Spausdinti

■    Šeimos gali pasikviesti pas save paviešėti užsienio moksleivius ir studentus, galinčius atvykti iš Brazilijos, Meksikos, Japonijos, Anglijos, Ispanijos ir Vokietijos. Atvykstantieji bus rūpestingai parinkti, patikrinta jų sveikata, atsiveš kiek lėšų savo smulkioms išlaidoms. Jie iš tų šeimų lankys mokyklą. Šeimos, norinčios tokį moksleivį ar studentą priimti, gali kreiptis adresu: International Student Exchange, P.O. Box 58 Fort Jones, Calif. 96302, tel. 800—233-HOST.

■    Popiežius Jonas Paulius II arkiv. J. Matulaičio beatifikacijos proga į Vatikaną atvykusiems marijonams pasakė: “Jūsų uždavinys yra vis iš naujo liudyti pasauliui, jog Kristaus Evengelija yra tikroji versmė tos kultūros, kuri pastato žmogų gyvenimo centre,— kuri išaukština žmogų ir jo asmens orumą, — kultūrą, kuri puoselėja didžiąsias žmogiškąsias vertybes, tai yra laisvę, teisingumą, taiką, — kuri padeda žmogui pažinti, pamilti ir įsisavinti religines vertybes, atsiverti religiniam gyvenimui”.

■    JAV žydų komitetas išleido 76 psl. knygą “The Struggle for Religious Survival in the Soviet Union”. Įdėti įvairių tikybų liudijimai. Jų tarpe ir Gintės Damušytės paskaita “Katalikybė Lietuvoje”.

■    Austrų katalikų žinių agentūra “Kathpress” savo biuleteny parašė, kad nė viename krašte, kurį valdo Sovietai, dvasininkai ir pasauliečiai tikintieji neparodo tiek daug pilietinės prąsos, kaip Lietuvoje. Sumini peticiją išlaisvinti kalinamus tris kunigus: Alfonsą Svarinską, Sigitą Tamkevičių, Kastytį Matulionį.

■    Sovietų kalinamas kun. Jonas Matulionis liepos mėnesį dvylikai parų buvo uždarytas į karcerį. Manoma, jog buvo nubaustas, kad atsisakė pasirašyti jam pateiktą malonės prašymą.

■    Loyolos universiteto Čikagoje studija parodė, kad kai kurios mergaitės, pabėgusios iš namų ir tapusios gatvės merginomis, vėliau atsigavo, sukūrė šeimas. Joms pakilti padėjo religija.

■    Nikaragvos sandanistai trims iš trylikos ištremtų kunigų leido sugrįžti ir darbuotis toliau. Leidimus gavo vysk. Pablo Antonio Vega, buvęs katalikų radijo stoties vedėjas, prel. Bismarck Carballo ir italų salezietis Renito Pittion, ištremtas 1984 m. Abudu pirmieji, būdami ištremti, gyveno JAV-se.

■ JAV-se, Louisville, Ky, suorganizuota Thomas Merton sąjunga, kuri propaguos Mertono kūrybos studijas ir organizuos jo mirties minėjimą 1988 m., kai sueis 20 metų nuo mirties.

■    Vatikanas rugpjūčio mėnesį suorganizavo savo muziejų lankymą invalidams, atvykstantiems vežiojamoje kėdėje, taip pat ir akliems. Buvo įtaisyti specialūs keltuvai invalidams.

■ Lietuvos tikinčiųjų vardu vyskupų konferencijos pirmininkas arkiv. Liudas Povilonis atsiuntė popiežiui padėkos telegramą už didelį palankumą, parodytą minint Lietuvos krikščionybės 600 m. sukaktį. Dėkojo už popiežiaus laišką Lietuvos tikintiesiems jubiliejaus proga, už paskelbimą arkiv. Jurgio Matulaičio palaimintuoju. Popiežiaus telegrama jubiliejaus proga buvo skaitoma visose Vilniaus bažnyčiose, kur vyko jubiliejaus minėjimai.

■ Kalifornijon atsikėlusios Clifford šeimos trys berniukai 8-10 m. susilaukia nemažai aukų. Jie serga hemofilija ir, gydant nuo to, su kraujo perliejimais buvo užkrėsti AIDS liga. Kai teismas privertė juos priimti į valdinę mokyklą, jų šeimos namai paslaptingomis aplinkybėmis sudegė. Dėl to visa šeima buvo priversta keltis į kitą valstiją.

■ Nikaragvos prezidentas pranešė, kad bus leista vėl pradėti veikti katalikų radijo stočiai. Vakariečių spaudimas vis dėlto paveikė.

■ Libane rugsėjo 22 d. savo raštinėje buvo nušautas jėzuitas kun. Andre Masse, 47 m., jėzuitų universiteto Sidono padalinio direktorius.

■ Kalifornijos teisininkų sąjungos delegatų susirinkimas priėmė rezoliuciją, kuria nusprendžiama leisti gydytojams nepagydomai susirgusiems ligoniams prirašyti mirtinų vaistų. Nutarimas priimtas 282 balsais prieš 239. Tuo įgaliojama teisininkų vadovybė įstatymdavystėje remti eutanaziją. Mirtini vaistai tuo nutarimu leidžiami duoti, jeigu pirma du gydytojai nustatė, kad pacientas mirs per ateinančius šešis mėnesius. Psichiatras dar turi paliudyti, kad to prašantis pacientas buvo pilnos sąmonės. Jo prašymas turi būti pareikštas raštu ir po 10 dienų vėl atnaujintas. Šia proga tenka pažymėti, kad niekas neturi teisės atimti gyvybės nei sau, nei kitam. Tai nesiderintų su įgimtąja teise ir Bažnyčios mokslu.

■    James E. Michaeks, Wheelin-Charkeston vyskupas padėjėjas, įstojo į trapistų vienuolyną.

■    Čekoslovakijos kardinolas Frantisek Tomasek pasiuntė memorandumą kultūros ministeriui Milan Kusak, pasmerkdamas religinę diskriminaciją palaikančius įstatymus ir reikalaudamas pagrindinio šių įstatymų peržiūrėjimo. Komunistų partijos suvažiavime buvo pareikšta, kad nenumatoma žymesnių pakeitimų. Net kliudomas vyskupų skyrimas į vakuojančias vyskupijas.

■    Vytautas Skuodis, septynerius metus kalintas dėl ryžtingos kovos už žmogaus teises ir už tikinčiųjų laisvę, rugsėjo 8 d. atskrido į Čikagą. Jis ir čia pareiškė, kad ir toliau savo gyvenimą skirs kovai už Lietuvos ir už religijos laisvę.

■    Šiluvoje atlaidų metu per savaitę šiemet lankėsi daugiau kaip 80.000 žmonių. Apie 60.000 priėjo išpažinties.

■    Prancūzas katalikas rašytojas ir žurnalistas Andrė Frossard išrinktas garsiosios Prancūzų akademijos nariu. Jis yra gimęs žydų ir protestantų kilmės šeimoje. Jo tėvas yra buvęs Prancūzijos komunistų partijos generalinis sekretorius. Pats Andrė Frossard išaugo ateistinėje aplinkoje, bet, būdamas 30 m., atrado tikėjimą ir priėmė katalikybę. Savo atsivertimą aprašė knygoje “Dievas yra: aš jį sutikau”. Plataus susidomėjimo sulaukė jo knyga “Dialogas su Jonu Pauliumi II”. Jis yra daugelio krikščioniškų knygų autorius.

■ Popiežius Jonas Paulius II rugsėjo 10-19 dienomis lankėsi JAV-se. Atskridęs į Miami, turėjo pasikalbėjimą su JAV dvasiškijos atstovais ir susitiko su prezidentu Reaganu. Su juo aptarė santykius tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, svarstė padėtį Centro Amerikoje. Savo kalboje į tikinčiuosius pareiškė, kad atvyko į JAV kaip visų amerikiečių draugas: katalikų, stačiatikių, protestantų, žydų ir visų religijų geros valios žmonių. Rugsėjo 11 d. buvo susitikęs su žydų, protestantų, Rytų ortodoksų vadais. Rugsėjo 12 d. tarėsi su juodosios rasės vyskupais ir pasauliečiais. Turėjo ekumenines pamaldas rugsėjo 11 d. Rugsėjo 13 d. buvo San Antonio, Texas, kur susitiko su katalikų šalpos vadais, prabilo ispaniškai į taip kalbančius amerikiečius, susitiko su Texas valstijoje gyvenančiais lenkais. Rugs. 14 d. Phoe-nixe lankė ligonius, gydomus ligoninėje, tarėsi su indėnų atstovais. Rugs. 15 d. būdamas Los Angeles, turėjo telekonferenciją su jaunimo atstovais ir susitiko su korespondentais. Rugs. 16 d. tarėsi su JAV vyskupais. Japonų kultūros centre tarėsi su kitų religijų vadais. Rugs. 17 d. Monteray, CA, meldėsi prie Junípero Serra kapo, San Francisco mieste kalbėjosi su kunigais ir vienuoliais. Rugs. 18 tarėsi su pasauliečiais. Rugs. 19 d. Hamtramck miestelyje, MI, kalbėjo angliškai ir lenkiškai katalikams.

     Ši popiežiaus kelionė jau buvo antra Amerikoje ir 36-ta iš viso užsienyje. Dabar kalbėdamas į 300 JAV vyskupų, pabrėžė, kad negalima nukrypti nuo Bažnyčios mokslo, savaip aiškinant tikėjimo tiesas. Būdamas Detroite, popiežius priminė JAV konstitucijos 200 m. sukaktį, ragindamas eiti teisingumo keliu, siekiant taikos pasaulyje. Visur didelės minios žmonių dalyvavo popiežiaus pamaldose.

■    JAV Steubenvillės pranciškonų universiteto prof. Mark Miravalle katalikų laikrašty “Register” priminė, kad kard. Ratzinger ir Šv. Tikėjimo kongregacija yra paprašiusi vyskupą Pao Zanic susilaikyti nuo sprendimų apie Marijos apsireiškimus Medjugorje, kol speciali komisija nebaigs tyrimų ir nepaskelbs savo sprendimo. Dabar Jugoslavijos vyskupų konferencija nėra uždraudusi piligriminių kelionių į tą vietą, tik nenori, kad būtų kaip nors pabrėžiama, kad jau duotas oficialus Bažnyčios pripažinimas tų įvykių tikrumo. Jugoslavijos vyskupų konferencijos prezidentas arkiv. Frane Franic paskelbė, kad tikintiesiems nėra draudžiama vykti į Medjugorje pasimelsti, atlikti išpažintį, pasninkauti, tik su jais vykstantieji kunigai neturi sudaryti įspūdžio, kad jau tų įvykių tikrumas yra Bažnyčios patvirtintas. Sprendimas bus padarytas po komisijos tyrinėjimų.

■    Australijoje, Melbourne, rugsėjo 29 d. širdies smūgiu mirė prel. Pranas Vaseris. Buvo gimęs 1915 m., kunigu įšventintas 1940 m. Karo metu buvo lietuvių studentų kapelionas Karlsruhe mieste. Vienas iš steigėjų Australijoje leidžiamo laikraščio “Tėviškės aidai”, kai kurį laiką jį redagavo. Parašė kelias knygas. Už disertaziją apie priespaudą Lietuvoje buvo gavęs daktaro laipsnį. Palaidotas Melbourne.

■    Čikagos arkivyskupija su Alexian Brothers vienuoliais pasiryžo įrengti namus AIDS liga sergantiems. Tam nuspręsta panaudoti buvusio vienuolyno rūmus, 835 W. Wellington, prie Šv. Sebastijono bažnyčios. Šiam reikalui arkivyskupija ryžtasi skirti 200.000 dol., o Alexian Brothers nusistatė surinkti pusę milijono. Suremontuotas ir specialiai pritaikytas namas galės priglausti apie 30 tų nelaimingųjų.

■    Popiežių Joną Paulių II aplankė žydų delegacija ir turėjo ilgesnį pasikalbėjimą. Pasikeista nuomonėmis. Popiežius pažymėjo, kad išleis naują raštą, kuriame bus pasisakyta prieš antisemitizmą ir prieš Holocaustą. Tas naujas Vatikano dokumentas pasirodys turbūt 1989 m.

Juoz. Pr.