palengvinti vartotojui susirasti pageidaujamos reikšmės palyginimą.

KAIP ĮVEIKTI GIRTAVIMĄ IR ALKOHOLIZMĄ?

     "Tiesoje” Jonas Gečas, Kovos su girtavimu komisijos sekretorius, rašo, kad per dvejus metus Lietuvoje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo alkoholinių gėrimų gamyba ir pardavimas. Daugelio miestų ir rajonų parduotuvėse atsisakyta uogų ir vaisių vyno. Gerėja drausmė ir organizuotumas įmonėse ir viešoje tvarkoje. Tačiau jokiu būdu negalima nusiraminti ir pasitenkinti pirmaisiais rezultatais. Štai kas nutiko Varėnoje šių metų pavasarį. 8o-ojoje vidurinėje profesinėje technikos mokykloje dvi dienas vyko zoninės moksleivių žiemos daugiakovės varžybos. Kaip sportininkai elgėsi bendrabutyje, galima spręsti iš sulaužytų durų, apgadintų baldų. Valytojos iš patalpų, pavyzdžiui, kur buvo apsistojusios Alytaus ir Kapsuko komandos, surinko 15 butelių nuo degtinės ir 14 nuo alaus.

     Mokyklos direktorius V. Mazgelis ir Kovos su girtavimu komisijos pirmininkė J. Zaikauskaitė fizinio lavinimo kabinete užtiko užsibuvusius mokyklos pedagogus: karinio parengimo vadovą V. Mickevičių, beje, 1984 m. lapkričio mėnesį jau baustą 100 rublių administracine bauda už tai, kad girtas vairavo automobilį, fizinio lavinimo mokytojus J. Jakavonį, J. Taraškevičių, G. Leikaitį ir J. Fugelį. Surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą ir perdavė medžiagą Kovos su girtavimu komisijai prie Varėnos miesto vykdomojo komiteto. Komisija kiekvieną girtavusį nubaudė pinigine bauda. Tačiau girtavę pedagogai baudų mokėti neskubėjo. Pradėjo ieškoti kelių ir takelių, kaip suklaidinti visuomenę ir sukompromituoti direktorių. Mokyklos direktorius V. Mazgelis nebeatsigina nuo komisijų, kurios tikrina mokyklos administracijos veiklą pagal nesibaigiančius skundus. Kol kas daugiau nemalonumų patiria ne girtuokliai, o tvarkos reikalaujantis mokyklos vadovas. Ne visada lengva įveikti girtuoklius, įtvirtinti drausmę. Po 1985 m. birželio 1 dienos, kai įsigaliojo įsakas dėl kovos su girtavimu stiprinimo, svaigalais prekiaujančių parduotuvių Lietuvoje sumažinta daugiau kaip keturis kartus. Tačiau kai kuriuose rajonuose ir miestuose išlikęs dar gana tankus voratinklis. Kovos su girtavimu komisija pasiūlė nutraukti naminio alaus gamybą "Laisvosios žemės” kolūkyje. Praėjo metai, o alaus gamyba tebevyksta. Kurortiniame Druskininkų mieste alkoholinių gėrimų galima nusipirkti aštuoniose prekybos įmonėse.

KALVIŲ DIENA

     Rugsėjo pabaigoje Druskininkuose įvyko didelė respublikinė liaudies kūrybos šventė — kalvių diena. Paieškoti laimės pasagos į rudenio spalvom išdabintą kurortą susirinko daugiau kaip šimtas nagingiausių meistrų iš visų Lietuvos miestų ir rajonų.

     Gražiame Dainų slėnyje, vertinimo komisijai ir žiūrovų miniai stebint, vyko varžybos dėl meistrų meistro karūnos. Ilgas ir sunkus kelias į šlovę — daug įvairiausių darbų teko atlikti kalviams. Reikėjo tradicinę lietuvišką saulutę iš geležies nukalti ir akėčias arba plūgą pataisyti, arklį pakaustyti, sodininkystės įrankius padirbti, dekoratyviniu akcentu interjerams papuošalus pagaminti. Geriausio kalvio — meistrų meistro — karūna atiteko Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato darbininkui Vytautui Jaručiui. Geriausiu pameistriu pripažintas kalvis iš Kauno rajono Bronislavas Kanapinskas.

     Mieste veikė liaudies dailės kūrinių mugė, meninės kalvystės dirbinių paroda. Šventės dalyviams ir svečiams koncertavo folkloriniai ansambliai, kaimo kapela ir pučiamųjų orkestras. ("Tiesa”)

VILNIAUS UNIVERSITETAS DAILĖJE

     "Tiesoje” apie šį albumą rašo Vytautas Mykolėnas. Albumą išleido "Vaga” 1986 m. Sudarė D. Ramonienė ir N. Tumėnienė. Jame daugiau kaip 300 spalvotų ir nespalvotų iliustracijų, išdėstytų pagal dailės kūrinių rūšių ir žanrų plėtotę, nuo XVI amžiaus iki šių dienų.

     Įvade pažymima, kad Vilniaus universitetas, skirtingai nuo kitų Europos universitetų, turėjo dailės ir architektūros katedras. Universitete dirbo ir mokėsi žinomi dailininkai ir architektai. Čia susikūrė savita meno mokykla, žinoma Vilniaus meno mokyklos vardu.

     Vilniaus universitete dėstė ir mokėsi ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių, o kartais ir gana tolimų šalių menininkai. Todėl šis albumas svarbus ir įdomus ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių mokslo ir meno tyrinėtojams, studentams ir plačiai visuomenei. Pagirtina, kad įvadas, pratarmė ir komentarai išspasdinti trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir anglų.

     Knyga atspindi Lietuvos meno mokyklos raidą, o kartu ir mokslo istoriją. Leidinyje yra daugelio mecenatų ir garbės profesorių portretai. Šis leidinys praturtina panašaus pobūdžio originalių albumų lentyną, kaip albumai "Lietuvos tapyba”, "Vakarų Europos menas”, "M.K. Čiurlionis”, "Atgimę paminklai”...

PRAMOGINIŲ ŠOKIŲ MOKYKLA

     Pramoginių šokių entuziastų Jūratės ir Česlovo Norvaišų iniciatyva Kauno profsąjungų kultūros rūmuose veikia kursai "Išmokime gražiai šokti”. Tai seniai laukta pramoginių šokių mokykla. Ją su pomėgiu lanko įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. ("Tiesa”)

■    Izraelio valstybė pakvietė Niujorko kardinolą John J. O’Connor atsilankyti.

■    Į JAV aukščiausią teismą paskyrus teisėją Antonio Scalia, dabar ten bus du katalikai: jis ir William Brennan, kuris jau turi 80 m. ir yra Aukšč. teismo narys nuo 1956 m.