Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KOMPOZICIJOS IŠ MEDŽI0 ŽIEVĖS

     Kompozicijos, surinktos iš keliolikos tūkstančių gabalėlių žievės, rodomos M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Jų autorė — savamokslė dailininkė Elzbieta Daugvilienė, kuriai šiomis dienomis būtų suėję šimtas metų.

     Nedaug kas, jai gyvai esant, žinojo, ką laisvesniu nuo namų darbų ir rūpesčių laiku veikė ši kukli, užsidariusi savyje moteris. O ji kūrė, brandino didelius sumanymus. Anksti pavasarį E. Daugvilienė skubėdavo į mišką, rinkdavo medžių žievę, rūšiuodavo pagal atspalvius. Vėliau prasidėdavo ilgas ir kruopštus darbas prie širdyje išnešioto kūrinio. Atskirus žievės gabalėlius ji siūdavo prie drobės, įtvirtindavo prie iš anksto išlankstyto karkaso. Taip gimė kompozicijos, stebinančios išraiškumu ir technikos neįprastumu.

     Pagrindinė E. Daugvilienės kūrybos tema — istorinė krašto praeitis. Visas ciklas darbų skirtas 1863 m. sukilimui. ("Tiesa”)

Stasio Žilevičiaus nuotrauka.

“RAUDONMEDŽI0 ROJUS” ESTŲ KALBA

     Talino leidykla "Eesti Raamat” 26 tūkstančių egzempliorių tiražu išleido populiarų V. Sirijos Giros romaną "Raudonmedžio rojus”. Iš lietuvių kalbos romaną išvertė prityręs vertėjas, senas lietuvių literatūros bičiulis, Mikelis Lodus. ("Tiesa”).

RINKINYJE—DEŠIMT TŪKSTANČIŲ SUVENYRŲ

     Šiaulių tarprajoninės farmacijos kontoros valdytoja, Lietuvos nusipelniusi provizorė V. Kavaliauskienė surinko 10 tūkstančių eksponatų rinkinį, kurį sudaro katinai. Ką regi trijuose kambariuose — įspūdinga. Dailininkų profesionalų ir liaudies meistrų paveikslai, ekslibriai, meniniai kalendoriai ir fotografijos, atvirukai, sieniniai laikrodžiai, ir visur pagrindinis herojus yra katinas. Daug smulkmenų — auskarai, kosmetika, pieštukai, ženkliukai... Vertingiausioji rinkinio dalis — suvenyrai ir žaislai iš daugelio pasaulio šalių.

     Kai Vanda Kavaliauskienė pakviečia prisėsti ir apsidairyti aplink, belieka dar kartą nusistebėti: kava, kuria vaišina šeimininkė, pilstoma į puodelius, ant kurių patogiai susirangęs katinas. Toks pat ir kavinukas. Ir iš servetėlių bei šeimininkės prijuostės gudriai šypsosi linksmas keturkojis. Portjeros ir net svetainės šviestuvai su katinais!

     Kol kas, regis, pasaulyje buvo žinomas tik vienas katinų muziejus — Šveicarijoje. Šiandien Šiauliuose taip pat yra toks muziejus. ("Tiesa”)

NARKOTIKŲ PREKYBA KAUNE

     "Tarybinės moters” žurnalas aprašo vienos kaunietės, narkotikų pardavėjos, nuotykius. Rašo, kad ji per trejus metus neteisėtai jų pardavusi už 9.894 rublius. Tai atsitiko 1984 metų liepos 30-tąją. Buvo vidurnaktis. Daugelis kauniečių jau miegojo, tačiau gatvėje dar pasitaiko vienas kitas praeivis. Į Daukšos gatvę įsuka moteris. Ji eina nesižvalgydama, aiškiai žinodama savo kelionės tikslą. Sustojusi prie namo, pažymėto Nr. 29, apsižvalgo ir drąsiai lipa į antrą aukštą. Pasibeldžia į buto duris. Ilgai laukti netenka, nelauktos viešnios vėlyvas vizitas duris atidariusios nenustebino. Sandėris įvyko be didelių kalbų. Viešnia, atgniaužusi delną, padavė dešimtrublę, o buto šeimininkė įteikė jai ampules. Grįžtančią atgal pirkėją sulaikė milicijos pareigūnai. Žinovai patvirtino, jog tai ampulės, naudojamos narkozei sustiprinti. Jos išduodamos pagal specialius blankus tik stacionariniam gydymui. Padarius pardavėjos bute kratą, jų rasta bemaž 500.

     Teismo proceso metu posėdžio salės duris nedrąsiai pravėrė mokykline uniforma apsirengusi mergaičiukė. Ji ilgesingai žiūrėjo į teisiamųjų suolą ir, pajutusi į ją atkreiptus salėje esančių žmonių žvilgsnius, tyliai uždarė duris. Tai buvo ampulių pardavėjos duktė. Ilgai ji nematys savo mamos. Teismo nuosprendis — devyneri metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Narkotikus pirkusi nuteista trejiems metams laisvės atėmimo.

TRŪKUMAS MOKYKLINĖS KREIDOS?

     J. Šerkšnys, Šiaulių 11-tosios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, "Tiesoje” skundžiasi, kad jau nuo praėjusios vasaros Šiaulių mokyklos negali gauti mokyklinės rašomosios kreidos. Miesto centrinis knygynas, kuris aprūpina kreida, aiškina, kad neatveža iš Vilniaus bazės; ten ginasi, kad ir jiems neatveža. Mokytojams sunku supaisyti, kas kaltas, tačiau greit jie nebeturės kuo klasėje ant lentos rašyti.

VILNIAUS BIBLIOTEKOS

     "Kultūros baruose”, straipsnyje "Požiūris į biblioteką — požiūris į kultūrą” rašoma, kad Vilniuje veikia stambiausios, turtingiausios respublikos bibliotekos: Lietuvos Mokslų Akademijos, Universiteto, Lietuvos valstybinė respublikinė biblioteka. Respublikos sostinėje yra apie 380 įvairių mokslinių, specialiųjų ir masinių bibliotekų, turinčių specializuotus fondus ir aptarnaujančių tam tikras, savaip specializuotas skaitytojų kategorijas. Nemažai šių bibliotekų eiliniam vilniečiui nėra prieinamos. (Pavyzdžiui, iš 43 profsąjungų bibliotekų atviros tik šešios). Todėl išskirtinę padėtį tarp visų bibliotekų užima valstybinės masinės bibliotekos. Jų Vilniuje 35. Jose sukaupta vienas milijonas 257 tūkstančiai spaudinių. Į šias bibliotekas kiekvienam vilniečiui turėtų būti artimiausias ir mieliausias kelias. Naujuosiuose gyvenamuose rajonuose jos turėtų tapti pirmaisiais kultūros židiniais, darančiais rimtą poveikį miesto socialinei, ekonominei ir kultūros raidai, visuomenės dvasiniam potencialui. Ar keliamas joms toks uždavinys, ar sudarytos bent minimalios sąlygos siekti tokio poveikio respublikos sostinėje?

     Lietuvos kultūros ministerijos kolegija savo posėdyje apsvarstė klausimą "Dėl Vilniaus miesto valstybinių masinių bibliotekų materialinės bazės ir dislokacijos gerinimo”. Svarstymas atskleidė daugiau negu blogą masinių bibliotekų būklę. Net šešios miesto bibliotekos dirba avarinėse patalpose. Keturioms bibliotekoms reikalingas skubus kapitalinis remontas. Kokius darbo, aptarnavimo kultūros uždavinius galima kelti darbuotojoms, jeigu bibliotekose nėra elementarinių darbo sąlygų? Netinkamose patalpose — drėgname pusrūsyje ir rūsyje įkurtos bibliotekos Antakalnyje (Nr. 8 ir Nr. 24) ir Liudvinave (Nr. 26). Net šešios bibliotekos apšildomos krosnimis, kurių ne visos šyla... Dar yra bibliotekų (šešios), neturinčių telefono ryšio. Du trečdaliai bibliotekų neturi šiuolaikinių, skaitytojams patogių skaityklų. Daugelis miesto bibliotekų metų metais neremontuojamos.

     Vilniaus gyventojų poreikių neatitinka miesto bibliotekų dislokacija. Miestas smarkiai išaugo. O daugiausia bibliotekų sukoncentruota senamiestyje. Vilniuje būtina įsteigti dar devynias miesto bibliotekas. Naujųjų bibliotekų reikia Baltupiuose, Karoliniškėse, Žvėryne, Subačiaus gatvės rajone, statomame Pašilaičių ir būsimuose Fabijoniškių bei Sudervelės gyvenamuosiuose rajonuose. Tik tuomet bus sudarytos sąlygos pasiekti, kad vilniečiai, ypač vaikai ir jaunimas, daugiau skaitytų, kad turtingesnis būtų jų laisvalaikis.

     Šešios bibliotekos naujuosiuose rajonuose įrengtos gyvenamųjų namų pirmųjų aukštų trijų kambarių butuose. Žirmūnų, Lazdynų, Viršuliškių, Šeškinės, Justiniškių bibliotekos nesutalpina nei savo spaudinių fondų, nei skaitytojų. Skaitytojai priversti stovėti ilgose eilėse. Gyvenamuose namuose įrengtos bibliotekos dažnai užliejamos vandeniu.

     Sostinėje nėra nė vienos šiuolaikiškai įrengtos pavyzdinės masinės bibliotekos. Net pati Vilniaus miesto Centrinė biblioteka — administracinis ir metodinis valstybinių masinių bibliotekų vadovas — išblaškyta penkiose skirtingose miesto vietose (Žirmūnuose, Lazdynuose, Lenino prospekte, Naujojoje Vilnioje, Pavalskio gatvėje) ir neturi darbui tinkamų sąlygų. Vilniuje masinėmis bibliotekomis nesirūpinta dešimtmečiais.

SUKURTA DOKUMENTINĖ JUOSTA -“KAUNAS YRA KAUNAS”

     Šis trijų dalių kino pasakojimas apie Kauną, jo istoriją ir šiandieninį gyvenimą įeina į tęstinį šalies televizijos ciklą "Miestai ir žmonės”. Anksčiau Lietuvoje sukurti šio ciklo filmai parodo žiūrovams Vilnių, Klaipėdą, Alytų ir Šiaulius. Filmas "Kaunas yra Kaunas” bus rodomas respublikų televizijos laidose, o taip pat ir užsienyje. ("Tiesa”)

MAIRONIO GIMIMO 125-OSIOS METINĖS

     Vasario 10 d. įvyko pirmasis respublikos jubiliejinio komiteto Maironio gimimo 125-osioms metinėms pažymėti posėdis. Į komitetą, kuriam vadovauja Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas A. Maldonis, įeina žymūs visuomenės, kultūros, meno, mokslo veikėjai. Jie aptarė, kaip geriau paminėti mūsų įžymiojo poeto jubiliejų Lietuvoje ir už jos ribų. Pasidalino mintimis apie lietuvių literatūros klasiko kūrybos leidimo perspektyvas. ("Tiesa”)

Stasio Žilevičiaus nuotrauka.

RAŠYTOJO JUOZO GRUŠO PAGERBIMAS

     Lietuvos ministrų taryba norėdama įamžinti rašytojo Juozo Grušo atminimą, pavedė vykdomajam Kauno komitetui pastatyti antkapį ant rašytojo kapo ir pavadinti vieną naujųjų Kauno miesto gatvių Juozo Grušo vardu.

     Kultūros ministerija ir Kauno miesto vykdomasis komitetas įpareigoti išnagrinėti klausimą dėl Juozo Grušo memorialinio namo-muziejaus įsteigimo name, esančiame Kaune, Kalniečių g. Nr. 93, kuriame gyveno rašytojas. ("Tiesa”)

“BIRUTĖS” PASTATYMO 80 METŲ SUKAKTIS

     Atminimo vakarą surengė Lietuvos respublikinė biblioteka, jos muzikinio skyriaus kolektyvas. Vakarui vadovavo muzikologė O. Narbutienė. Į jį buvo pakviestas ir šio įvykio liudininkas, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, kuris 1906 m. vaidino šiame spektaklyje būdamas 14 metų amžiaus vaikas. Svečias sužavėjo klausytojus, gyvai prisimindamas operos rengimą. Vakaro vedėja ir muzikologas V. Landsbergis papasakojo susirinkusiems apie kompozitorių M. Petrauską, operos sukūrimo paskatas, jos reikšmę lietuvių muzikinei kultūrai. Aktorė J. Valančienė skaitė M. Šlapelienės, A. Žmuidzinavičiaus, K. Petrausko prisiminimų ištraukas. Buvo klausomasi Miko ir Kipro Petrauskų įdainavimų, "Birutės” fragmentų. Birutės ariją atliko artistė R. Maciūtė, akompanavo A. Staškus.

("Tiesa”)

DRAMOS TEATRO AKTORIUS A. MACKEVIČIUS

     Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Antanas Mackevičius neseniai pažymėjo 85 m. amžiaus ir 60 metų sceninio darbo jubiliejų. Tai Kauno teatro seniausios kartos menininkas, sukūręs daugiau kaip 200 vaidmenų. Aktorius sako, kad visi vaidmenys jam brangūs ir visus jis gerai prisimena. Darė, ką galėjo, o kas gali — tepadaro daugiau. ("Tiesa”)

GYDYMO KOMPLEKSAS PRIE ŠEŠUPĖS

     Kapsuke (Marijampolėje) pastatyta 600 lovų ligoninė. Gydymo kompleksą sudaro penki atskiri korpusai, kuriuose gydomi skirtingi susirgimai. Įrengtos laboratorijos, kuriose operatyviai atliekami sudėtingi tyrimai prieš operacijas. Naujoviška medicinos aparatūra įgalina stebėti iškart kelių pacientų sveikatos būklę.

VILNIAUS PIRMOSIOS AUTOTRANSPORTO ĮMONĖS ANSAMBLIS

     "Jei atsirastų burtininkė su stebuklinga lazdele, neprašyčiau grįžti nei vaikystėn, nei jaunystėn. Norėčiau pradėti iš naujo pastarąjį dvidešimtmetį...”, sako džiazo vadovė Jūratė Dineikaitė. Šiame džiaze vien merginos, iš viso devynios. Jos jame groja jau nuo 13-14 metų. Džiazo vadovė sako, kad jos per 20 metų nieko ypatingo nepasiekė. Gal dėl to, kad ji visą laiką dirbo keistu principu. Niekad neieškojo paruoštų, stiprių muzikančių, niekad nerengė jokių konkursų, neatleido iš ansamblio silpnesnės, kad jos vietą užimtų stipresnė. Ji džiaugdavosi, kai ansamblin ateidavo mergina, visai nesimokiusi muzikos arba groti instrumentu, reikalingu estradiniam ansambliui. Jų repeticijos — nuostabūs mergvakariai. Buvo ir tokių repeticijų, kad jos visą vakarą negrodavo, o praplepėdavo. Yra buvę, kad ir verkę visos. ("Tiesa”)

■ JAV Sveikatos statistikos biuras, kaip rašo “New York Times” 1987 m. kovo 14 d. numery, paskelbė, kad šiame krašte kasdien daugiau kaip 3000 kelioli-kamečių mergaičių tampa nėščios, kasdien gimsta 1.300 kūdikių jauniklėms. Kasdien 500 keliolikamečių padaro abortus, o 13-14 metų 26 mergaitės turi savo pirmą kūdikį, o kiekvieną dieną 13 kitų, kurios jau yra 16 metų, susilaukia antro kūdikio. Kiekvienais metais kas dešimta mergaitė šiame krašte tampa nėščia. Tai šiurpūs faktai, rodą, kaip reikalingos auklėjimo reformos.