Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAlŠNYS, S.J.

PORA KLAUSIMŲ

     Vienas skaitytojas rašo, kad kartą iš dviejų ponių pasikalbėjimo nugirdęs tokį sakinį: "Mano šuniukas serga, nieko nevalgo, bijau, kad gali numirti”. Tas skaitytojas klausia, ar čia tinkamai pavartoti žodžiai nevalgo ir numirti.

     Žinoma, netinkamai. Kitose kalbose šiuo atveju būtų vartojami tie patys žodžiai ir kalbant apie žmones, ir apie gyvulius, bet ne taip yra lietuvių kalboje. Valgyti gali tik žmogus, o mirti gali žmogus ir bitė (mat lietuviai bitei reiškia ypatingą pagarbą). Kalbėdami apie gyvulius, mes vartojame skirtingus žodžius. Nesakome, kad gyvuliai valgo, bet ėda. Užuot sakę miršta, vartojame net keletą gyvuliams tinkančių žodžių: dvesia, gaišta, stimpa. Tai dažniausiai vartojami žodžiai, bet jų yra ir daugiau: nusibaigia, nusikapanoja, kojas pakrato, kojas užverčia, nusprogsta, krinta. Krinta sakoma ir apie gyvulius (ypač didelius: arklius, karves), ir apie žmones, pvz.: Vakar mūsų geriausia karvė krito. Kažkokia gyvulių epidemija užėjodabar arkliai kaip musės krinta. Daug žmonių seniau krisdavo maru. Kare tūkstančiai vyrų krito.

     Žodžiui mirti mes turime daug sinonimų: kristi (kovoje), žūti (kovoje ar nelaimėje), amžinai užmigti, užmigti amžinu miegu, užmerkti akis, nukeliauti į amžinybę, nueiti į kapus, atgulti amžino poilsio, atsisveikinti su gyvenimu, su pasauliu, baigti žemės vargus, baigti žemės kelionę, gyvybę palydėti, nueiti į kitą pasaulį, į amžinybę, į dausas, po velėna atsigulti. .. Taip pat turime ir menkinamųjų bei pajuokiamųjų žodžių: nusibaigti, nusikapanoti, galą gauti, akis pastatyti, kaulus pakloti, autus padžiauti, pentinus nukratyti, kojas ištiesti, barzdą užversti.. .

     Taip pat ir žodžiui valgyti mūsų kalboje yra daug sinonimų: sotintis, kąsti, kąsnoti, kramtyti, krimsti (riešutus), nemnioti (vaikų kalboje), kimšti, kirsti, mauksnoti, maukšlioti, šveisti, tašyti. .. Vartojant menkinamąja prasme: ėsti, pusti, ryti, sprogti...

     Kitas skaitytojas klausia, ką reiškia žodis "servuoti” ir kada jis vartojamas. Šis žodis yra kilęs iš prancūziško veiksmažodžio "servir”. Prancūzų kalboje jis turi įvairias reikšmes: tarnauti, atlikti karinę prievolę, aptarnauti svečius prie stalo, patiekti, paduoti, įvesti sviedinį į žaidimą ir t.t. Lietuvių kalboje priimta šį žodį vartoti tik viena prasme — įvesti sviedinį į žaidimą (pvz., tenise, tinklinyje). Taigi nepatartina jį vartoti tokiuose sakiniuose: Susirinkus visiems svečiams, šeimininkė servavo vakarienę. Visiems pavalgius, buvo servuojama kava ir labai skanus likeris. Čia galima sakyti, kad šeimininkė patiekė vakarienę, svečius vaišino kava ir likeriu ar kaip nors panašiai.

■ Panevėžio vyskupijoje jau daugiau kaip 30 parapijų neturi kunigų. Komunistai yra labai suvaržę stojimą j kunigų seminarijas.

■ Okupuotos Lietuvos pogrindžio laikraštis “Aušra”, Nr. 52 (92), išspausdino laišką Reaganui, Gorbačiovui ir visoms pasaulio tautoms. Laiške, be kitų nusiskundimų, rašoma: “Austrijos Zalzburgo apygardos gyventojai, sužinoję, jog daugelis lietuvių tikinčiųjų turi tik pogrindžio sąlygomis išspausdintas sunkiai įskaitomu šriftu maldaknyges ir visiškai neturi Šv. Rašto, nutarė perspausdinti tarybinės valdžios Lietuvoje išleistą Šv. Raštą bei maldaknygę ir padovanoti kiekvienai Lietuvos tikinčiųjų šeimai. Tačiau TSRS neleido atsiųsti tokios dovanos! . . Iš viso pasaulio tikintieji važiuoja į šventas vietas, tik tarybinės ‘demokratiškiausios pasaulyje’ valstybės vadovai neleidžia eiliniam tikinčiajam įvykdyti savo svajonės — aplankyti Šv. Žemę, Romą, dalyvauti tarptautiniuose Eucharistiniuose kongresuose”.