Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

NAUJIEJI LIETUVOS PARKAI

     "Mokslo ir gyvenimo” žurnale, Lietuvos komunistai giriasi, kad jie įsteigę net dešimt naujų parkų. Jie rašo, kad įvairių projektavimo institutų ir gamybinių kolektyvų jėgomis kuriami parkai Lietuvoje ir mūsų laikais. Daugumos naujųjų parkų bruožas — įranga masinėms šventėms bei pasilinksminimams: dainų ir šokių, sporto aikštelės, pavėsinės, laužavietės, vaikų žaidimo įrenginiai, erdvios vejos. Parkai supa kultūros namus, visuomeninius-administracinius centrus, gyvenamas apylinkes. Tarp šių parkų yra jau reikšmingų, kurie verti būti saugomi ir puoselėjami.

     Įdomu, kad daugumas vertų dėmesio naujųjų parkų sukurti be vieningo autorinio projekto, o vietos iniciatorių pastangomis.

Austė Pečiūraitė. Urda ir Šelmerdenė. 1982-3, akrilika. Paskolinta iš Robin Lockett galerijos Čikagoje.

     Siūloma skelbti naujųjų parkų dešimtuko pirmuoju numeriu Obelijos kolūkio Dainavos legendų parką. Jis sukurtas buvusio kolūkio pirmininko P. Sasnausko iniciatyva, gamtišku principu, t.y. panaudojant natūralias biocenozes. Berželių, pušų, juodalksnių guotai supa erdvias ir jaukias įvairių žolių pieveles, juosiamas vingriu taku. Rymo, legendų dvasią saugodami, stogastulpiai, vandens tvenkinėlių ir kaskadų žaismas, tilteliai, suolai — viskas poilsiui, gamtos grožio pajautimui.

     Kapsuko rajone garsus savo kūrimo istorija ir "krokodilo” vandens srove, lauko estrados akustika, lieptais ir pavėsinėmis bei kitokia įranga yra Dovinės vingio parkas, dar kitaip vadinamas Miežlaiškio (kolūkio pirmininko) vardu. Parke subtiliai išnaudojamas gamtos grožis. Įrengti asfaltuoti takai, automobilių aikštelės, pasodinta daug įvairių medžių.

     Joniškio rajono "Pergalės” kolūkio pirmininko J. Vilūno iniciatyva Šiaurės Lietuvos lygumoje yra įsteigtas Skaisgirio parkas. Jis mažas, tačiau bręstančio parko žaluma džiugina akį ir širdį. Jame sumaniai panaudotas dolomitas, įrengta atvira estrada -šokių aikštelė, sukurtos jaukios erdvės.

     Dailiai auga pagal architektės T. Seseigienės projektą pasodintas ir Bridų parkas Šiaulių rajono "Pirmyn” kolūkyje.

     Penktoje ir šeštoje vietoje yra ūkio mokslininkų puoselėjami želdynai: Lietuvos žemės ūkio akademijos Dendro parkas ir Girionių Dendro parkas. Juose gausu svetimų kraštų medžių.

     Septintuoju numeriu minimas K. Kaltenio kuriamas Pajieslio parkas Kėdainių rajone prie Šušvės upės. Čia gausus rinkinys Tolimųjų Rytų augalų.

     Labai savitas parkas Mosėdyje — akmenų karalystės sostinėje, Mosėdžio akmenų parkas. Lobis mokslingiems ir šiaip grožio trokštantiems žmonėms. Lietuvoje daugėja žmonių, sergančių "akmenlige”.

     Vilniaus krašte, Rytų Lietuvoje, minėtinas Buivydiškių parkas, kuris priklauso Buivydiškių tarybiniam ūkiui-technikumui,

     Dešimtuoju skelbtinas Panevėžio rajono Ėriškių gyvenvietės parkas. Parkas įkurtas subtilioje Upytės tvenkinio ir senojo kaimo gyvenvietės aplinkoje.

     Verti paminėjimo ir kiti nauji parkai. Patrauklus Šilutės rajono Juknaičių gyvenvietės žaliasis rūbas. Gražus A. Tauro suprojektuotas naujasis Beinoravos parkas Radviliškio rajone, prie Vilniaus esantis Avižienių sodininkystės tarybinio ūkio parkas, Elektrėnų kultūros ir poilsio parkas, Alytaus miesto parkas ir dar daug kitų.

VILNIAUS GELEŽINKELIO STOTYJE ŽMOGUS NERADO KUR ATSISĖSTI

     Keliautojai traukiniais "Tiesoje” rašo, kad, greit susitvarkę visus reikalus Vilniaus įstaigose, pasuko geležinkelio stoties link.

     Iki traukinio išėjimo buvo likę daugiau kaip valanda, tad keliautojai nutarė pasėdėti stotyje, paskaityti spaudą ir pailsėti.

     Stotyje jie rado dvi didžiules geležinkelio stoties rūmu sales. Deja, jose buvo tik 12 apšepusių kėdžių, ant kurių jau sėdėjo žmonės. Išėję į peroną, pasuko į priemiestinių traukinių kasų salę. Didelė salė, bet, deja, ir čia buvo tik trys jau užimtos kėdės. Tokių keleivių su žieminiais drabužiais, nešuliais stotyje buvo labai daug. Jie pečiais ramstė stoties rūmų sienas, kiti prisėdę ant lagaminų, net pritūpę...

VARGAS DĖL ŠLUOTOS

     Prieš porą metų Šiauliuose šluotas mokykloms pardavinėjo statybinių medžiagų parduotuvė. Dabar šluotas toje parduotuvėje pardavinėja tik gyventojams. Įstaigos jas turi pirkti miškų ūkyje, o jis už miesto, reikia dangintis į mišką apie 25-30 kilometrų, kur rudenį ir pavasarį be traktoriaus neįmanoma įvažiuoti.

     Mokyklos ir įstaigos pradėjo pirkti šluotas iš laisvalaikiu darančių žmonių. Tačiau jie, sužinoję sunkumus, nusprendė pasipelnyti. Už šluotą, kurios valstybinė kaina 25-30 kapeikų, prašo rublio. Ir mokėti reikia grynais. ("Tiesa”)

DAR APIE ŽIRGO IR LIETUVIO DRAUGYSTĘ

     Lietuvoje meilė žirgui turi senas tradicijas. Įvairūs žaidimai ant žirgų buvo vienos pirmųjų mūsų protėvių fizinių pratybų. Keliautojas Vulfstanas, 880-890 metais aplankęs Lietuvą, mini žirgų lenktynes per šermenis. Nugalėtojams būdavo skiriamos premijos, jiems padalydavo velionio turtą. Per lenktynes dažnai reikdavo įveikti natūralias kliūtis — griovius, tvoras. Tad jau senovėje lenktynės turėjo konkursų sporto elementų.

     Pirmosios oficialios jojimo sporto varžybos Lietuvoje įvyko 1922 m. Kaune, tačiau Priekulės jojikai, atstovaudami Klaipėdos kraštui, dar anksčiau sėkmingai dalyvaudavo įvairiuose turnyruose Vokietijoje, užsienyje. Ypač meistriškai lenktyniavo Buntinis. Jis laimėjo ne vienas varžybas Vokietijoje, gerai pasirodė tarptautiniame Baden Badeno turnyre. 1924 m. Tilžėje laimėjo 3 kilometrų Hindenburgo lenktynes ir tapo Rytų Prūsijos čempionu. ("Tiesa”)

KOMPOZITORIAUS STASIO ŠIMKAUS GIMIMO 1OO-OSIOS METINĖS

     Vasario 4 d. Lietuvos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre įvyko iškilmingas vakaras-koncertas, skirtas įžymaus lietuvių kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus gimimo 1oo-osioms metinėms. Pagerbti muzikos klasiko atminimą čia susirinko jo darbų tęsėjai — kompozitoriai, dirigentai, muzikologai, kūrybinių sąjungų, darbo kolektyvų atstovai, jaunimas.

     Jau nuo trylikos metų Šimkus pradėjo savarankišką gyvenimą. Baigęs Kaune J. Naujelio įsteigtus kursus, jis ėmė vargonauti ir vadovauti chorams. Neramus būdas neleisdavo jam ilgiau užsibūti kurioje nors vienoje vietoje. 1906 m. atvyko į Vilnių. Čia įstojo į muzikos mokyklą, o netrukus — ir į Varšuvos muzikos institutą. Būdamas gerai praktiškai pasiruošęs, Šimkus per dvejus metus baigė Varšuvos muzikos instituto vargonų klasę.

     Stasys Šimkus nesitenkina vien studijomis. Jis renka bei harmonizuoja liaudies dainas, diriguoja įvairiems chorams Peterburge ir vasaros atostogų metu parvykęs į Lietuvą.

     Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse S. Šimkus baigė Peterburgo konservatoriją ir parvyko į Vilnių. Palyginti labai greitu laiku, subūrė kone 100 asmenų chorą ir 1913 m. vasario 1 d. su juo koncertavo. Tai buvo pirmasis autorinis Stasio Šimkaus koncertas, nes programą, be vienos Čiurlionio harmonizuotos dainos, sudarė jo harmonizuotos dainos. Didelio pasisekimo sulaukė Šimkaus išplėsta liaudies daina — Oželis.

     1915 m. S. Šimkus pasiunčiamas į JAV rinkti aukų nukentėjusiems nuo karo šelpti. Nuvykęs Amerikon, jis greit įsitraukė į plačią muzikinę veiklą: kūrė lietuvių chorus ir su jais koncertavo. Vadovavo lietuvių muzikų draugijai. Įsteigė žurnalą "Muzika”. Parašė kantatą "Atsisveikinant su tėvyne” ir muziką dramai "Čigonė”. Harmonizavo bei kūrė originalias dainas.

     Išbuvęs Amerikoje penkerius metus, 1920-tųjų vasarą Šimkus vėl grįžo į Vilnių. Buvo užsimojęs Vilniuje įsteigti muzikos konservatoriją, bet lenkams okupavus Vilnių, sumanymo turėjo atsisakyti. Pagilinęs kompozicijos teorijos žinias Leipcigo konservatorijoje, 1922 m. Šimkus apsigyveno Klaipėdoje, kurioje įsteigė privačią muzikos mokyklą, Šimkaus iniciatyva Klaipėdoje buvo įsteigtas simfoninis orkestras, kurį sudarė 15 dėstytojų ir 42 moksleiviai. Šis orkestras pirmasis Lietuvoje plačiai ėmė propaguoti simfoninę muziką. Koncertavo ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

     Daug įkvėpimo Šimkui visada teikdavo gamta. "Graži tu esi, — rašo jis, — tavo žalia spalva mano akį ramina, tavo darželių — girių tylus šlamėjimas mano ausį maloniai kutena. Tavo ašaros — rasos mana žaizdas gydo, tavo gyslų šaltas kraujas — tyras šaltinėlis mano širdį gaivina”.

     "Saulelė raudona”, "Tu pasakyki man, saulužėle”, "Saulutė tekėjo”, "Saulė motina pakilo”, "Saulutė leidos”, "Saulelė nusileido” — tai tik kelios iš daugelio šimtų S. Šimkaus dainų.

Eleonora Marčiulionienė    Uraganas, 1986


     Stasio Šimkaus kūrybinio darbo apibendrinimas buvo opera "Kaimas prie dvaro arba "Pagirėnai”, prie kurios kompozitorius dirbo iki pat savo mirties — 1943 m. spalio 15 dienos. Tai buvo pirmoji lietuvių tautinė opera socialine tematika. Joje nemaža išraiškingų arijų, ansamblių, tačiau patys stipriausi šio kūrinio partitūros puslapiai yra chorai.

     Iš kitų žanrų kūrinių paminėtini simfoninė poema "Nemunas”, fortepijoninės pjesės, programinės variacijos fortepijonui "Lietuves siluetai”, baladė "Nugrimzdęs dvaras”, kantatos ir kt.

     Stasio Šimkaus gimimo 1oo-osios metinės iškilmingai minimos visoje Lietuvoje. Kompozitorių namuose buvo surengta mokslinė konferencija "Stasys Šimkus ir lietuvių muzikinė kultūra”. Minėjimai ir koncertai įvyks Jurbarko rajono Seredžiaus kultūros namuose, Kauno muzikiniame teatre, Jurbarko kultūros namuose. Kaune, S. Šimkaus memorialiniame muziejuje, įrengta jubiliejinė ekspozicija. Vilniuje, Valstybinėje respublikinėje bibliotekoje, atidaroma jubiliejinė paroda. S. Šimkaus kūrinius savo koncertų programose atlieka Valstybinės filharmonijos solistai. Muzikos klasiko atminimas pagerbiamas Lietuvos aukštosiose bei vidurinėse mokyklose. Akademinis operos ir baleto teatras koncertiniam atlikimui paruošė jo operą "Kaimas prie dvaro”. Kauno muzikinio teatro sodelyje bus atidengtas Stasio Šimkaus biustas.

     Sukakties renginiuose dalyvauja JAV-se gyvenantis Stasio Šimkaus sūnus Algirdas Šimkus ir anūkė Dalia Nalis. ("Tiesa”)

■ Loyolos universitetas Čikagoje gavo 200.000 dol. iš Bolton Sullivan fondo vėžio ligos tyrimams finansuoti.

GRAŽĖJA ALYTAUS CENTRAS

     "Tiesoje” rašoma, kad Alytaus miesto centrą papuošė pirmasis pagal jo rekonstrukcijos planą suprojektuotas statinys. Šiuo pastatu pradėtas formuoti naujas miesto centras. Seni ir netinkami naudoti pastatai griaunami. Sako, kad jų vietoje iškils Tarybų rūmai, kultūros ir inžinierių namai, dailės parodų salonas, prekybos įstaigos. Centrinėje Komjaunimo aikštėje, žinoma, bus pastatytas paminklas Leninui, šalia įrengta pėsčiųjų zona.

     Alytaus centro rekonstrukcijos projektą paruošė Kauno miestų statybos projektavimo instituto architektai Saulius Juškys ir Kęstas Kisielius. Jie laimėjo konkursą, kurį šiam tikslui buvo paskelbusi Architektų sąjunga ir Alytaus namų statybos kombinatas.

ŠIO NUMERIO ILIUSTRACIJOS

     Šį "Laiškų lietuviams” numerį iliustruojame keliomis nuotraukomis iš Čiurlionio galerijoje suruoštos parodos Vasario šešioliktosios proga. Parodoje su savo darbais dalyvavo 24 kūrėjai iš Amerikos, Kanados ir Europos. Taip pat buvo išstatyti ir keli neseniai mirusių dailininkų kūriniai: Rimvydo Cinkos, Algirdo Kurausko, Broniaus Murino ir Romo Viesulo. Visuose šios parodos meno darbuose buvo stengtasi vienaip ar kitaip išreikšti lietuvišką dvasią. Iš kai kurių čia duodamų iliustracijų dvelkte dvelkia toji lietuviška dvasia. Gal labiausiai būtų galima abejoti dėl Austės Pečiūraitės piešinio. Kur čia yra toji dvasia? O vis dėlto pagalvojus ją galima rasti. Austė, maža būdama, iš mamos girdėjo daug įvairių pasakų apie laumes, raganas, gyvates ir visokias paslaptingas būtybes. Tai buvo mūsų prieškrikščioniškos pagoniškos tautos folkloras. Tai buvo senovės lietuvių dvasia, kurią galima įžiūrėti ir šiame Austės piešinyje.