VYTAUTAS VOLERTAS

     Pastaba:Šios maldos už Lietuvą ir lietuvius jau daug metų yra skaitomos mišių metu, po Komunijos, šv. Andriejaus bažnyčioje, Filadelfijoje.

BERNELIŲ MIŠIOMS, KALĖDŲ VIDURNAKTĮ

     Vargingoje pastogėje įspingusi Šviesa apskriejo žemę ir Žodį perdavė visur, visiems. Spindės Šviesa iki laikų už amžinybės, ir Žodis be ribų, be pabaigos kalbės.

     Atsiųsk mums, Viešpatie, daugiau jėgų, kad su Žodžiu ir su Šviesa gyventume. 0 mirusiems atverk duris ramybės būstan. Sudrauski kančią žemėje. Atlaidžiai užgesink piktas ugnis, liepsnojančias tautų valia. Iš Lietuvos ištrėmęs priespaudą, leisk jos išvargintiems žmonėms pažinti laisvę. Jaunimą mūsų, Viešpatie, — kad jis žmonijos, Lietuvos ir savo ateičiai Tavy subręstų, — apsaugok nuo klaidų, blaškydamas iš jo akių žalingas prieblandas.

     Ir mums, čia esantiems, ir mūsų artimiesiems, gal namuose ligų išvargintiems, gal amžiaus pakirstiems, palaimą siųsk su Kalėdų šviesa. Už ją dėkodami, išeiname vidurnaktin, kur žvaigždės kalba liepsnomis, o mes — širdim. Tavim tikėdami, išmoksim būti broliu kiekvienam. Ir kiekviena—seserimi kiekvienai.

ŠEIMOS SEKMADIENIUI

     Lyg saulėje voratinkliai, lyg jų spindėjimas, — tokie žmonių keliai. Globoki, Dieve, mus, jų pinklėse įstrigusius.

     Apsuk ramybės ir taikos dvasia visus namus. Sustiprinki rankas, mažuosius kūdikius apglėbusias. Palaiminki žodžius, vaikus pirmųjų žingsnių mokančius.

     Išmintimi apgaubk tėvų ir motinų patarimus, dora pagrįsk jų poelgius, kad pavyzdžių, į gėrį vedančių, jaunuoliai nestokotų. Ir gimtą kalbą, Viešpatie, lietuviškoj šeimoj laikyk, kaip Tavo duotą turtą.

     Priimk tėvus ir motinas, kurie kelionę baigė. Už darbus ir skausmus atlygink savo artumos džiaugsmu.

VASARIO ŠEŠIOLIKTAJAI

     Tavo stiprybės ieškome, Visatos Dieve.

     Priimk visų, čia esančių, asmeniškas maldas ir neatmeski prašymo, kurį Tau siunčiame bendru žodžiu:

     Įvertink Lietuvos skaudžias aukas, kurias per šimtmečius ji klojo ir šiandien priespaudos varge Tau kloja. Jos žemę saugok nuo kapų, iškylančių pikta valia, ir džiaugsmo žiburiais akiračius nušviesk.

     Pavasarį nuklok dirvas žaliais daigais, o vasarą ramiam šlamėjime brandink javus. Telinksta sodai rudenį nuo vaisių svorio, o žiemą teblizga šerkšnu akių ir sielos poilsiui bei Tavo garbei.

     Lietuvių tautai, Viešpatie, suteiki naują lemtį su laisvės ir taikos keliais. Lai išmintis, Tau pagarba ir meilė žmogui jos darbus ir kelius kasdieną lydi.

VELYKŲ PRISIKĖLIMO MIŠIOMS

     Žmonėms keliai į meilę žmogui jau nutiesti aukos krauju. Nėra žaizdų nei rankose, nei kojose. Nėra gėlos širdy. Išgydė ją rasos lašai, nuo amžinos palaimos kritę. Tačiau kada, Visatos Dieve, Dangaus Sūnus, palikęs kapą uoloje, pasuks keliu į Lietuvą su pergalės ženklais? Ten vargui pasmerktų žmonių būriai Jo laukia. Jo ilgisi kapų tamsoj sumigusi minia, ieškojusi Tavosios artumos, tiesos ir laisvės. Ar miestų ūžesy, ar duoną žadančio želmens artumoje, svetur ir namuose, mes siekiam Tavo rankos.

     —    Atskleisk jaunų žmonių akims idealizmo kibirkštis.

     —    Šeimų namus išpuošk taikos ženklais ir meile.

     —    Išėjusius mirtin prikelk šviesos gyvenimui.

     —    Išgelbėk tautą, Viešpatie, ir mums, išeinantiems į Tavo šventės rytą, šviesių vilčių nepagailėk.

SEKMADIENIŲ MIŠIOMS

     Mums nesuprantami keliai, kuriuos tautoms, gerasis Dieve, skyrei nuo amžių praeity lig amžių tolimų po mūsų laiko. Vienas iš jų didybė su gausa lydėjo ir šiandieną lydi. Kitoms skurdu, nuo ašarų padrėkusia žeme be guodžiančios vilties reikėjo eiti.

     Ir Lietuva grubios lemties auginta. Net kryžius, pirmąkart pasiekęs kraštą, ne Kristaus veidą, bet kaukolę nešė, ne meilės vėliavos lydėjo jį, bet ginklai. Tu ją carų vergijai skyrei, nesudraudei būriais tautos atsižadėjusių ir nutautėjusių vaikų. Vėliau jau mirštančią prižadinai, herojams bręsti leidai ir laisve papuošei, kad vėl audra skandintų.

     Mums nesuprantami keliai, lietuvių tautai tekę, bet teesie Tava valia, — nuolankiai prašome giliam tikėjime, Visatos Dieve. Suteik ramybę mirusiems, Tave pažinusiems ir nepažinusiems, sunkių darbų sodybose ar dirvose nuvargintiems, gyvybę už tikėjimą, už artimą aukojusiems, Sibiro speigo pakirstiems. Palaimink Katalikų kronikos ryžtingumu jaunimą. Nutildyk audrą mūsų žemėje. Lietuvį stiprink viltimi pasauly ir tėvynėje, suteik jam gausiai išminties. Ir mus, čia esančius, ir mūsų artimuosius palaimink savo žvilgsniu.