Spausdinti

KUN.DR. KĘSTUTIS TRIMAKAS

     Pastaba: Šis straipsnis parašytas pasinaudojant keliomis daugiau ar mažiau dokumentuotomis knygomis bei plačia periodine spauda. Medjugorje įvykius tyrusių bei asmenis apklausinėjusių autorių pavardės yra: Abbe Rene Laurentin, Ljudevit Rupičic, dr. Mark Miravalle, Svetozar Kraljevic, OFM, ses. Lucy Rooney, SND, kun. Robert Faricy, SJ, kun. George Tütto, kun. Tomislav Pervan, OFM.

POPIEŽIAUS PASTORACINĖS GAIRĖS

     "Tegul jie ten vyksta, tegul ten meldžiasi, tegul ten pasninkauja ir atsiverčia”. Tai popiežiaus Jono Pauliaus II atsakymas, rašytas 1986 m. birželio mėn. ir pakartotas 1987 m. sausio mėn., Italijos vyskupams, prašiusiems pastoracinių gairių žmonėms, norintiems vykti į Medjugorje, Jugoslavijoj, iš kur plinta žinia apie Marijos apsireiškimus (žr., "National Catholic Register”, 1987. VI.14).

Medjugorje. Jaunuoliai Marijos pasirodymo metu: Tvanka, Jakov, Vieka, Mirjana, Marija, Ivan.

     Šie popiežiaus žodžiai nėra oficialus Bažnyčios tvirtinimas apie tų apsireiškimų tikrumą. O vis dėlto jie yra maldininkus teigiamai nuteikiančios pastoracinės gairės, savo esme krikščioniškos ir kartu tiksliai atitinkančios Medjugorje skelbiamų apreiškimų dvasią. Popiežius šiuo reikalu gerai informuotas. Jei būtų buvęs pavojus klaidai ar įtarimas apsireiškimų netikrumui, jis būtų ne teigiamai orientavęs, o perspėjęs ar net draudęs.

     Kas yra Medjugorje atsitikę? Kas iššaukė tokį Italijos vyskupų užklausimą ir tokias popiežiaus direktyvas?

MEDJUGORJE: ASMENYS IR ĮVYKIAI

     1981-1987 m., t.y. per 6 metus, milijonai žmonių yra aplankę šią nuošalią vietovę kalnuose, Jugoslavijoj. Šimtai tūkstančių, o gal ir milijonai yra įsitikinę, kad ten šešiems jaunuoliams beveik kas vakarą pasirodo Jėzaus Kristaus Motina Marija. Jų įsitikinimo pagrindas yra tų jaunuolių išgyvenimai. Kas vakarą jiems susirinkus bei pasimeldus, staiga jų visų akys įsmeigiamos į vieną vietą; veidai rodo niekuo nebeišblaškomą susikaupimą; lūpomis kartais kažką kalba. Po tokių išgyvenimų jie būdavo atskirai apklausinėjami. Jų liudijimai sutapdavo. Jie sakėsi tuo metu matą nežemiško grožio jauną moterį, prakalbančią į juos nuostabiai melodingu balsu. Ji pasisakė esanti Mergelė Marija, Taikos Karalienė.

     Įvairiomis progomis kiti žmonės, tikintieji ir ateistai, yra matę visokių fenomenų: saulės virtimą į didžiulę šviesią ostiją, danguje didelėm raidėm užrašytą žodį MIR (kroatiškai taika). Užrašyta daug mediciniškai neišaiškinamų pagijimų. Liurdo Tarptautinės komisijos narys dr. Ivan Tole bent kai kuriuos jų tvirtina esant tikrus stebuklus.

     Tie šeši jaunuoliai (1981 m. jie buvo 10 -16 m. amžiaus) buvo komunistų valdžios pareigūnų sulaikyti, areštuoti, klausinėjami, persekioti, spaudoj ir televizijoj išjuokti, grasinami revolveriu. Jų ištvermė, tiesumas bei sveikas paprastumas įtikino daugelį, net pradžioje jais netikėjusių. Daugelis daktarų bei mokslininkų yra stebėję ir tyrę juos: pradžioje siųsti komunistų valdžios, vėliau — mokslo įstaigų ar bažnytinės vadovybės. Neurologo ir parapsichologo dr. Ludvik Stopar, psichoneurologo dr. Milan Topalo-vic ir kitų sprendimai sutapo. Jie patvirtino jaunuolių moralumą, psichinę pusiausvyrą bei charakterio tvirtumą.

Medjugorje: vieta kalne pažymėta kryžiumi, kur, šešių kroatų jaunuolių tvirtinimu, jiems buvo pasirodžiusi Marija patį pirmąjį kartą.


     Su šių laikų, ypač Liurdo, Marijos apsireiškimais geriausiai susipažinęs teologas Abbe Rene Laurentin savo tyrimų rezultatus bei teigiamas išvadas išspausdino knygoje "La Vierge aparait-elle a Medjugorje?” Kitas žymus mariologas, daugelio teologinių-istorinių knygų autorius, airis kun. Michael O’Carroll, C.S.Sp., ištyręs Medjugorje įvykius, pavadino "vienu pačių svarbiausių įvykių Marijos pamaldumo istorijoj. .. akinantis, neginčijamas Marijos galios ženk-las... šiuo metu, kai žmonija, atrodo bėga į prarają”. Šių pasirodymų tikrumu giliai įsitikinęs yra ir pasaulinio masto teologas šveicaras Hans Urs von Balthasar. Medjugorje aplankė ir atsivertė vienas pačių populiariausių romanų autorių Australijoj Leon Le Grand, pasiryžęs parašyti knygą vardu "Stebuklai ir Marijos pranešimai Medjugorje”. Vidinį balsą "Tu esi mano sūnus” išgirdęs JAV-ėse, žurnalistas liuteronas Wayne Weible savo profesinį darbą pašventė Medjugorje žinioms skleisti savo leidžiamu laikraščiu, dabar jau pasiekusiu 5 su viršum milijonų egz. tiražą. MOKSLINIAI TYRIMAI

     Tų jaunuolių reguliarūs išgyvenimai sudaro galimybę moksliniams tyrimams. Atskiros prancūzų ir italų mokslininkų grupės yra atlikusios tyrimus moderniais prietaisais.

     Tame stovyje, kuriame jaunuoliai sakosi matą Mariją, jų oda nereaguoja į skausmą (prof. Santini tyrė su karščio algometru); jų atvertos akys nereaguoja į šviesą (buvo panaudota 100 vatų lempa), nei į palietimą (estesiometru dr. Santini). Garsu ir šviesa paveikti jusliniai impulsai nervais nepersiduoda į smegenis (amplifonu tyrė dr. Paolo Maerstri). Šie visi tyrimai rodo tuos jaunuolius tada visai nereaguojant į išorę. Vienu pačių jautriausių melo atradėjų (lie detector) prof Margnelli nerado jokio įtartino reagavimo. Prof. Joyeux encefalograma nustatė, kad tų išgyvenimų metu jaunuoliai nėra nei epileptiniam, nei sapno stovy.

Medjugorje parapijos bažnyčia.

I. Kairytės nuotr.

     Betgi tų pergyvenimų metu jaunuoliai atvertom akim atidžiai žiūri, ausimis įtemptai klauso. Jų visų judesiai nuostabiai darniai sinchronizuoti: jie visi kartu tuo pačiu momentu suklumpa, kartu stebi kažkokį vieną objektą, kartu meldžiasi (kartais, nors lūpos juda, nebegirdėti, ką jie sako). Tas išgyvenimas baigiasi "ode” posakiu, kroatų kalba nurodančiu dingimą vieno ir to paties objekto, kuris buvo visiškai užėmęs visą jų dėmesį. Tokį stovį italų Krašto Tyrimų Centro (Centro Nazionale Ricerche) neurochirurgas Margnelli jau yra pavadinęs ekstaze.

     Dalis tų tyrimų jau yra surinkta moksliniuose veikaluose: itališkai — L. Frigerio, G. Mattalia ir L. Bianchi, "Dossier Scientifico su Medjugorje”, Presentazione di Flaminio Piccoli, Como, Italija; prancūziškai — prof. Henri Jeyeux ir teologas Rene Laurentin, "Etudes Medicales et Scientifique sur Medjugorje”, Paryžius, 1985 (šiais metais išspausdintas šio veikalo vertimas anglų kalba).

SKELBIAMŲ APREIŠKIMŲ TURINYS

     Tų jaunuolių tvirtinimu, Apsireiškusioji sakės esanti "Palaimintoji Mergelė Marija”, "Taikos Karalienė”: "Aš esu atėjusi pasakyti pasauliui, kad Dievas yra... Žmonija turi susitaikinti su Dievu ir tarp savęs”. Taikai ir ramybei atrasti reikia "atsiversti”, t.y. "tikėti, melstis, pasninkauti ir išpažinti nuodėmes”, mažiau rūpintis medžiaginiais reikalais, bet "nuolatos ilgėtis ir trokšti Dievo”, "daryti meilės ir didžiadvasiškumo gerus darbus”, "priimti dieviškąją ramybę, ja gyventi ir ją skleisti”.

Vicka

Ivan

Ivanka


     Tuose pasirodymuose patvirtinamos tradicinės Apreiškimo tiesos: po gyvenimo žemėje laukia dangus, skaistykla ar pragaras. Iškeliama Jėzaus išganymo reikšmė. Mišios apibūdinamos kaip "pats kilniausias įvykis visoje visatoje... Jėzus pats dovanojasi jums laike mišių”.

     Šie laikai aptariami kaip kritiški, didelėje šėtono įtakoje. Perspėjama apie artėjančias katastrofas-"ženklus”. Pranašaujama galutinė Dievo pergalė.

     Su Medjugorje apsireiškimuose skelbiamom temom susipažinę teologai tvirtina jų turinį darniai atitinkant Dievo apreiškimą ir Bažnyčios mokslą. Iki šiol šis klausimas nuodugniausiai pateikiamas dr. Mark Miravalle doktorato disertacijoj, kur detaliai parodoma, kaip Medjugorje apreiškimų turinys tiksliai atitinka evangelijas, pirmųjų Bažnyčios Tėvų bei šių laikų Bažnyčios mokslą, taipogi Bažnyčios patvirtintus Marijos pasirodymus Liurde ir Fatimoje. Medjugorje iškeliama kaip Liurdo ir Fatimos tęsinys. Ši disertacinė studija buvo priimta ir patvirtinta Popiežiškojo Šv. Tomo Akviniečio universiteto ( Angelicum)

ARKIVYSKUPAS FRANE FRANIC

     Vienas pačių pirmiausių ir iškiliausių Medjugorje apsireiškimų rėmėjų yra Jugoslavijos vyskupų konferencijos tikėjimo doktrinos komisijos pirmininkas, Split arkivyskupas dr. Frane Franic. Su Medjugorje padėtimi jis susipažino pats, atsilankęs ten slapta, "incognito”. Jugoslavų katalikų laikrašty "Glas Concila” jau 1984 m. gale jis pasisakė: "Išreiškiu asmeninį įsitikinimą, kad šie įvykiai yra antgamtinės kilmės. Taip sprendžiu iš jų vaisių, kurių niekas negali paneigti. Jie pastebimi maldoj, atgailoj ir atsivertime — tame, ką Madona rekomenduoja kaipo kelią į taiką” ("Glas Koncila”, 1984.XII.16).

     Apie Apsireiškusiosios prašymus arkiv. Franic taip atsiliepia: "Madona vėl prašo to paties, ko ji prašė Fatimoj, bet kas buvo pamiršta: t.y. atgailos, maldos ir atsivertimo. Kaip tik šie dalykai vykdomi Medjugorje”.

     Net jau po poros metų arkivysk. Franic matė Medjugorje nepaprastą įtaką: "Medjugorje įvykiai pastoracijoj per 2 metus padarė daugiau, negu per 40 pokario metų buvo padaryta visom pastoracinėm pastangom”.

VIETINIS VYSKUPAS, PRANCIŠKONAI IR VATIKANAS

     Kodėl iki šiol Bažnyčia nepasisakė apie skelbiamus Marijos pasirodymus Medjugorje? Tokiu pasirodymų patikrinimas yra vietinio vyskupo žinioj. Medjugorje parapija yra Mostar vyskupijos ribose. Mostar vyskupas Pavao Zanic jaunuosius regėtojus viešai užstojo prieš juos puolančią komunistų valdžią. Tačiau vėliau jis pasidarė nepalankus. Kaip tik tuo metu jis buvo pradėjęs savo vyskupijoje skaldyti parapijas, šimtmečiais aprūpinamas pranciškonų, jų dalis pavesdamas dieceziniams kunigams. Jis apkaltino pranciškonus, kurių pastoracinėj priežiūroj yra ir Medjugorje parapija, kad jie sufabrikavo Medjugorje įvykius savo apsigynimo, pasiteisinimo ir prestižo tikslams. Savo sukviestą komisiją tirti Medjugorje įvykiams jau iš anksto jis nuteikė neigiamai. Tos komisijos neigiamų išvadų Vatikanas nepriėmė. Šventojo Sosto tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Juozapas Ratzinger nurodė, kad ši komisija darė išvadas, "nepadariusi tinkamų tyrimų”. Vatikano įsikišimu, tolimesnis tyrimas buvo išimtas iš vietinio vyskupo žinios ir perduotas visos Jugoslavijos vyskupų konferencijai, kuri neseniai sudarė naują tyrimų komisiją.

Mirjana

Marija

Jakov


     Medjugorje vietovę aplankęs ir ištyręs arkivysk. Franic vietinio vyskupo apkaltintus pranciškonus rado, jo žodžiais, "esant atsižadančiais ir dirbančiais tik Dievo garbei”. Tiesa, apkaltinimas sufabrikavimu prieštarauja faktams. Įvykių pradžioj Marijos pasirodymais netikėjo nei pranciškonai, nei parapijos klebonas kun. Jozo Zovko, OFM. Jie įsitikino tik stiprių įrodymų paveikti. Klebonas ėmė globoti regėtojus. Komunistų valdžia jį greit suėmė ir nuteisė pustrečių metų kalėjimo. Po keliolikos mėnesių jis buvo paleistas popiežiaus prašymo dėka. Į parapiją valdžia jam neleido grįžti. Įvykių pradžioj valdžios pareigūnai sudegino parapijos pranciškiečių namą.

KROATŲ VYSKUPŲ GAIRĖS

     Š.m. liepos 25 d. į Medjugorje sutvirtinimo sakramentą teikti atvykęs Mostar vyskupas Zanic pamokslo metu kažką apkaltino Marijos žodžių "išgalvojimu”, atvykstančius maldininkus — "nepaklusnumu” Bažnyčiai ir uždraudė atsilankantiems maldininkams kunigams laikyti mišias. Rugsėjo pradžioje ši žinia buvo išspausdinta užsienyje, kaip pvz., "Our Sunday Visitor” JAV-ėse. Pažymėtina, kad to pranešimo nespausdino Jugoslavijos vienintelio kardinolo Kuharich žinioje esantis visos Jugoslavijos katalikų laikraštis “Glas Koncila”. Priešingai, Jugoslavijos vyskupų konferencijos kroatų sekcijos vyskupai tą klausimą svarstė Zagrebe rugsėjo 16 d. Tų svarstymų išvadas Split arkivysk. dr. Franic paskelbė savo arkivyskupijai skirtoj pastoracinėj direktyvoj. Tos išvados praktiškai anuliuoja viską, ką Mostar vyskupas skelbė pamoksle.

     1.    "Tikintieji gali laisvai atvykti į Medjugorje individualiai arba privačiai organizuojamose piligriminėse kelionėse, t.y. tokiose, kurios nėra suorganizuotos oficialiai Bažnyčios: vyskupų, klebonų, vienuolynų ar panašių Bažnyčios institucijų”. Betgi iki šiol jokių tokių oficialių maldininkų kelionių niekas nėra suorganizavęs; taigi jokio nepaklusnumo Bažnyčiai maldininkai nėra parodę.

     2.    "Negalima ignoruoti tokių gausių piligriminių kelionių... kunigams reikalinga dvasiškai patarnauti tuos piligrimus... išpažintim, skelbiant Dievo žodį ir šv. mišiomis jų pačių kalba”. Taigi laikyti mišias piligrimams kunigams ne tik nedraudžiama, bet net patariama piligrimų dvasinei gerovei.

     3.    "Tol, kol naujoji (apsireiškimų tyrimų) komisija nėra paskelbusi savo oficialių išvadų... joks Jugoslavijos vyskupų konferencijos pavienis vyskupas negali skelbti savo oficialaus sprendimo apie tuos įvykius, nes toks sprendimas neturėtų nei oficialios, nei (tikinčiųjų sąžinę) rišančios galios”. Betgi joks Jugoslavijos vyskupas, išskyrus Mostar vyskupą, nėra mėginęs tokio sprendimo skelbti.

     4. "Mes visi, kurie vykstame į Medjugorje, turime vykti ten su tvirtu nusistatymu, kad būsim paklusnūs galutiniam Bažnyčios sprendimui. Tol, kol to sprendimo dar nėra, mes galim turėti savo pačių nuomonę apie tuos įvykius, bet ne tikėjimą (paremtą Bažnyčios autoritetu — K.T.) tais įvykiais”. Vartodamas žodį "mes”, arkivysk. Franic identifikuojasi su piligrimais. Kaip privatus asmuo, jis yra buvęs Medjugorje, laikė ten mišias, o Jugoslavijos katalikų laikrašty "Glas Koncila” išreiškė savo asmeninį įsitikinmą Marijos apsireiškimų Medjugorje tikrumu.

IŠ KUR NEPATRAUKLIOS VIETOVĖS TRAUKA?

Į tą kalnuose nuošalią, turistiniu atžvilgiu nepatogią ir nepatrauklią vietovę nesulaikomai plaukia žmonės. Daug jų iš pačios Jugoslavijos, bet daug ir iš kitų Europos kraštų, taip pat — iš Amerikos, net Australijos ir Afrikos. Daugelis jų katalikai, bet atvyksta ir kiti krikščionys, musulmonai ir kitų religijų žmonės. Stebėtina ir tai, kad yra labai daug jaunų žmonių. Atvykstančiųjų skaičius gausėja. Ir jų dauguma atvyksta, vedami piligriminės dvasios — tos dvasios, kurią pastoracinėse gairėse nurodė popiežius Jonas Paulius II: "tegul ten vyksta. .. meldžiasi... pasninkauja ir tegul ten atsiverčia”.

Apie šį žmonių nesulaikomą antplūdį reportažus yra pateikusios Amerikos, Britanijos ir kitų kraštų žymiosios televizijos kompanijos, radijo stotys bei sekuliarinė spauda. Kasdien atvyksta tūkstančiai. Atsilankiusiųjų tikro skaičiaus niekas negali suskaičiuoti, bet jų priskaičiuojama keli milijonai. Turistiniu požiūriu, nesąmonė čionai atvykti: šiame kaime nėra nei vieno tikro restorano, nei jokio viešbučio, nei dailesnio pastato, ir reikia eiti tik žmonių išmintais takais per pievą ir uolom nusėtą kalną. Žemišku požiūriu, šios vietovės traukos neįmanoma išaiškinti. Atsakymą randa tik į Antgamtę įtikėjusieji — taip kaip arkivysk. dr. Frane Franic: "Absoliučiai niekad nesitikėjau, kad visas pasaulis būtų patrauktas ir paveiktas Medjugorjės, kuri, mano dideliam nustebimui, yra tapus Šventosios Dvasios veikimo kulminacija”.